- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-1858-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01063-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 847,79 Eur skolos už 2014 m. vasario 1 d. – 2020 m. vasario 29 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė jai iš atsakovės 847,79 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (847,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 432,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą byloje, išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, ir ieškovei iš atsakovės papildomai priteisti 411,40 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Nurodė, jog šioje byloje iš viso bylinėjimosi išlaidas sudaro 844,24 Eur (794,37 Eur už advokatų profesinės bendrijos AVOCAD suteiktas teisines paslaugas, 30 Eur už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, 19 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų viešą paiešką duomenų bazėje). Tuo tarpu teismas priteisė iš viso tik 432,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog byla buvo nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių jos pasiruošimui, buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Pateiktoje 2020 m. birželio 9 d. sąskaitoje nurodyta 51 Eur suma neturėtų būti priteista, nes ji negali būti priskirta prie būtinųjų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė taip pat nepagrįstai prašo priteisti jai 311,54 Eur už pasirengimą 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžiui. Byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. paskirtam teismo posėdžiui buvo pateikti G. S. rašytiniai paaiškinimai, o ne AVOCAD advokatų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Mano Būstas Dainava“ prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.
5. Teismas sutiko, jog priėmęs sprendimą, išsprendė ir paskirstė tik dalį ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, jog ieškovė buvo pateikusi duomenis, jog bendrą jos patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 844,24 Eur (824,37 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 19 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų viešą paiešką duomenų bazėje). Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 432,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trūkstama bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 411,40 Eur (844,24 Eur - 432,84 Eur), tai yra suma pagal pateiktą 2020 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą AVC 20-342 (už dubliko parengimą), kuri priimant sprendimą dėl ginčo esmės turėjo būti vertinama. Tai teismo nebuvo padaryta.
6. Teismas, atsižvelgdamas į išnagrinėtą ginčą ir jo pobūdį, pripažino, jog priteisti ieškovei papildomas 411,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo. Išnagrinėta byla nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių ir pasirengimo, išnagrinėta faktiškai buvo per vieną posėdį. Nors byloje nurodoma, jog dokumentus ruošė advokatų bendrija „TRINITI LT“ ir advokatų profesinė bendrija AVOCAD, tačiau byloje esančių procesinių dokumentų parašai patvirtina, jog faktine dokumentų rengėja buvo pati ieškovė, pagal įgaliojimą atstovaujama įmonės teisininko. Advokatų bendrija „TRINITI LT“ jokios darbų ataskaitos į bylą nėra pateikusi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pateikta advokatų profesinės bendrijos AVOCAD 2020 m. birželio 12 d. darbų ataskaita patvirtina, jog dubliką byloje rengė advokato padėjėjas. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 5 punktą skaičiuojama 80 proc. šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Profesionalūs teisininkai byloje nėra įvardiję valandinio užmokesčio dydžio. Ieškovei priteisus papildomas 411,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas, jos bus neproporcingai didelės pagal išnagrinėtą ginčą ir jo pobūdį. Tai būtų buvę konstatuota, priimant sprendimą dėl ginčo esmės ir vertinant bylinėjimosi kaštų dydžius ir sąnaudas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Mano būstas Dainava“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės papildomai 411,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – pralaimėjusi šalis atlygina šias išlaidas laimėjusiai šaliai, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Teismas gali nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas visiškai neatsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų dalies, susijusios su dubliko parengimu, susidarymo aplinkybes, jų apimtį bei priežastis, į faktą, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ne advokatui (advokato padėjėjui), bet proceso šaliai.
8.2. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teismo nepriteista ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų dalis, susijusi su dubliko civilinėje byloje parengimu, neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios ribos. Už advokato padėjėjo parengtą dubliką pagal Rekomendacijų 5 punktą mokėtinas maksimalus 1 678,20 Eur užmokestis. Nagrinėjamoje byloje pateikta 411,40 Eur sąskaita už dubliko parengimą keturis kartus mažesnė.
