Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo K. M., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Nuspręsta bausmės pradžią K. M. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš K. M. priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam E. J..

Iš K. M. valstybės naudai priteistos 527,08 Eur išlaidos, susidariusios dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam E. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. M., nuteistas už tai, kad 2024 m. vasario 1 d. laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val. (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), uždaro tipo laisvės atėmimo vietos gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip du smūgius duriančiu - pjaunančiu daiktu E. J. į kairio peties priekinę sritį ir kairįjį dilbį, taip padarydamas nukentėjusiajam durtinę žaizdą kairiojo peties priekinėje srityje ir durtinę kairiojo dilbio žaizdą su dilbio arterijos pažeidimu ir tokiu būdu E. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijama K. M. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę tinkamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

9. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), numato, jog sprendimas dėl asmens (ne)pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą (BK 3 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas, įvertinęs asmens charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, gali ir nepriimti sprendimo asmenį pripažinti recidyvistu, tai yra naujai įsigaliojusiomis įstatymo nuostatomis panaikintas aptariamos teisės normos savaiminis taikymas.

10. Analizuojamu atveju skundžiamu nuosprendžiu motyvuojamoje dalyje K. M. pripažintas recidyvistu pagal BK 27 straipsnio nuostatas, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apie tai nepasisakyta (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija galiojanti nuo 2024 m. lapkričio 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakyta apie sprendimą K. M. pripažinti recidyvistu, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad K. M., būdamas pilnamečiu, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) kalėjime už nusikaltimą kurį padarė taip pat atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 85-100). K. M. būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Taigi skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta visiškai pagrįstai. Visgi, atsižvelgus į tai, jog procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal nuteistojo skundą ir, atitinkamai, pagal BPK 320 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą jo teisinė padėtis negali būti bloginama, teisėjų kolegija atskiro procesinio sprendimo dėl K. M. (ne)pripažinimo recidyvistu nepriima.

11. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad K. M. už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas praeityje teistas 8 kartus, taip pat baustas ir administracine tvarka (2 t., b. l. 103). Be to, pastebėtina, kad K. M. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, kad nors praeityje K. M. buvo skiriamos arešto, laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Šios išvados nepaneigia ir byloje esanti 2025 m. sausio 13 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad K. M. priimtas dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“, pareigos – kelio darbininkas. Ši aplinkybė, nors ir teigiamai charakterizuojanti nuteistojo asmenybę, įvertinus ją nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. M. skyrė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Be to, paskirta galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, galutinė bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę K. M. pagrindo mažinti nėra.

Dėl proceso išlaidų.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. sausio 31 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam K. M., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Loreta Daukšienė, teikė antrinę teisinę pagalbą nuteistajam K. M. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 162,50 Eur (3 t., b. l. 44).

14. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2025 m. sausio 27 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja (3 t., b. l. 41). Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam K. M. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 162,50 Eur (šimto šešiasdešimt dviejų eurų 50 ct), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš K. M. neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.