Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-07 · Civilinė byla Nr. 2-804-324/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-07
Bylos Nr.
2-804-324/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00437-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
S. G.
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-804-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00437-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dolosita ir partneriai“ ieškinį atsakovui S. G. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 351 200 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas, būdamas ieškovės įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas, kaip fizinis asmuo su ieškove 2009 m. vasario 24 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė jam pardavė 0,1040 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) ir 307,38 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), už 50 000 Lt, kai sutarties sudarymo dieną šio turto vidutinė rinkos kaina buvo 401 200 Lt. Teigė, kad dėl pastarojo sandorio ieškovė patyrė 351 200 Lt nuostolių, dėl kurių atsiradimo atsakingas yra atsakovas.

2012 m. lapkričio 8 d. priimtu sprendimu už akių teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 351 200 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybei 7 512 Lt žyminio mokesčio ir 23,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atlikęs formalų įrodymų vertinimą teismas pripažino, kad įrodymai, jeigu pasitvirtintų jų turinys, leidžia ieškinį laikyti teisiškai pagristu.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, jog nežinojo apie teismo procesą Kauno apygardos teisme, todėl negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. Bankrutavus ieškovo įmonei, atsakovas nebesinaudoja kompiuteriu, neturi prieigos prie interneto, todėl neskaitė specialaus interneto tinklalapio, per kurį 2012 m. spalio 10 d. jam buvo įteikti ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo.

Teigia, kad ieškinyje nurodytos 351 200 Lt žalos nėra padaręs. Ieškinys pareikštas ir teismo sprendimas priimtas neįsigilinus į šalių ekonominius santykius. Ne atsakovas yra skolingas ieškovei, o atvirkščiai – ieškovė atsakovui. Pagal 2007 m. rugpjūčio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-015-09 ieškovė iš AB Šiaulių banko paėmė 300 000 Lt kreditą. Šios sutarties garantu tapo atsakovas, užstatęs bankui savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (iš viso įkeitė 600 000 Lt vertės turtą). Ieškovei bankrutavus, AB Šiaulių bankas per antstolę reikalauja atsakovo padengti neišmokėtą kredito dalį. Be to, ieškovei trūkstant apyvartinių lėšų, atsakovas ne vieną kartą jai skolino savo asmenines lėšas – 2008 m. sausio 15 d. sutartimi atsakovas paskolino ieškovei 114 000 Lt, 2008 m. lapkričio 4 d. sutartimi – 80 000 Lt, 2009 m. birželio 1 d. sutartimi – 280 000 Lt.

2009 m. vasario 24 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta pasaulinės ekonominės krizės įkarštyje, drastiškai nukritus nekilnojamojo turto kainai. Tuo metu nustatyti vidutinę rinkos kainą už nekilnojamąjį turtą buvo nebeįmanoma, sandoriai praktiškai nevykdavo, todėl ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad turtas buvo parduotas 8 kartus žemesne nei rinkos kaina. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė įsigijo 2007 m. rugpjūčio 21 d. už 40 000 Lt. Šiame sklype esančio nebaigto statyti namo nurodoma 308 000 Lt vidutinė rinkos vertė yra nereali, nes krizės metu vien tik namo karkasas be stogo ir be inžinerinių tinklų negalėjo būti įvertintas tokia didele kaina.

