Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-7896-505/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-08
Bylos Nr.: eI3-7896-505/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02136-2020-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Daina Kukalienė (pirm.)
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,Viada LT"
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-7896-505/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02136-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 51.5; 55.1.1; 57.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui E. P.,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo bei atsakovės priimtų sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovas paaiškino, jog pareiškėja kreipėsi į atsakovę, prašydama suteikti leidimą išorinei reklamai adresu (duomenys neskelbtini), pagal užregistruotus projektus Nr. 27-15-1308 ir Nr. 27-15-1332, tačiau prašymas 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 29-2-432 buvo atmestas. Teigė, kad pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją prašydama jį panaikinti, tačiau ši jos skundą atmetė. Mano, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pozicija, kuria sutinkama su atsakovės išvadomis, kad leidimas galėtų būti išduotas tik kartu pateikus atsakovės sutikimą, kurį įmanomą gauti tik viešo konkurso pagrindu, yra prieštaringa, nemotyvuota ir visiškai neaiški, todėl administracinis aktas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad tiek atsakovė, tiek Lietuvos administracinių ginčų komisija, grįsdama, jog leidimas galėtų būti išduotas tik laimėto viešo konkurso pagrindu - yra nurodoma prieštaringa pozicija, nes skundžiamame administraciniame akte yra nurodyta, kad pareiškėjos reklaminis įrenginys neatitinka „nuorodos" apibrėžimo, įtvirtinto Leidimų aprašo 3.2. punkte, o pagal sprendimo dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius reguliavimą - viešajame konkurse galėtų dalyvauti tik tokie įrenginiai, kurie atitiktų nurodytą nuorodos apibrėžimą. Teigė, kad tokia pozicija atsakovės priimtą administracinį aktą daro prieštaringą, neaiškų ir nemotyvuotą, o Lietuvos administracinių ginčų komisija šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, individualūs administraciniai aktai, turintys procedūrinio pobūdžio trūkumų, yra naikintini, kadangi nagrinėjamu atveju tokius priimto 2020 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 29-2-432 trūkumus pagrindžia prieštaringas ir visiškai neaiškus šio individualaus administracinio akto pagrindimas. Iš vienos pusės atsakovė grindžia, kad leidimas prašomam įrengti stendui galėtų būti išduotas sprendimo dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius viešajame konkurse pagrindu dalyvaujant viešajame konkurse, iš kitos pusės nurodo, jog toks įrenginys negalėtų dalyvauti viešajame konkurse dėl to, kad neatitinka Leidimų aprašo 3.2. punkte įtvirtinto nuorodos apibrėžimo. Mano, kad tokia argumentacija ir paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems bei iš esmės grindžia, kad pareiškėjos leidimo pratęsimui neva visiškai nėra jokių galimybių. Nurodė, kad vertinant nurodytų argumentų ir galimybės gauti leidimą prieštaringumą yra pagrindas teigti, kad priimtas administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų tinkamos/pakankamos motyvacijos ir aiškumo kriterijų. Vertinant atsakovės pateikiamą argumentaciją atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė leidimą, pareiškėjos prašomam stendui įrengti ir eksploatuoti, kurį šiuo metu atsakovė kvalifikuoja kaip nuorodą apibrėžtą Leidimų aprašo 3.2. punkte, jau buvo suteikusi leidimą. Nors paties stendo išvaizda, vieta ar kiti elementai - niekaip nesikeitė, šioje byloje ginčijamu atsakovės sprendimu leidimas nebuvo pratęstas. Pabrėžė, kad sprendimo dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius 1 punkte yra imperatyviai nustatyta, jog šios taisyklės yra taikomos tik naujų išorinės reklamos įrenginių įrengimui, todėl vertinant tai, kad leidimą įrenginiui prašoma pratęsti, o neišduoti naują, nėra teisėto pagrindo šį stendą kvalifikuoti kaip naują išorinės reklamos įrenginį, kuris turėtų sprendimo dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius pagrindu dalyvauti viešajame konkurse.