Šalies argumentai
8.3. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su dubliko parengimu, yra iš viso neatlyginamos. Valandinis įkainis už dubliko parengimą buvo apskaičiuotas pagal byloje pateiktą darbų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad dubliko parengimas užtruko 4 val., o šio darbo kaina yra 411,40 Eur. Taigi valandinis užmokestis už dubliko parengimą yra 102,85 Eur ir jį teismas galėjo apskaičiuoti pagal byloje pateiktus dokumentus. Teismo argumentas, kad priteisus papildomas 411,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas už dubliko parengimą, bylinėjimosi išlaidos bus neproporcingai didelės pagal išnagrinėtą ginčą ir jo pobūdį, yra visiškai nepagrįstas. Teismas kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė visa apimtimi.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė pagrindinius nesutikimo su ieškovės prašymu priteisti papildomas 411,40 Eur bylinėjimosi išlaidas argumentus išdėstė savo 2020 m. spalio 28 d. pareiškime. Su skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytais motyvais dėl ieškovės prašymo netenkinimo atsakovė sutinka ir laiko juos pagrįstais. Teismas, atsižvelgdamas į išnagrinėto ginčo sudėtingumą ir jo pobūdį, argumentuotai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl 411,40 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi nagrinėta civilinė byla buvo nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių ir pasirengimo, išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ieškovė prašo priteisti, negali būti laikoma pagrįsta ir adekvati ieškinio dalykui (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
11. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 277 straipsnyje įtvirtinta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
13. Papildomas sprendimas gali būti priimamas tik CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Teismo sprendimo nevisapusiškumas pasireiškia tuo, kad teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs ir ištyręs atitinkamus reikalavimus, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, t. y. jų neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, jog išnagrinėjęs bylą iš esmės, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neįvertino ieškovės pateiktos 2020 m. birželio 12 d. PVM sąskaitos-faktūros AVC 20-342, pagal kurią ieškovė sumokėjo advokato padėjėjui 411,40 Eur už dubliko parengimą. Taigi teismas pripažino, jog egzistuoja CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas papildomo sprendimo priėmimui. Tačiau pirmos instancijos teismas ieškovės prašymą išsprendė nutartimi, rezoliucinėje jos dalyje nurodydamas, jog ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-18550-727/2020 netenkinamas, o nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą teikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
15. CPK 277 straipsnyje yra įtvirtinti specialūs reikalavimai tiek papildomo sprendimo turiniui, tiek jo apskundimo tvarkai, tai yra papildomas sprendimas turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus teismo sprendimo turiniui (CPK 277 straipsnio 3 dalis). Klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima iškelti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis), o pats papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas papildomo sprendimo priėmimo klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 277 straipsnio 5 dalis).
16. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog tokiu atveju, jeigu nustatomas bent vienas iš CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų papildomam sprendimui priimti, teismas turėtų šį klausimą išspręsti papildomu sprendimu, nepaisant to, koks būtų to sprendimo rezultatas. Pagal CPK 270 straipsnio 5 dalį, kurios reikalavimai taikomi ir papildomam sprendimui, rezoliucinėje teismo dalyje nurodoma teismo išvada sprendžiamu klausimu gali būti tiek tenkinantį pareikštą reikalavimą, tiek jį atmetanti. Taigi teismas priimtu papildomu sprendimu taip pat gali ir atmesti šalies prašymą dėl sprendimu neišspręsto reikalavimo. Tik tokiu atveju, jeigu teismas nustato, jog nėra CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų papildomo sprendimo priėmimui, tai yra teismo sprendimu buvo išspręsti visi šalių pareikšti klausimai bei visos bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių šalys pateikė teismui įrodymus, buvo aptartos ir paskirstytos, teismas nutartimi atsisako priimti papildomą teismo sprendimą.
17. Pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, faktiškai nustatęs, jog yra CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas papildomo sprendimo priėmimui, tačiau klausimą išsprendęs nutartimi, padarė procesinę klaidą. Ieškovė atskirajame skunde šia aplinkybe nesirėmė. CPK 328 straipsnis draudžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovė yra pateikusi apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinį. Kartu apeliaciniame skunde atsakovė ginčija ir teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atskirasis skundas yra pateiktas iš esmės dėl papildomos 411,40 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimo.
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta pirmos instancijos teismo procesinė klaida sukuria iš esmės ydinga teisinę situaciją, kada apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, turi vertinti dalies bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo pagrįstumą ir teisėtumą, žinodamas, kad ateityje apeliacinės instancijos teismas dar turės vertinti paties teismo sprendimo, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, pagrįstumą ir teisėtumą bei spręsti, ar šioje byloje iš viso yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taigi tokia situacija sudaro prielaidas, jog gali būti priimti du iš esmės vienas kitam prieštaraujantys apeliacinės instancijos teismo sprendimai (nutartys). Būtent tokių atvejų išvengimui ir yra CPK 277 straipsnyje nustatytas 20 dienų terminas, per kurį po teismo sprendimo priėmimo galima iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, taip pat nustatytas 20 dienų terminas papildomo sprendimo apskundimui. Taip yra sudaroma procesinė galimybė šalių pateiktus apeliacinius skundus dėl teismo sprendimo bei papildomo sprendimo apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti kartu.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą pirmos instancijos teismo procesinį pažeidimą, pripažįsta, jog klausimo dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsprendimas nutartimi, o ne papildomu sprendimu, atitinkamai nurodant netinkamą papildomo sprendimo apskundimo tvarką, yra pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį, nevertinant ieškovės atskirajame skunde nurodytų argumentų iš esmės. Todėl pirmos instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, naikintina, grąžinant pirmos instancijos teismui klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo spręsti iš naujo.
20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.