Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo L. V. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-915-563/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KAILINIAI LT“ ieškinį atsakovui L. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškimą peržiūrėti teismo sprendimą už akių atsakovas taip pat grindė aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pasak ieškovo, ieškinys dėl žalos dydžio grindžiamas tik tuo, kad ieškovas neturi turto ir debitorinių įsiskolinimų. Tokia pozicija neteisinga, nes ieškovas turi reikalavimo teisę į skolininką dėl 391 000 Lt sumos, kurią išieškojus galima būtų padengti visus kreditorių reikalavimus. Be to, atsakovo teigimu, UAB „Infomedia“ kreditorinis reikalavimas ieškovui yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Sprendimas už akių dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Atsakovas pažymi, jog procesiniai dokumentai (ieškovo ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui nebuvo įteikti. Apie sprendimą atsakovas sužinojo tik iš spaudos jau po sprendimo priėmimo. Ieškinyje nurodytu adresu atsakovas negyvena nuo 2013 m. lapkričio mėnesio. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kodėl teismas naudojosi ekstraordinarine dokumentų įteikimo forma – dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu. Tokiu įteikimo būdu buvo galima naudotis tik išnaudojus kitus privalomus įteikimo būdus – įteikimu atsakovo darbo vietoje ir galimybe paskirti kuratorių. Nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, teismas nesvarstė dėl kuratoriaus skyrimo, taip iki minimalaus lygio apribodamas atsakovui teises į teisminę gynybą. Atsakovo nuomone, priimti sprendimą už akių dėl tokios didelės ieškinio sumos, dokumentus atsakovui teikiant viešo paskelbimo būdu, net neišklausius atsakovo pozicijos ir argumentų, buvo neteisinga. Teismo nutartis, kuria nepatenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimta ignoruojant pagrindinius civilinio proceso principus (teisės į teisminę gynybą, rungimosi, proporcingumo), todėl yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas tinkamai neįvertino atsakovo pateiktų motyvų, turinčių įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovo bankroto administratorius nesiėmė visų Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) jam garantuojamų priemonių tam, kad būtų išreikalauti ir gauti iš atsakovo visi dokumentai, reikalingi vykdant ieškovo bankroto procedūras. Toks bankroto administratoriaus neveikimas turi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.Ieškinio aplinkybės dėl žalos dydžio, kurį sudaro patvirtinta ieškovo kreditorių reikalavimų suma, grindžiamos tik nuostata, jog ieškovas neturi turto ir kreditorinių reikalavimų skolininkams. Tokia ieškovo pozicija yra nepagrįsta, nes ieškovas turi egzistuojančią reikalavimo teisę į skolininką – I. Š. dėl 391 000 Lt dydžio netesybų, kurias išieškojus būtų padengti visi ieškovo kreditorių reikalavimai. Įtakos sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui turi ir ta aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su kai kuriais kreditoriniais reikalavimais ieškovo bankroto byloje. Atsakovas visiškai nepagrįstu laiko UAB „Infomedia“ 3 025 Lt kreditorinį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovas prašo jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Atsakovo prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka motyvuojamas sudarymu jam galimybės žodžiu plačiau išdėstyti savo poziciją bei papildomai paaiškinti aplinkybes, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu atsakovo darbovietėje bei jo gyvenamosios vietos registravimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, susipažinęs su atsakovo atskirojo skundo, ieškovo atsiliepimo į skundą turiniu, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas. Pateikti įrodymai ir kiti byloje esantys duomenys gali būti visiškai ištirti bei įvertinti rašytinio proceso tvarka, todėl nėra poreikio atsakovo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstyti ginčo dalyko esmę sudarantys argumentai, byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti ne tik skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, bet ir padaryti išvadas, ar buvo pagrindas teismui priimti sprendimą už akių.