Pareiškėjos atstovo nuomone, atsakovės nurodyti argumentai, kad pareiškėjos reklaminis įrenginys neatitinka Leidimų aprašo 3.2. punkte įtvirtinto nuorodos apibrėžimo, yra nereikšmingi, nes šis stendas nėra nuoroda, atsakovės paaiškinimas, kad įrenginys, kurio įrengimui prašoma pratęsti leidimą, yra nuoroda - yra nepagrįstas ir iš esmės siaurina aukštesnės hierarchijos teisės akto, t. y. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, Įsakymo dėl reklamos taisyklių 2.1. punkte nustatytą reklaminio įrenginio apibrėžimą taip pareiškėjai apribojant galimybę tinkamai skelbti informaciją, kurią pareiškėja turi pareigą skelbti pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymo „Dėl Prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1-346 41 punktą. Mano, kas atsakovės sprendimas dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius negali plečiamai ar siaurinamai aiškinti sąvokų ir su jomis susijusių taisyklių, įtvirtintų Reklamos įstatyme, įsakyme dėl reklamos taisyklių ar kitose aukštesnės hierarchijos teisės aktuose. Akcentavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes antraip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš poįstatyminius teisės aktus. Tačiau atsakovė bei Lietuvos administracinių ginčų komisija grindžia, kad pareiškėjos stendo įrengimo pratęsimui yra reikalinga, kad šis stendas atitiktų nuorodos apibrėžimą, kuris įtvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Leidimų aprašo 3.2. punkte, kai tiek Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, tiek įsakymo dėl reklamos taisyklių 2.1. punkte, yra įtvirtintos daug platesnės reklaminių įrenginių sąvokos, kurios apima ir pareiškėjos įrenginį, kuriam prašoma pratęsti leidimą, ir savo išaiškinimais nepagrįstai siaurina nurodytose aukštesnės hierarchijos teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą bei tokių išaiškinimų pagrindu neteisėtai riboja pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Mano, kad įrenginys, kuriam prašoma pratęsti leidimą, neprivalo atitikti nuorodos apibrėžimo tam, kad prašomas leidimas galėtų būti suteiktas. Atsakovės priimti poįstatyminių aktų pakeitimai negali riboti pareiškėjos teisių, kurių įgyvendinimas yra įtvirtintas aukštesnės hierarchijos teisės aktuose. Pareiškėjos atstovo vertinimu, atsakovės atsakymas yra pagrįstas prieštaringais argumentais, kurie nepagrindė nei aplinkybės, kad pareiškėjos įrenginys atitinka arba turėtų atitikti sprendimo dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius 3.2. punkte įtvirtintą nuorodos apibrėžimą, nei aplinkybės, kad šis įrenginys turėtų ir galėtų dalyvauti atsakovės nurodytame viešajame konkurse, taip pat Administracinių ginčų komisija tinkamai neįvertino, kad priimtas administracinis aktas nėra aiškus ir yra grindžiamas prieštaringais motyvais, todėl egzistuoja teisinis pagrindas jį panaikinti. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai 2019 m. balandžio 24 d. buvo išduoti leidimai įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini), kurie galiojo iki 2020 m. gegužės 31 d. Pareiškėja 2020 m. balandžio 22 d. pateikė paraiškas gauti leidimus įrengti išorinę reklamą minėtais adresais, tačiau atsakovė atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą, motyvuodama tuo, kad pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T-53 1 punktą sutikimai įrengti reklaminius įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais, išduodami viešo konkurso laimėtojams, o be viešo konkurso sutikimai išduodami tik įrengti nuorodas pagal tipinį projektą. Pareiškėjos reklaminiai įrenginiai neatitinka Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282, 3.2 punkte nustatyto nuorodos apibrėžimo ir tokio tipo reklaminiams įrenginiams nustatytų reikalavimų. Pareiškėjos reklaminiams įrenginiams galėtų būti išduotas leidimas, jei jie būtų įrengti (perkelti) privačioje valdoje. Rašte taip pat nurodyta, jog vadovaujantis šio aprašo 31 punktu, pasibaigus leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo leidimo galiojimo pabaigos leidimo turėtojas privalo nukabinti išorinę reklamą ir per 10 darbo dienų nuo leidimo galiojimo pabaigos savo lėšomis išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti vietą ar teritoriją, kurioje buvo įrengtas reklaminis įrenginys. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės sprendimu, kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją, kuri pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėja painioja du skirtingus dalykus, t. y. leidimą įrengti išorinę reklamą ir savininko (valdytojo) sutikimą įrengti reklaminius įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais. Pažymėjo, kad viešo konkurso laimėtojas gauna sutikimą, o leidimas išduodamas minėtame apraše nustatyta tvarka. Taip pat, pareiškėja klaidingai aiškina 2020 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 29-2-432 išdėstytą poziciją, nes rašte nėra pateikiami jokie teiginiai ar vertinimai, susiję su pareiškėjos galimybėmis dėl ginčo objekto vietos dalyvauti viešame konkurse, rašte nėra teigiama, jog viešame konkurse gali dalyvauti tik tokie įrenginiai, kurie atitiktų nuorodos apibrėžimą, priešingai, aiškiai nurodoma, kad be konkurso sutikimai išduodami tik nuorodų įrengimui. Mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ginčijamas aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, kadangi jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir jo priėmimo metu galiojančiomis teisės normomis, yra motyvuotas ir aiškus. Atkreipė dėmesį, jog iki 2019 m. lapkričio 13 d. galiojusi aukščiau įvardinto aprašo redakcija numatė, jog išorinės reklamos įrengimo projekto derinimas atliekamas atskirai, o projekto galiojimo laikotarpis negalėjo būti ilgesnis nei 10 metų (11.2.1 p.). Jo galiojimo laikotarpiu kiekvieną kartą teikiant prašymą išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą nereikėjo iš naujo derinti išorinės reklamos įrengimo projekto. Taigi, ankstesni leidimai įrengti išorinę reklamą pareiškėjai buvo išduodami pagal suderintą reklamos įrengimo projektą, tačiau nuo 2019 m. lapkričio 13 d. teisinis reglamentavimas ir išorinės reklamos įrengimo projektas turi būti teikiamas kiekvieną kartą, kai yra teikiama paraiška išduoti leidimą, kadangi nenumatyta galimybė pratęsti išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimą, kiekvienu atveju, pateikus paraišką, sprendžiamas naujo