- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2-1825-894/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12224-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Atsakovas
- A. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. K. 844,15 Eur skolą už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2012 m. birželio 30 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tiekė atsakovui nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), geriamąjį vandenį ir šalino bei valė nuotekas. Atsakovas neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2012 m. birželio 30 d. suteiktas paslaugas ir liko skolingas 844,16 Eur. Ieškovė nurodė, kad remiantis 2020 m. rugsėjo 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu su istorija, butas atsakovui priklausė nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. liepos 2 d. Ieškovei yra žinoma, jog ankstesnis buto savininkas A. L. faktiškai gyveno bute iki 2009 m. kovo 18 d., kadangi ieškovė yra prisiteisusi iš A. L. 835,26 Eur skolą už bute iki 2009 m. kovo 18 d. suteiktas paslaugas pagal sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7162-728/2010. Ieškovė nurodė, kad pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas nuo 2009 m. kovo 19 d. kyla atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateiktu ieškiniu. Atsakovas nurodė, kad 2006 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo jo įgijimo momento gyveno A. L., L. L., V. L., kurie buvo priverstinai iškeldinti iš buto tik 2009 m. kovo 18 d. (2008 m. vasario 28 d. Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-958-110/2008 ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-767-520/2008 pagrindu). Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ji yra prisiteisusi iš A. L. 835,26 Eur skolą už iki 2009 m. kovo 18 d. suteiktas paslaugas, tačiau sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7162-728/2010 nepateikia. Todėl atsakovui nėra aišku, už kokį suvartoto vandens kiekį ir pagal kokius vandens skaitiklių parodymus buvo priteista ši skola. Prie prieštaravimų teismo išduotam įsakymui atsakovas buvo pateikęs ieškovės 2020 m. liepos 23 d. elektroninį laišką, pagal kurį iš jo prašoma skola yra susidariusi nuo 1204 kubinių metrų iki 1888 kubinių metrų šalto vandens skaitiklio rodmenų. Minėtame rašte nurodoma, kad šalto vandens skaitiklio rodmenys 1204 kubiniai metrai buvo fiksuoti 2006 metų balandžio 25 d., o skaitiklio rodmenys 1888 kubiniai metrai buvo fiksuoti 2012 m. liepos 6 d. Taigi, minėtas laikotarpis, kada susidarė skaitiklių rodmenų skirtumas patenka į L. neteisėto gyvenimo bute laikotarpį. Be to, pagal atsakovės pateiktą priedą Nr. 1 2020 m. rugsėjo 29 d. vandens suvartojimas ir įmokos matyti, kad dar 2011 metų sausio mėnesį ieškovės duomenų bazėje buvo fiksuoti skaitiklio rodmenys 1204 kubiniai metrai ir nurodoma, kad įsiskolinimas yra 835,26 Eur. Iš to seka, kad 835,26 Eur įsiskolinimą A. L. turėjo dar iki nustatant skaitiklio rodmenis 1204 kubiniai metrai, o tai reiškia, kad jis buvo susidaręs dar iki 2006 m. balandžio 25 d. Kadangi skola susidarė už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. gruodžio 6 d., laikotarpiui nuo 2006 m. balandžio 25 d. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. yra suėjęs senaties terminas, atsakovas prašė jį taikyti ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo buto savininku tapo 2006 metų spalio 10 d., todėl už galimą vandens suvartojimą laikotarpiu nuo 2006 metų balandžio 25 iki 2006 metų spalio 10 d. jis neturi jokio teisinio pagrindo atsakyti. Be to, pagal atsakovės pateiktą priedą Nr. 1 2020 m. rugsėjo 29 d. vandens suvartojimas ir įmokos matyti, kad skaitiklio rodmenų pasikeitimas nuo 1204 iki 1823 buvo fiksuotas aktu. Toks aktas prie ieškinio nepridėtas. Atsakovas visiškai nepripažįsta jam pareikšto ieškinio, kadangi ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad įsiskolinimas už vandenį ieškovei susidarė būtent tuo laikotarpiu, kai atsakovas buvo buto savininkas. Nėra pateikta jokių patikimų įrodymų, išskyrus pačios ieškovės sudarytas suvestines, kaip buvo nustatytas suvartoto vandens kiekis, už kurį prašoma priteisti skolą.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką ir nurodė, kad nesutinka su atsakovo dėstomais pasvarstymais bei palaiko savo poziciją, išdėstytą ieškinyje. Patikslino, kad ieškovei yra žinoma, jog ankstesnis buto savininkas A. L. faktiškai gyveno bute iki 2009 m. kovo 18 d., o nuo šio asmens iškeldinimo prievolė atsiskaityti su paslaugas butui teikiančiais subjektais, įskaitant ir ieškove, kilo atsakovui. Nurodė, kad atitinkamai apskaitos prietaisų rodmenų, iki kurių A. L. turėjęs prievolę atsiskaityti su ieškove, yra atskaitos taškas, nuo kurio prievolė atsiradusi atsakovui atsiskaityti su ieškove, t. y. nuo 1204 m³. Ieškovė pažymėjo, kad šiam kilusiam ginčui negali būti taikoma senatis, kadangi ginčams dėl skolų taikytinas dešimties metų senaties terminas, o pastarasis šiuo atveju nėra suėjęs.