Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Eglės Gruodienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo –

V. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo V. V. sulaikymo vykdant bausmę dienos.

Visiškai tenkintas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ civilinis ieškinys ir jai solidariai iš K. S. (K. S.), I. T. (I. T.) ir V. V. priteisti 235 Eur (du šimtai trisdešimt penki eurai) turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti K. S. ir I. T., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. K. S., I. T. ir V. V., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrai, 2021 m. kovo 24 d. apie 15.28 val., (duomenys neskelbtini) užėjo į UAB „A“ kavinę-barą „B“ ir iš tarnybinių patalpų pagrobė: tris 0,7 l talpos romo butelius „(duomenys neskelbtini)“, vieneto vertė 68 Eur (bendra vertė 204 Eur); du 1 l talpos likerio butelius „(duomenys neskelbtini)“, vieneto vertė 20 Eur (bendra vertė 40 Eur); 150 Eur vertės vieną 0,7 l talpos romo butelį „(duomenys neskelbtini)“; tris 1 l talpos romo butelius „(duomenys neskelbtini)“, vieneto vertė 25 Eur (bendra vertė 75 Eur); du 0,7 l talpos burbono butelius „(duomenys neskelbtini)“, vieneto vertė 20 Eur (bendra vertė 40 Eur); vieną 32 Eur vertės 0,7 l talpos viskio butelį „(duomenys neskelbtini)“, t. y. tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „A“ priklausantį 541 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nuteistasis V. V. nesutinka su jam paskirta bausme, apeliaciniame skunde prašo ją pakeisti į švelnesnę (viešuosius darbus) arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kiti bylos klausimai nekeliami, todėl teisėjų kolegija patikrins skundžiamą nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti pagrįstai individualizuotą ir teisingą bausmę.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

9. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. V. parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį artimą baudžiamajame įstatyme numatytam minimaliam terminui.

11. Byloje nustatyta, kad V. V., veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais K. S. ir I. T., padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nors nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau V. V. nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kas sunkina asmens teisinę atsakomybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme V. V. buvo teistas (duomenys neskelbtini) kartų (4 t., b. l. 119-128), beveik visi teistumai, kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, už analogiškų nusikalstamų veikų (vagysčių) padarymą. Nuteistajam ne kartą buvo paskirtos ir laisvės atėmimo bei arešto bausmės, tačiau net ir jas atlikęs V. V. savo elgesio nekoregavo ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus.

12. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 107-118) V. V. (duomenys neskelbtini) kartus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, iš kurių ne kartą ir už smulkias vagystes. Šias aplinkybes įvertinus su asmens teistumais, darytina išvada, kad byloje nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar spontaniškas elgesys, o vagysčių darymas (past. – tiek atitinkančių administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas) yra nuteistojo pasirinktas gyvenimo būdas ir vienas iš pagrindinių pragyvenimo šaltinių. Remiantis bylos duomenimis, V. V. yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, neturi jokios specialybės ar kvalifikacijos, darbinė patirtis – (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 105). Be to, šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą V. V. padarė praėjus savaitei laiko nuo to momento, kai išėjo iš darbo paskutinėje darbovietėje (4 t., b. l. 105). Įvertintina ir tai, kad nuteistasis už administracinių nusižengimų padarymą jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nėra sumokėjęs, kas patvirtina, jog sąlyginai švelnios nubaudimo priemonės asmens elgesiui neturi jokios korekcinės įtakos ir pastarojo nesulaiko nuo naujų teisės pažeidimų, tarp jų vagysčių, darymo.

13. Apeliacinio skundo kontekste svarbu ir tai, kad net nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis nebandė pasitaisyti ir dorai gyventi laikydamasis įstatymų, susirasti darbą ar užsiimti kita teisėta veikla, kadangi 2022 m. sausio 3 d. padarė naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. teismo baudžiamasis įsakymas (Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ (toliau – LITEKO) duomenimis). Pagal LITEKO esančius duomenis, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už 2021 m. rugsėjo 12 d. padarytą nusikalstamą veiką (past. – tuo metu, kai šioje byloje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas).

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas V. V. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė teisingą bausmės rūšį bei jos dydį, ir šį sprendimą tinkamai pagrindė.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

15. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma iš nuteistojo, t. y. 140 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistajam V. V. parinko gynėją advokatę Violetą Bazienę.

17. Byloje būtinybę skirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas, todėl proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.