leidimo išdavimo klausimas, t. y. kiekvieną kartą teikiant paraišką reklaminis įrenginys įvertinamas iš naujo ir niekaip negarantuoja, kad pareiškėjai tam pačiam reklaminiam įrenginiui būtinai bus išduotas naujas leidimas įrengti išorinę reklamą. Mano, jog Administracinių ginčų komisija sprendime pagrįstai pasisakė, kad „subjektai, norintys įrengti išorinę reklamą, turi gauti tokią teisę suteikiantį leidimą, o pasibaigus leidimo galiojimo laikui jie turi pareigą nuimti reklamą, reklamos įrenginį išardyti, o aplinką sutvarkyti. Teisės aktuose nenustatyta skirtinga leidimų išdavimo tvarka atsižvelgiant į tai, ar ant tam tikro objekto anksčiau buvo įrengtas išorinės reklamos įrenginys. Tokių leidimų išdavimo tvarkos skirtumų išorinės reklamos įrengimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato. Sprendime taip pat teisingai konstatuota, jog „[p]riešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su sąžiningos konkurencijos ir nediskriminavimo principais, nes būtų sudaromos prielaidos pratęsti leidimus tiems patiems ūkio subjektams, o esamiems ar potencialiems rinkos dalyviams sudaromos kliūtys įeiti į reklamos įrengimo ir eksploatavimo rinką ir taip būtų uždaroma rinka konkurentams bei ribojama konkurencija“. Atsakovės nuomone, nepagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai, kad ginčo reklaminis įrenginys negali būti vertinamas kaip naujas, o turėtas leidimas pratęsiamas. Paaiškino, kad pareiškėjos reklaminiams įrenginiams neatitinkant nuorodai keliamų reikalavimų, jie vertinami kaip komerciniai reklaminiai įrenginiai ir jiems taikomi bendrieji išorinės reklamos įrenginiams keliami reikalavimai. Vadovaujantis Vietų suteikimo reklaminiams įrenginiams įrengti (statyti) ant Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, patikėjimo teise ar kitais teisiniais pagrindais valdomos žemės statinių ar kitų objektų viešo konkurso organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A- 2513, 5 punktu, sutikimai įrengti išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, yra išduodami viešo konkurso laimėtojams. Vadinasi, sutikimas įrengti išorinės reklamos įrenginį ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, yra išduodami viešo konkurso laimėtojams. Pažymėjo, kad vadovaujantis Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1 P-238-(l.3 E.), 4.1, 6.2 punktais, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius išduoda sutikimus statyti reklaminius įrenginius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, o tokiam sutikimui gauti turi būti pateikiami dokumentai, įrodantys, kad asmuo laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną. Nurodė, kad reklaminis įrenginys, kuriam pareiškėja siekia gauti leidimą, yra įrengtas už žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ribų, t. y. įrenginį siekiama įrengti valstybinėje žemėje. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė nei valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, nei duomenų apie tai, kad yra viešo konkurso laimėtoja, todėl nėra teisinio pagrindo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėja nenurodo jokių teisės aktuose įtvirtintų jai taikomų išimčių, suteikiančių teisę įrengti reklaminį įrenginį neturint objekto ir žemės, ant kurių jis įrengiamas, valdytojo sutikimo, pareiškėja taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog ji turi minėtus sutikimus. Mano, kad atsakovės priimtas ginčijamas aktas yra teisėtas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- ir UAB „(duomenys neskelbtini) ") 2020 m. balandžio 22 d. kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 17 d. užregistruotą projektą Nr. 27-15-1308, ir (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 18 d. užregistruotą projektą Nr. 27-15-1332.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos paraiškas, 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 29-2-432 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“, vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T-53 1 punktu, Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A- 1282, 3.2 papunkčiu nusprendė netenkinti paraiškų, nes sutikimai įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais išduodami viešo konkurso laimėtojams, o pareiškėjos reklaminis įrenginys neatitinka nuorodos (specialios reklamos pateikimo priemonės) reikalavimų.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės sprendimu, 2020 m. gegužės 21 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydama panaikinti atsakovės 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 29-2-432 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo vertinti paraiškas.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2020 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 21R1-103(AG1-93/10-2020) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau- ir Komisija) sprendė, kad esant aplinkybei, jog pareiškėja 2020 m. balandžio 22 d. pateiktomis paraiškomis prašė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą ant savivaldybės objekto (žemės, statinio ar pan.), taip pat nesuformuoto valstybinės žemės sklypo, Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai sprendė, jog kartu su paraiškomis turėjo būti pateikti sutikimai įrengti išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei arba valstybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais. Minėti sutikimai pagal teisės aktų reikalavimus gali būti išduoti tik viešo konkurso laimėtojams. Aplinkybė, jog ankstesniais laikotarpiais leidimai išorinės reklamos įrengimui buvo išduodami kartu su paraiškomis nepateikus privalomų pateikti sutikimų, negali sąlygoti leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo procedūrų bei reikalavimų pakeitimų negalimumą. Taip pat nurodė, kad skundžiamame sprendime konstatuota, kad be konkurso sutikimai išduodami tik nuorodų įrengimui, ir iš Aprašo 3.2 papunkčio turinio matyti, kad nuoroda gali būti įrengiama tik pagal patvirtintą tipinį nuorodos projektą. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ginčo dalyku esantys reklaminiai įrenginiai nėra įrengti pagal tipinį projektą. Nustatytos faktinės aplinkybės Komisijai leido daryti išvadą, jog atsakovė pagrįstai atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą pagal 2020 m. balandžio 22 d. paraiškas, kadangi išorinė reklama neatitinka nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų.