Prašo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė prašo jo netenkinti. Teigia, kad atsakovui įteikti procesinius dokumentus buvo siekta visais CPK nustatytas būdais: atsakovui dokumentai buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos, jam priklausančio nekilnojamojo turto ir atsakovo sutuoktinės darbovietės adresais, taip pat per antstolį. Nepavykus procesinių dokumentų įteikti šiais būdais, apie atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį buvo paskelbta viešai. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo savo korespondencijos adresu nurodė deklaruotos gyvenamosios adresą, kuriuo procesinius dokumentus bandė įteikti teismas ir antstolis. Ši aplinkybė patvirtina, jog teismui ir antstoliui nepavyko atsakovui įteikti dokumentų tik todėl, kad jis sąmoningai to vengė. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie jo ir ieškovės ekonominius santykius nėra susijusios su nagrinėjama byla. VĮ „Registrų centras“ nurodoma turto vidutinė rinkos vertė yra pagrįsta ir teisinga, nes VĮ „Registrų centras“ ją nustatė iš esmės sutarties sudarymo metu. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių VĮ „Registrų centras“ nustatytą vidutinę rinkos vertę, todėl ji laikytina teisinga.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Atsakovas, siekdamas įrodyti, jog teismo priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, nurodo, kad jam nėra grąžinta didelė dalis jo ieškovei paskolintų pinigų; atsakovas, užtikrindamas ieškovei AB Šiaulių banko suteikto kredito grąžinimą, yra įkeitęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 600 000 Lt vertės turtą. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikia įrodymus – 2007 m. rugpjūčio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. KLL-2007-015-09, 2008 m. sausio 15 d., 2008 m. lapkričio 4 d., 2009 m. birželio 1 d. paskolos sutartis.

Teismas konstatuoja, kad šie įrodymai yra aktualūs atsakovo finansinių reikalavimų ieškovui dydžio nustatymui. Jie nėra susiję su faktiniu ieškinio pagrindu ir dalyku, todėl neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovas ginčija 2009 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleisto turto vidutinę rinkos vertę, tačiau nepateikia įrodymų, jog turto pardavimo metu ji buvo kitokia. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2009 m. kovo 9 d. duomenimis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 93 200 Lt, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) – 308 000 Lt (b. l. 29-30). Analogiška parduodamo turto vidutinė rinkos vertė buvo nurodyta ir 2009 m. vasario 24 d. sutartyje bei turto perdavimo priėmimo akte (b. l. 17-26). Dėl to atsakovo subjektyvūs, įrodymais nepagrįsti pasvarstymai apie žymiai mažesnę turto vidutinę rinkos vertę sandorio sudarymo metu nesudaro pagrindo padaryti išvadai, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo teiginiais, jog nagrinėjamoje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, atsakovui nežinojus apie teismo procesą Kauno apygardos teisme.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 67), kurį jis nurodė ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat atsakovo sutuoktinės darbovietės, atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto adresais, procesinius dokumentus atsakovui bandyta įteikti per antstolį (b.l. 96-100). Iš grąžintų pašto vokų ir antstolės rašto matyti, kad deklaruotoje gyvenamojoje vietoje atsakovas ar jo šeimos nariai nerandami, į paštininko paliktus pranešimus dėl siuntos pasiėmimo nereaguojama, jo sutuoktinės A. G. įmonė „Dolosita“, kurioje, antstolės žiniomis, dirba atsakovas, registracijos adresu veiklos nevykdo, viešojoje erdvėje skelbiamais įmonės telefonais neatsiliepiama, kitos atsakovo gyvenamosios vietos nenustatyta. Šie duomenys yra pakankami išvadai apie nežinomą atsakovo gyvenamąją vietą. Nepavykus nurodytais būdais atsakovui įteikti procesinių dokumentų, ieškovei neprašant skirti kuratoriaus, 2012 m. spalio 10 d. nutartimi teismas nutarė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Atmestini atsakovo argumentai dėl nežinojimo apie bylą dėl nesinaudojimo internetu, bankrutavus ieškovės įmonei. Kaip buvęs šios įmonės administracijos vadovas ir savininkas, atsakovas turi bendro pobūdžio pareigą domėtis skolų kreditoriams sugrąžinimu, žinoti įmonės bankroto proceso eigą, įmonės ir įmonei keliamas bylas. Šios pareigos vykdymą įrodo 2012 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinti atsakovo finansiniai reikalavimai ieškovės įmonei. Atsakovo nurodoma nesinaudojimo internetu aplinkybė CPK 130 straipsnyje nėra reglamentuota kaip kliūtis procesinių dokumentų įteikimui viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Per 20 dienų nuo pranešimo paskelbimo specialiame interneto puslapyje nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.).

Vadovaujantis nurodytais argumentais, atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovo S. G. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Gudynienė