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Sprendimo už akių priėmimas – toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas įgalina tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai lemia, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Už teismo procesinių dokumentų įteikimą atsakingas teismas. CPK 123 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės. Pagal jas procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo. Pažymėtina, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs, laikoma jo pagrindine gyvenamąją vieta (CK 2.16 str. 2 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinio ir jo priedų kopija, taip pat teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui L. V. nebuvo įteikti (t. 1, b. l. 135, 137, 139). Nepavykus įteikti teismo siųstų procesinių dokumentų atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos, taip pat atsakovo dviejų darbo vietų adresais, teismas įteikė dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (t. 1, b. l. 140). Tokiu būdu buvo įteiktas atsakovui ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį per viešo paskelbimo būdu įteiktame teismo pranešime nurodytą terminą, Vilniaus apygardos teismas ieškovo prašymu 2014 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą už akių. Atsakovas teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad jis objektyviai negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, kadangi nežinojo apie jam iškeltą bylą ir pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovo teigimu, teismas pažeidė procesinių dokumentų, įskaitant ir teismo pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, įteikimo procedūras, neturėjo pagrindo procesinių dokumentų įteikti viešo paskelbimo būdu. Su tokiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 135 straipsnio 1 dalį atsakovo gyvenamąją vietą teismui turi nurodyti ieškovas. Teikdamas ieškinį šioje byloje ieškovas atsakovo buvimo vieta nurodė gyventojų registre atsakovo 1995 m. gruodžio 4 d. deklaruotą gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 129). Ieškovo nurodytu adresu teismo siųsti procesiniai dokumentai – ieškinio su priedais kopija bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui nebuvo įteikti, ant teismui grąžintos korespondencijos voko priklijuotoje pažymoje pašto darbuotojui pažymėjus, kad adresatas persikraustė (t. 1, b. l. 132 ir 135). Tokia pašto darbuotojo fiksuota aplinkybė dėl korespondencijos neįteikimo adresatui priežasties savaime neduoda pagrindo manyti, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra nežinoma ar kad nėra galimybės nustatyti kitą atsakovo buvimo vietą. Iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad teismas būtų nurodęs (pavedęs) ieškovui imtis priemonių nustatyti faktinę atsakovo buvimo vietą. Byloje esanti teismo darbuotojo atspausdinta pažyma apie asmens įdarbinimus, gauta iš Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazės, įgalina daryti išvadą, kad teismas ėmėsi nustatyti atsakovo darbo vietą, tam, kad galėtų įteikti teismo siunčiamus dokumentus atsakovo darbovietėje (t. 1, b. l. 136). Dviem toje pažymoje fiksuojamų juridinių asmenų, kurių darbuotoju įvardintas atsakovas, adresais teismo siųsti procesiniai dokumentai taip pat nebuvo atsakovui įteikti, pašto darbuotojui ant korespondencijos voko esančioje pažymoje atitinkamai pažymėjus „neatsiėmė“ (t. 1, b. l. 137), „persikraustė“ (t. 1, b. l. 139). Išdėstytos teismo pranešimo apie atsakovo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą (įskaitant teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) siuntimo ir neįteikimo atsakovui aplinkybės neteikė pagrindo manyti, jog adresato (atsakovo) tiek gyvenamoji, tiek darbo vietos yra nežinomos. Kaip jau minėta, teismas nedavė pavedimo ieškovui imtis priemonių tam, kad būtų išaiškinta atsakovo faktinė buvimo vieta, kurioje būtų galima įteikti teismo procesinius dokumentus. Teismo dokumentų teikimo dviem juridinių asmenų buvimo vietos (kaip atsakovo darbo vietos) adresais aplinkybės neleidžia spręsti apie tai, kad liko nežinoma jokia atsakovo darbo vieta. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui teismo korespondencija per vieną iš juridinių asmenų – UAB „Finvesticija“ buvo siunčiama ne juridinių asmenų registre registruotu šio juridinio asmens buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Nepavykus adresatui įteikti teismo procesinių dokumentų, kurie buvo siunčiami per UAB „Finvesticija“ adresu Vilniaus g. 31, Vilnius, reikėjo vadovautis CPK 122 straipsnio 2 dalies norma dėl procesinių dokumentų įteikimo pagal juridinių asmenų registre nurodytą buveinės adresą, tačiau teismas tokio įteikimo būdo galimybe nesinaudojo. Išdėstytos aplinkybės neteikė pagrindo nuspręsti, kad atsakovo tiek gyvenamoji, tiek ir darbo vietos yra nežinomos, todėl nebuvo ir pagrindo vadovautis CPK 130 straipsnio norma dėl teismo procesinių dokumentų (įskaitant pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį) įteikimo viešo paskelbimo būdu. Iš bylos medžiagos negalima nustatyti, kuo vadovavosi teismas, paskelbdamas specialiame interneto tinklalapyje pranešimą apie dokumentų įteikimą atsakovui viešo paskelbimo būdu, nes dėl tokio įteikimo būdo teismas nepriėmė CPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodytos nutarties. Pastebėtina, kad teismas nesvarstė ir galimybės dėl dokumentų atsakovui įteikimo paskiriant kuratorių. Tuo atveju, kai nėra žinoma nei šalies gyvenamoji, nei darbo vieta, procesinis dokumentas, sukeliantis būtinumą ginti šios šalies teises, iki jos gyvenamoji ar darbo vieta paaiškės, gali būti įteiktas kuratoriui. Viena iš būtinųjų kuratoriaus paskyrimo sąlygų – suinteresuotos priešingos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą. Kadangi kuratorius gali būti skiriamas priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra duomenų ir apie tai, ar teismas siūlė ieškovui pasinaudoti kuratoriaus paskyrimo institutu ir kokia buvo tuo klausimu išreikšta ieškovo pozicija. Byloje nėra įrodymų, kad teismas būtų bandęs išnaudoti kuratoriaus skyrimo galimybę, todėl darytina išvada, kad teismo veiksmai neatitiko CPK 130 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Išdėstytos aplinkybės įgalina konstatuoti, kad neegzistavo procesinės sąlygos atsakovui įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu. Laikytina, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu iškeltą bylą ir jam pareikštus reikalavimus bei apie jo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, o tuo pačiu nebuvo galimybės dėl atsakovo priimti teismo sprendimą už akių, motyvuojant atsiliepimo į ieškinį nepateikimu (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d. nuostatos). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, nes atsiliepimo nepateikusiam atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie pareikštus reikalavimus ir pareigą pateikti atsiliepimą į juos (CPK 285 str. 3 d. 1 p.).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal galiojanti teisinį reglamentavimą negalima tokia procesinė situacija, kai sprendimas už akių priimamas apie iškeltą bylą tinkamai nepranešus kitai ginčo šaliai. Asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis, taip pat tai, kad civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

Skundžiamoje teismo nutartyje akcentuota aplinkybė, jog atsakovas, neįvykdęs pareigos deklaruoti kitą (pasikeitusią) gyvenamąją vietą, pats prisiėmė su dokumentų neįteikimu susijusią riziką, nesukuria įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant galimas dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu. Pažymėtina, kad CPK 121 straipsnyje bei CPK 122 straipsnio 1 dalyje išdėstytos nuostatos bei pasekmės taikomos tik tais atvejais, kada byloje dalyvaujančiam asmeniui būna pranešta apie bylos iškėlimą ir joje pareikštus reikalavimus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovas buvo pasyvus teisiniuose santykiuose su bankroto administratoriumi, nebendradarbiavo su šiuo, savaime nesukūrė pagrindo teismo procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, o vėliau priimti sprendimą už akių nepateikus atsiliepimo į ieškinį.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie iškeltą civilinę bylą ir pareigą pateikti atsiliepimą. Nustačius tokią aplinkybę pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, naikinama. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byla teismo posėdyje iš viso negalėjo būti nagrinėjama ir nebuvo sąlygų priimti teismo sprendimo už akių pagal CPK 285 straipsnio 3 dalį. Konstatavus šią aplinkybę, klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinamas atsakovo pareiškimas ir panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, o bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 str. 4 d. 2 p., 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovo išdėstytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendžiant dėl byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo, bus ištirtos ir įvertintos nagrinėjant bylą iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Tenkinti atsakovo L. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.