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 21R1-103(AG1-93/10-2020) ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 29-2-432 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ir tenkinti pareiškėjos 2020 m. balandžio 22 d. paraišką dėl leidimo išorinei reklamai įrengti adresu (duomenys neskelbtini), nes pareiškėja priėmė sprendimą reklaminį įrenginį adresu (duomenys neskelbtini), persikelti į jos valdomą žemės sklypą (minėtas perkėlimas nesutrukdys pareiškėjai vykdyti teisės aktuose numatytos informavimo pareigos ir bus ekonomiškai naudingesnis (nereikės mokėti rinkliavos)).

Pareiškėja, prašydama panaikinti Komisijos sprendimą ir atsakovės administracinį aktą, teigia, kad Komisijos sprendimo motyvai iš esmės yra tapatūs tiems, kuriuos nurodė atsakovė skundžiamame administraciniame akte, jie yra nepagrįsti: priimtas atsakovės sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir šiame administraciniame akte prieštaringai nurodoma, kad leidimas galėtų būti išduotas dalyvaujant viešajame konkurse sutikimui gauti, tačiau kartu prieštaringai nurodoma, kad nėra jokių galimybių tokiame konkurse dalyvauti siekiant gauti su atsakovės sutikimu įrengto, stovinčio informacinio stendo eksploatacijai reikalingą leidimą; atsakovės priimtas administracinis aktas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų; atsakovės teiginys, kad informacinis stendas yra nuoroda yra nepagrįstas, nes stendas, kurio eksploatacijai prašoma suteikti leidimą tokios sąvokos neatitinka ir neprivalo atitikti.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

