Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2007 m. gegužės 17 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė;

2. 2007 m. liepos 11 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. 2007 m. spalio 1 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), BK 187 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, paskirta 35 parų arešto bausmė, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. gegužės 17 d. ir 2007 m. liepos 11 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. 2010 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė;

5. 2016 m. sausio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė;

6. 2016 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, BK 64¹ straipsnį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 13 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7. 2016 m. lapkričio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

8. 2022 m. balandžio 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnį, skirta 2 (dvejų) metų 1 (mėnesio) laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalimi.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2024 m. vasario 1 d. laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val. Alytaus kalėjime, adresu Ulonų g. 8 A, Alytus, uždaro tipo laisvės atėmimo vietos gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip du smūgius duriančiu - pjaunančiu daiktu E. J. į kairio peties priekinę sritį ir kairįjį dilbį, taip padarydamas nukentėjusiajam durtinę žaizdą kairiojo peties priekinėje srityje ir durtinę kairiojo dilbio žaizdą su dilbio arterijos pažeidimu ir tokiu būdu E. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

2024 m. vasario 1 d. sužaloto asmens medicininėje pažymoje Nr. AK 26.53/58 E. J. nustatyti sužalojimai: kairės rankos riešo srityje durtinė žaizda, kairio peties srityje durtinė žaizda apie 1,5 cm (1 t., b. l. 23).

2024 m. vasario 1 d. įstaigos patalpų kratos ir teritorijos apžiūros protokole, užfiksuota, kad Alytaus kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietos gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini) rastas ir išimtas 1 vnt. metalinis peilis (1 t., b. l. 26).

VTMT Alytaus skyriaus specialisto išvada, aprašyti E. J. nustatyti sužalojimai: nustatyta durtinė kairio dilbio žaizda su dilbio arterijos pažeidimu, durtinė žaizda kairio peties priekinėje srityje galėjo būti padaryta aštraus, duriančio-pjaunančio tipo, daikto poveikyje. <...> Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinės kairio dilbio žaizdos su dilbio arterijos pažeidimu sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Durtinė žaizda kairio peties priekinėje srityje kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas <...> Sužalojimai galėjo būti padaryti aštraus, duriančio-pjaunančio tipo, daikto poveikyje (1 t., b. l. 115, 2 t., 6).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo K. M. kaltei pagrįsti.

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. M., kilus konfliktui su E. J., tyčia smurtavo prieš jį, t. y. sudavė ne mažiau kaip du smūgius duriančiu - pjaunančiu daiktu nukentėjusiajam į kairio peties priekinę sritį ir kairįjį dilbį, taip padarydamas durtinę žaizdą kairiojo peties priekinėje srityje ir durtinę kairiojo dilbio žaizdą su dilbio arterijos pažeidimu ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Taigi, nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamojo K. M. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis E. J. pareiškė 3 000,00 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad dėl kaltinamojo K. M. veiksmų, nukentėjusysis patyrė išgyvenimų, nepatogumų, todėl iš kaltinamojo priteistina 3 000,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, be kita ko, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusiojo interesus atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirta advokatė Vilma Petrauskienė, už kurios paslaugas yra paskaičiuota 518,75 Eur suma. Nukentėjusiojo patirta atstovavimo išlaidų suma pagrįsta. Todėl teismas sprendžia, kad 518,75 Eur patirtų proceso išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų teisingas, įstatymą atitinkantis sprendimas.

Dėl skirtinos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Kaltinamasis K. M. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). K. M. teisiamas jau devintą kartą. Nusikalstamą veiką padarė atlikdamas bausmę Alytaus kalėjime už nusikaltimą kurį atliko taip pat atlikdamas bausmę, t. y. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesnės bausmės (t. 2., b. l. 85-100). Kadangi K. M., jau būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). K. M. baustas ir administracine tvarka. Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis K. M. teisiamas 9 kartą. Ši aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai – kaip nepasimokantį iš savo neigiamos patirties bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Būtina pažymėti ir tai, jog K. M. įvykdė nusikalstamą veiką neatlikus ankstesnės bausmės. Akivaizdu, jog ankstesnių bausmių tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis ir vėl padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką atlikdamas bausmę. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo K. M. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. savadarbių peilių ir 1 vnt. marškinėlių, saugomi Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje, Alytuje, Ulonų g. 8A-115, sunaikintini, kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią K. M. skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš K. M. priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. J..

Priteisti iš K. M. 518,75 Eur išlaidas, susidariusias dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam E. J., valstybės naudai, šią pinigų sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5630, nurodant mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du savadarbius peilius ir marškinėlius, saugomus Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje Alytuje, Ulonų g. 8A-115, sunaikinti. Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.