Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. liepos 15 d., apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., tarp (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k. esančiuose medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose, pagal medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), savo automobiliu „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno neteisėtai medžioklės metu sumedžiotą licencijuojamą gyvūną – stirnos patiną, t. y. neteisingai pažymėtą specialiosios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės priklijuota licencija Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 53-1540) 21 ir 22 punktų reikalavimus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau Departamentas) prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-01 nutarimą ir priimti naują – pripažinti A. G. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, paskirti jam administracinę nuobaudą, konfiskuojant medžioklės įrankius bei priemones, taip pat konfiskuoti automobilį „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas pažymi, jog teismas, išnagrinėjęs bylą, skyrė minimalią baudą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, minimaliam laikotarpiui atėmė teisę medžioti bei konfiskavo pažeidimo įrankius, tačiau nekonfiskavo transporto priemonės, kuri buvo panaudota sumedžiotam gyvūnui gabenti. Departamentas mano, kad automobilio konfiskavimas yra būtinas: nors A. G. savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra suprantami kai kurie paaiškinimai, kad bagažinėje buvo užkrauta patalynė, todėl stirną gabeno automobilio salone. Iš teismui pateiktos nuotraukos matyti, kad automobilio bagažinėje buvo tik du kibirai ir maišas, taigi visiškai nesuprantamas poelgis sumedžiotą, kruviną stirnos patiną, pasiklojus plėvelę, vežti ant automobilio priekinės keleivio sėdynės. Ta aplinkybė, kad sustabdžius automobilį, vairuotojas pasilenkė prie šalia paguldytos stirnos (pateiktas vaizdo įrašas) ir bandė užtraukti specialios paskirties plombą, reiškia, kad pažeidimas buvo daromas sąmoningai. Taigi apeliantas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir priėmė nepagrįstą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu A. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 85 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, todėl, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad teismas nepagrįstai neskyrė papildomos administracinės nuobaudos – automobilio, kaip gabenimo priemonės, konfiskavimo. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už gyvūno, kurio sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Analizuojant šios teisės normos turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį. Medžioklės tvarką reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau Taisyklės arba Medžioklės taisyklės), kurių, kaip yra nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole, 21 ir 22 punktų reikalavimus pažeidė A. G. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojęs medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje. Taigi aptarta įstatymo įgyvendinamojo akto norma yra išimtinai susijusi su reikalavimais, kurie taikomi medžioklės lapo užpildymui. Tuo tarpu 22 punkte nustatyta, kad gyvūno sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas pažymimas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija: plombos dirželis perveriamas per sumedžioto gyvūno ausį ir iš licencijos – holograminio lipduko – pusės ties pažymėta rodykle ir užrašu „Insert“ perkišamas per metalinį užraktą tiek, kad ne mažiau kaip pusė dirželio ilgio būtų ištraukta per metalinį užraktą. Jei plomba yra pažeista arba plombos dirželio per metalinį užraktą ištraukta mažiau nei pusė ilgio, licencija laikoma negaliojančia. Taigi akivaizdu, kad nė viena iš aptartų Medžioklės taisyklių normų nėra susijusi su pačiu gyvūno gabenimo būdu ir jose nėra imperatyviai įtvirtintas reikalavimas sumedžiotą gyvūną gabenti būtent automobilio bagažinėje, o ne salone. Todėl Departamento apeliaciniame skunde pateiktas teiginys, kad nušautas stirnos patinas buvo gabentas netinkamai, nesudaro pagrindo sprendimui konfiskuoti A. G. automobilį.

Savo kaltę A. G. pripažino ir paaiškinime nurodė, kad sustabdžius pareigūnams labai išsigando, pasimetė, nes jį sustabdė pirmą kartą gyvenime. Supranta, kad pažeidė Medžioklės taisykles. Medžiotojų būrelyje buvo girdėjęs, kad plombos dirželį reikia užtraukti ne mažiau kaip iki pusės, o jis nebuvo to padaręs. Neužpildė medžioklės lapo, kadangi su savimi neturėjo akinių, o serga trumparegyste. Remiantis šiuo paaiškinimu ir kita rašytine bylos medžiaga, A. G. pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu, o nuobauda jam parinkta neperžengiant ATPK 85 straipsnio 6 dalies sankcijos ribų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, į tai, kad A. G. pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, taip pat įvertino pažeidėjo senyvą amžių, teigiamą charakteristiką, kad anksčiau nebaustas, tą aplinkybę, jog gyvena vienkiemyje už keleto kilometrų nuo seniūnijos, todėl jam buvo paskirta minimali nuobauda ir konfiskuotas ginklas.

Vis tik remiantis pažodiniu įstatymo normos aiškinimu matyti, kad jos taikytojui nėra palikta pasirinkimo galimybė nuspręsti, konfiskuoti transporto priemonę ar ne: „<...> užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu“. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodeksas yra kodifikuotas vientisas teisės aktas, kurio normos negali būti aiškinamos atsietai viena nuo kitos, o ATPK 30¹ straipsnis suteikia organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pirmosios instancijos teismas, būtent vadovaudamasis šia įstatymo norma ir atsižvelgdamas į jau anksčiau aptartas aplinkybes, nutarė neskirti A. G. transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Medžiotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip medžiotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Taigi A. G. turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip medžiotojui, nustatytas atitinkamas pareigas ir taikomą atsakomybę, t. y. jis turėjo suvokti, kad neužpildydamas medžioklės lapo ir tinkamai neužtraukdamas plombos dirželio, pažeidžia medžioklės tvarką, t. y. sumedžiojo licencijuojamą gyvūną neteisėtai. Tačiau atsižvelgiant į visas aplinkybes, matyti, jog pažeidėjo veiksmai realios grėsmės nei jam pačiam, nei kitiems asmenims, nei medžioklės saugumui apskritai nesukėlė, tačiau buvo pažeista medžioklės tvarka bei padaryta žala gamtai. Todėl nagrinėjamu atveju yra itin svarbu atsižvelgti į tai, jog A. G. anksčiau neteistas, pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, gyvena vienkiemyje, būtina įvertinti pažeidėjo senyvą amžių ir teigiamą charakteristiką. Taip pat pažymėtina, jog, skirtingai nei kitose bylose, kuriose buvo taikomas transporto priemonės konfiskavimas (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-151-332/2016), A. G. specialios paskirties plombą su licencija, užklijuota ant informacinės plokštelės, turėjo, tik plombos dirželį buvo užtraukęs netinkamai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju automobilis „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas neteisėtai sumedžiotam gyvūnui gabenti, kas neabejotinai palengvino pažeidimo padarymą, nes tik su šia transporto priemone buvo įmanoma tokios masės (dydžio bei svorio) gyvūną gabenti, todėl automobilis laikytinas teisės pažeidimo įrankiu (priemone). Tačiau įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, jas išties galima laikyti išskirtinėmis, taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnį ir neskyrė transporto priemonės konfiskavimo.

Apygardos teismo vertinimu, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės medžioti atėmimas, šautuvo konfiskavimas, asmens amžius ir sveikatos būklė leidžia pagrįstai manyti, jog A. G. ateityje medžioti nebegalės, tai yra nuobaudos tikslai bus pasiekti ir netaikant transporto priemonės – automobilio „Hyundai Terracan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutarimas neskundžiamas.