Aiškindamas minėtas įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Tais atvejais, kai tikrinamas viešojo administravimo subjekto sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu, turi būti nustatyta (jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų), ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.

Reikalavimus išorinės reklamos įrengimui nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau- ir Reklamos įstatymas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 01 17 iki 2021 05 26) 12 straipsnis, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau- Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 10 27), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas.

Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio nuostatas reklaminės veiklos subjektas, norėdamas gauti leidimą, jį išduodančiai institucijai pateikia paraišką išduoti leidimą, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse nustatyto turinio išorinės reklamos įrengimo projektą ir kitus šiose taisyklėse nustatytus leidimui išduoti reikalingus dokumentus (toliau kartu – dokumentai leidimui išduoti) (9 dalis). Leidimas išduodamas arba reklaminės veiklos subjektui pateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, o kai reklama įrengiama pagal leidimą išduodančios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų leidimui išduoti gavimo. Jeigu per nurodytus terminus leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas (10 dalis). Jeigu leidimą turintis reklaminės veiklos subjektas (toliau – leidimo turėtojas) nori gauti naują leidimą, jis leidimą išduodančiai institucijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos turi pateikti dokumentus leidimui išduoti, išskyrus dokumentus, kuriuos reklaminės veiklos subjektas jau yra pateikęs leidimą išduodančiai institucijai turimam leidimui gauti ir juose pateikti duomenys ir (ar) informacija nepasikeitė. Naujas leidimas išduodamas šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka ir terminais (11 dalis).

Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalį leidimas neišduodamas, jeigu: 1) pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus; 2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų; 3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą.

Taisyklių 24.2. papunktyje nurodyta, kad jei paraiška ir (ar) kiti dokumentai, kurių reikia leidimui išduoti, nevisiškai, neteisingai užpildyti arba juose pateikti neteisingi duomenys, arba pateikti ne visi dokumentai, kurių reikia leidimui išduoti, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų, kurių reikia leidimui išduoti, gavimo paraiškoje nurodytu būdu praneša apie tai pareiškėjui ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems arba patikslintiems dokumentams pateikti, taip pat informuoja, kad terminas leidimui išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos, o pagal Aprašo 13 punktą pareiškėjui leidimas turi būti išduotas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti pateiktas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos. Jeigu pateikti ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai arba neteisingi duomenys, terminas skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos.