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir dublike nurodytomis aplinkybėmis. Teigia, kad skaitiklių parodymai fiksuoti neteisingai. Lyginant 2011 m. balandžio 15 d. skaitiklių rodmenis su 2009 m. kovo 18 d. rodmenimis matyti, kad skirtumas vandens skaitiklio virtuvėje yra 2 kubiniai metrai, vonioje daugiausia 16 kubinių metrų. Kaip jau minėta, 2009 m. kovo 18 d. iškeldinimo protokole nebuvo fiksuoti tualeto patalpoje buvę skaitiklio rodmenys. Tačiau atsižvelgiant į kituose skaitikliuose fiksuotus vandens kiekius, akivaizdu, kad tuo laikotarpiu, kai butu naudojosi A. L. su šeima, kituose dviejuose skaitikliuose laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 25 d. iki 2009 m. kovo 18 d. buvo sunaudota net 315 kubinių metrų vandens, o laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 18 d. iki 2011 m. balandžio 15 d. sunaudota tik 18 kubinių metrų vandens. Atsakovas teigia, kad trečias vandens skaitiklis buvo tualeto patalpoje, atsižvelgiant į šioje patalpoje naudojamo vandens paskirtį, į A. L. ir jo šeimos sunaudoto vandens kiekį laikotarpiu, kai jie gyveno atsakovo turte, bei į vandens kiekį, koks buvo sunaudotas po jų išsikėlimo, akivaizdu, kad vanduo ir tualeto patalpoje buvo sunaudotas gyvenant A. L. ir jo šeimos nariams. Atsakovas nurodė, kad laikotarpis po 2011 m. balandžio 15 d. yra neaktualus, nes po šios datos, vandens sunaudojimas buvo deklaruojamas ir už vandenį atsiskaitoma.
Šalies argumentai
2021 m. kovo 30 d. ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuris priimtas Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi. Ieškovė prašyme paaiškino skolos susidarymą ir nurodė, kad dviejų iš trijų vandens apskaitos prietaisų pradiniai rodmenys buvo užfiksuoti 2009 m. kovo 18 d. antstolės surašytame iškeldinimo protokole: 299 m³ (virtuvėje), 352 m³ (vonioje). Nors pastarojo paskutinis skaitmuo nėra aiškus bei galinti būti tam tikra paklaida, darytina prielaida dėl minėto rodmens užfiksavimo. Atitinkamai su atsakovu sudarytoje 2011 m. balandžio 15 d. paslaugų teikimo sutartyje užfiksuoti galutiniai rodmenys: 301 m³ (virtuvėje), 366 m³ (vonioje) ir 1156 m³ (WC). Taigi, ieškovės teigimu, susidaro toks skirtumas 2 m³ (virtuvėje), 14 m³ (vonioje). Atitinkamai ieškovė daro prielaidą, kad WC galėjo susidaryti virtuvėje ir vonioje užfiksuotas vidurkis, t. y. 2 m³ + 14 m³ / 2 = 8 m³. Manytina, kad tai yra pagrįstas ir protingas suvartotino vandens kiekis, lyginant jį su kitų skaitiklių rodmenimis, galimas paklaidas, įskaitant ir neaiškiai užfiksuotus rodmenis antstolės dokumente. Todėl bendras suvartoto geriamojo vandens kiekis ir mokėtina suma yra: 2 m³ + 14 m³ + 8 m³ = 24 m³ x 1,23 Eur = 29,52 Eur. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu ir prašė jas mažinti.
Atsiliepimas
Atsakovas 2021 m. balandžio 20 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su sumažintu ieškinio reikalavimu, tačiau nesutinka su atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl skolos priteisimo.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnyje nurodyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. To paties straipsnio dalyje nustatyta, kad teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovui laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. liepos 2 d.. Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad objekte iki 2009 m. kovo 18 d. gyveno kiti asmenys, kurie buvo priverstinai iškeldinti. Ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimą iki 29,52 Eur, atsakovas su tokia ieškinio suma sutiko ir jos neginčijo.
Nustatyta, kad rašytinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta 2011 m. balandžio 15 d. Iki rašytinės sutarties sudarymo pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovui geriamąjį vandenį tiekė ieškovė, pastaroji taip pat tvarkė atsakovo bute susidariusias nuotekas, laikytina, kad konkliudentinių veiksmų pagrindu tarp ieškovės ir atsakovo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešoji sutartis buvo sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 32 straipsnio 4 dalis). Atsakovas turi pareigą tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai keisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Remiantis išdėstytu, bei atsakovui sutinkant su sumažintu ieškinio reikalavimu, ieškinys dalyje dėl 29,52 Eur skolos už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 18 d. iki 2012 m. birželio 30 d. priteisimo iš atsakovo tenkinamas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (29,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 36,60 Eur už teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo, 16,25 Eur žyminis mokestis (20,00 Eur – 3,75 Eur, kurie buvo grąžinti 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi), 84,70 Eur už ieškinio parengimą. Ieškovė teikdama ieškinį nurodė, kad 84,70 Eur išlaidas patvirtinantys dokumentai už ieškinio parengimą bus pateikti vėliau, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės šių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė šioje byloje patyrė 52,85 Eur.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, pastaroji turėjo pagrindą kreiptis dėl teisminės gynybos, patirdama 52,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios laikomos pagrįstomis, įrodytomis, todėl priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir teisinės pagalbos išlaidos rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo, todėl bylinėjimosi išlaidų dydžiui neturėjo reikšmės ieškovės ieškinio dalies atsisakymas. Šios išlaidos neišvengiamai būtų patirtos ieškovei teikiant ieškinį su sumažintu 29,52 Eur reikalavimu.
CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė didžiosios dalies ieškinio reikalavimų, spręstinas atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 200,00 Eur už teisinę pagalbą suteiktą rengiant atsiliepimą į ieškinį (pagrindžiantis dokumentas pateiktas kartu su atsiliepimu į ieškinį) bei 150,00 Eur už tripliko surašymą, 100,00 Eur už pasiruošimą bylai, 100,00 atstovavimas teisme (išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti 2021 m. kovo 9 d., registracijos Nr. DOK-30546), viso 550,00 Eur. 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi priėmus ieškovės ieškinio atsisakymą, nebuvo išspręstas atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, todėl jis spręstinas priimant sprendimą byloje. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodo, kad byla nesudėtinga, todėl išlaidos turėtų būti mažinamos.
Teismas pažymi, kad ieškovei pateikiant ieškinį teismui, ji prašė priteisti iš atsakovo 844,15 Eur skolos. Ieškovė atsisakiusi dalies ieškinio (844,15 Eur) skolos sumos dydi skaičiavo remdamasi 2009 m. kovo 18 d. antstolės surašytu iškeldinimo protokolu. Iš civilinės bylos Nr. 2-7162-728/2010 medžiagos (b. l. 13) nustatyta, kad minėtas antstolės protokolas ieškovei buvo žinomas teikiant ieškinį, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-7162-728/2010. Darytina išvada, kad ieškovė galėjo remtis 2009 m. kovo 18 d. antstolės surašytu iškeldinimo protokolu nustatydama prašomą priteisti skolos dydį iš atsakovo. Pažymėtina, kad atsakovas sumažinto ieškinio reikalavimo neginčijo ir su jo dydžiu sutiko. Teigia, kad tokį įsiskolinimą (29,52 Eur) būtų apmokėjęs be teisminio ginčo, tačiau ieškovei pareiškus reikalavimą 844,15 Eur sumoje turėjo naudotis teisine pagalba. Teismo vertinimu, būtent dėl atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentų, kuriuos parengė ir rašytiniais įrodymais pagrindė profesionali teisininkė, ieškovė atsisakė didžiosios dalies ieškinio reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimas yra tiesiogiai nulemtas ieškovės netinkamo procesinio elgesio, todėl atsakovo patirtos išlaidos priteistinos jam iš ieškovės (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Pakartotinai pažymėtina, kad ieškovė teikdama ieškinį turėjo galimybę tiksliai nustatyti susidariusio įsiskolinimo sumą. Būtent dėl netiksliai apskaičiuotos ieškinio sumos (aiškiai nepagrįsto ieškinio reikalavimo) atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nesutiko su atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir prašė jas mažinti, teigdama, kad byla nėra sudėtinga. Atsakovo atstovė su bylinėjimosi išlaidų mažinimu nesutiko ir nurodė, kad atsižvelgė į nedidelę ieškinio sumą, išrašydama sąskaitas atsakovui už procesinių dokumentų rengimą. Advokatei rengiant procesinius dokumentus, teko ieškoti archyvuose 2006-2009 metų dokumentų, įsigilinti į ieškovės pateiktus dokumentus, į teismo išreikalautą 2010 metų civilinės bylos Nr. 2-7162-728/2010 medžiagą.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) numatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato / advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Rekomendacijoje nurodomi šie koeficientai: už atsiliepimą į ieškinį – 2,5, už tripliką – 1,5, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomenduojamus dydžius.
Įvertinus tai, taip pat procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį ir tripliko) apimtį (7 lapai) bei turinį (atsižvelgiant į bylos pobūdį ir ieškinio sumą pateiktas atsiliepimas į ieškinį yra išsamus, jame detaliai pasisakoma tiek dėl faktinių aplinkybių vertinimo, tiek dėl taikytinų teisės aktų nuostatų), pasiruošimą teismo posėdžiui, atstovavimą teismo posėdyje, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 550,00 Eur.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, teismas daro išvadą, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstos įrodymais, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovui A. K..
Valstybė šioje byloje patyrė 5,40 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios ieškinį tenkinus visiškai, priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 2 dalimi, 259-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,52 Eur (dvidešimt devynis eurus 52 ct) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (29,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52,85 Eur (penkiasdešimt du eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,40 Eur (penkių eurų 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.