Pagal Taisyklių 25 ir 33 punktus pareiškėjui leidimas turi būti išduotas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais turi būti pateiktas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytais terminais.

Bylos duomenimis, be kita ko, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " 2020 m. balandžio 22 d. paraiškomis kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 17 d. užregistruotą projektą Nr. 27-15-1308 (leidimas išduodamas nuo 2017 m. gegužės 23 d.), ir (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 18 d. užregistruotą projektą Nr. 27-15-1332 (leidimas išduodamas nuo 2018 m. gegužės 14 d.), tačiau kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 29-2-432 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ turinio, rašytinius atsisakymus išduoti leidimus atsakovė grindė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T-53 „Dėl sutikimų įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius išdavimo“ 1 punktu, kuriame numatyta, kad pritarti, kad sutikimai įrengti naujus išorinės reklamos įrenginius ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, būtų išduodami viešo konkurso laimėtojams. Sutikimus įrengti nuorodas pagal patvirtintą tipinį projektą ant žemės, statinių ar kitų objektų, kurie priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais, be viešo konkurso išduoda Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas ir Aprašo 3.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad nuoroda – speciali reklamos pateikimo priemonė, kurioje nurodomas registruotas reklamos davėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ir (ar) pagrindinė veikla, ir (ar) adresas, ir (ar) kelio kryptis ir kurios įrengimo vieta turi tiesioginį ryšį su reklamos davėjo veiklos vieta. Nuoroda gali būti įrengiama tik prie įvažos į teritoriją, kurioje įsikūrę reklamos davėjai, ir tik pagal patvirtintą tipinį nuorodos projektą – tai yra šviesiai pilkos spalvos (RAL 9006) kelių plokštumų įrenginys, kuris turi vieną plačią atramą, arba vienos plokštumos ir spalvos pilonas. Plokštumos spalva turi būti tokia pati kaip ir viso įrenginio – nepriklausomai nuo reklamuojamo objekto firminių spalvų. Teksto išdėstymas visose plokštumose turi būti vienodas. Nuoroda įrengiama tik pagal kompleksinį projektą.

Teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir įvertinęs atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 29-2-432 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“, kuriuo pateiktas rašytinis atsisakymas išduoti leidimus pagal pareiškėjos 2020 m. balandžio 22 d. paraiškas, konstatuoja, jog atsakovės nurodyti paraiškų netenkinimo pagrindai (teisiniai ir faktiniai) nėra pakankamai teisiškai motyvuoti ir pagrįsti, t. y. nenurodytas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies punktas, kuris buvo pagrindu neišduoti leidimų, bei nenurodyti teisiniai pagrindai, kurie leido atsakovei daryti išvadą, jog pareiškėjos pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus (1 punktas) ar numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų (2 punktas) bei nenurodytos jokios faktinės aplinkybės ir įrodymai leidimų neišdavimui pagrįsti pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismas daro išvadą, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 29-2-432 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ priėmė pažeisdama pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, sprendimas įstatymo nustatytu būdu nemotyvuotas, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir teisingu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-213-438/2019).

Įvertinus skundžiamo administracinio akto neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams tuo aspektu, kad sprendimas yra abstraktaus pobūdžio, nes nenurodyti, administracinio akto priėmimo pagrindiniai faktai, įrodymai ir individuali teisinė argumentacija, kurie pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, kad asmuo galėtų ir turėtų suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, nes kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos (normų) paiešką, teisinį faktų vertinimą (kvalifikavimą) ir esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti, pripažintina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.

Apibendrinus nurodytus argumentus, spręstina, kad atsakovė, priimdama ginčijamą administracinį aktą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, pagrįstumą pagal Reklamos įstatymo, Taisyklių, Aprašo nuostatas, taip, kad pareiškėja, kuriai adresuotas aktas, iš esmės būtų galėjusi ir turėjusi suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, tašiau nagrinėjamu atveju to nepadarė.

Todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tai yra pagrindas ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 29-2-432 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ panaikinti, nustačius, kad administracinis sprendimas yra nepagrįstas faktais, įrodymais ir individualia argumentacija (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), todėl teismui yra apsunkintos galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, Dėl minėtų argumentų panaikintinas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. 21R1-103(AG1-93/10-2020), kuriuo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėja skunde taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ir tenkinti pareiškėjos 2020 m. balandžio 22 d. paraišką dėl leidimo išorinei reklamai įrengti adresu (duomenys neskelbtini), nes pareiškėja priėmė sprendimą reklaminį įrenginį adresu (duomenys neskelbtini), perkelti į jos valdomą žemės sklypą, todėl pareiškėjai 2020 m. balandžio 22 d. paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 18 d. užregistruotą projektą Nr. 27-15-1332, yra neaktuali.

Teismui konstatavus, kad atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl minėtas pareiškėjos reikalavimas tenkintinas dalinai ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. balandžio 22 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini).

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011), todėl teismas dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teismo sprendimo priėmimui.

Pareiškėja prašo priteisti 871,20 Eur dydžio išlaidas patirtas už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant šią administracinę bylą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tik atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma, ar ne, ginčui persikėlus į teismą laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir paprastai priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-662/2018, 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2018).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 21 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių ir 2020 m. liepos 21 d. Komisijos sprendimu jos skundas buvo atmestas. Ginčui persikėlus į teismą šiuo sprendimu pareiškėjos skundas tenkinamas, todėl darytina išvada, kad šioje byloje buvo apgintos pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas teisme ir ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje.

Minėtame prašyme nurodė, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro pasirengimas, vykimas ir atstovavimas ginčų komisijos posėdyje 2020 m. liepos 20 d. – 326,70 Eur, 2020 m. rugpjūčio 21 d. skundo teismui parengimas – 544,50 Eur (viso 871,20 Eur) bei pateikė PVM sąskaitas faktūras Nr. SPEC20-00611, Nr. SPEC20-00540, taip pat patvirtinimus apie lėšų įskaitymą.

Rekomenduojami priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą, vykimą ir atstovavimą ginčų komisijos posėdyje 2020 m. liepos 20 d. – 326,70 Eur.

Iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byloje Nr. AG1-93/20-2020 esančių dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje atstovavo advokatė E. V..

Lietuvos administracinių ginčų komisijos byloje Nr. AG1-93/20-2020 esantys dokumentai patvirtina, kad Komisijos posėdis truko 36 min.

Atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).

Pareiškėjos atstovė advokatė dalyvavo 2020 m. liepos 20 d. Komisijos posėdyje, kuris, kaip minėta, truko 36 min., tačiau pagal Rekomendacijų 9 punktą 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, todėl teismas vertina, kad minėtas posėdis truko 1 val. Taip pat nustatyta, kad pasiruošimas šiam teismo posėdžiui ir vykimas užtruko 4 val.

Dėl dalyvavimo Komisijos posėdyje aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1289,00 Eur. Tai reiškia, kad teisinių paslaugų teikimo viena valanda sudaro 138,10 Eur (1381,00 x 0,1 = 138,10 Eur), todėl už pasirengimą ginčo nagrinėjimui, vykimą ir atstovavimą Komisijos posėdyje 2020 m. liepos 20 d. gali būti priteistina 690,50 Eur (138,10 x 4) suma. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl pareiškėjai priteistina 326,70 Eur suma.

Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro ir skundo teismui parengimas – 544,50 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad skundas teismui advokato L. S. buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 21 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjos atstovei rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1381,00 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 3452,50 Eur suma (1381,00 x 2,5 = 3452,50. Pareiškėjos prašoma priteisti 544,50 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl pareiškėjai ji priteistina.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, į maksimalų priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius bei į pareiškėjos pateiktus įrodymus, pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistina 871,20 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 21R1-103(AG1-93/10-2020).

Panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 29-2-432 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“.

Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 22 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 871,20 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė