Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ atstovams M. M. ir advokatei Ž. G.,

atsakovės viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros atstovėms Ž. A. ir E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skundžiamo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai pritaikytos administracinės priemonės – pareiškėjai grąžintos garantijos (9 000 Eur) (užstato) grąžinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, jog pareiškėjos importuotų prekių (ryžių) KN kodas 1006306390 neatitiko pareiškėjai 2020 m. vasario 27 d. išduotoje Licencijoje ir Muitinei pateiktose deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto ryžių KN kodo 1006306590.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėja 2019 m. gruodžio 18 d. pasirašė Kontraktą/Patvirtinimą Nr. 3025, pagal kurį įsipareigojo nupirkti plikytus ryžius iš Mianmaro, o pardavėjas įsipareigojo pristatyti prekę pagal KN kodą 1006.30.65. Kadangi prekių patekimui iš trečiųjų šalių į ES teritoriją (Lietuvą) yra būtina licencija ir tai patvirtina Komisijos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1239) nuostatos, pareiškėja 2020 m. vasario 26 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. IE200281 ryžių importo licencijai gauti. Pareiškėja kartu su paraiška licencijai gauti pateikė 9 000 Eur užstatą NMA. Po užstato sumokėjimo 2020 m. vasario 27 d. atsakovė išdavė importo licenciją AGRIM Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pardavėjo buvo nurodytas importuojamų ryžių kiekis – 300 000 kg ir ryžių pagal kombinuotos nomenklatūros kodą KN kodas 1006306590. Pareiškėja, turėdama importo licenciją AGRIM Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 12 d. išmuitino prekes pagal Muitinės deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdydama importo procedūrą. Pareiškėja, įvykdžiusi importo procedūrą, 2020 m. kovo 20 d. pateikė Agentūrai prašymą dėl 9 000 Eur užstato grąžinimo. Agentūrai įsitikinus, jog pareiškėja laiku, iki licencijos galiojimo pabaigos, įvykdė įsipareigojimus, t. y. importavo ryžius pagal Licencijoje nurodytą KN kodą 1006306590 ir 300 000 kg kiekį, 2020 m. kovo 25 d. buvo grąžintas užstatas. Vėliau, kai jau buvo įvykdyta muitinės procedūra, Klaipėdos teritorinė muitinė 2020 m. kovo 24 d. atliko pareiškėjos deklaruotų prekių muitinį patikrinimą paimdama pareiškėjos importuotų ryžių mėginius. Muitinės laboratorijoje, atlikus muitinio paimtų prekių (ryžių) mėginių tyrimus, buvo nustatytas kitas ryžių KN kodas (1006306390), nei pareiškėjai išduotoje Licencijoje nurodytas KN kodas (1006306590). Agentūra, vadovaudamasi Muitinės departamento nustatyta prekės KN kodo neatitiktimi, tai, kad yra nustatytas kitas prekių KN kodas (1006306390) nei pareiškėjai išduotoje Licencijoje (1006306590), konstatavo, jog pareiškėja Licencijos galiojimo laikotarpiu neimportavo Licencijoje nurodyto kiekio – 300 000 kilogramų ryžių pagal KN kodą 1006306590, todėl neįvykdė įsipareigojimų pagal jai išduotą Licenciją. Agentūra 2020 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-12 dėl pareiškėjai grąžintos garantijos (9 000 Eur) grąžinimo ir informavo pareiškėją 2020 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu Nr. 2A-(4-8E)-49, jog pareiškėja turi pervesti neteisėtai grąžintą garantiją (9 000 Eur).

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 66 straipsnis apibrėžia užstato paskirtį, užstatu užtikrinama, kad kompetentingai valdžios institucijai bus sumokėta arba jos naudai bus paimta pinigų suma, jei bus nesilaikoma tam tikros žemės ūkio sektorių teisės aktuose numatytos pareigos, išskyrus force majeure atvejus, užstatas laikytinas atsakomybės priemone, bet ne Bendrijos bendrąjį biudžetą formuojančiu elementu. Be to, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 907/2014), 16 straipsnyje numatyta, jog užstatu užtikrinama, kad bus įvykdytas daugiau kaip vienas įpareigojimas, atitinkama užstatu užtikrinamos sumos dalis, atitinkanti dydį, su kuriuo susijusio reikalavimo nesilaikoma. Pagal Reglamento (ES) Nr. 907/2014 17 straipsnį, užstatą teikianti šalis atsakinga už tai, kad būtų sumokėta nustatyta pinigų suma, jeigu įpareigojimas neįvykdomas.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjos importuotų bei išleistų į laisvą apyvartą prekių (ryžių) KN kodas 1006306390 neatitiko pareiškėjai 2020 m. vasario 27 d. išduotoje Licencijoje, taip pat Muitinei pateiktose deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto KN kodo 1006306590. Tačiau pažymėtina, jog importo mokesčių apskaičiavimas (dydis) dėl pasikeitusio importuotų prekių (ryžių) KN kodo iš 1006306590 į 1006306390 nepasikeitė ir būtent šią aplinkybę, jog muitų mokesčiai pasikeitus importuotų ryžių KN kodui nepakito, patvirtina Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. vasario 18 d. raštas Nr. (4.7)3B-959 ir jo priedai.

Pagal minėtas teisės nuostatas akivaizdu, jog užstato tikslas yra sumažinti Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimus, siekiant užtikrinti, jog įsipareigojimai būtų vykdomi. Užstato nusavinimas yra poveikio priemonė (sankcija) verslo subjektui, pažeidusiam Bendrijos teisės aktus, tačiau šia priemone nesiekiama formuoti Bendrijos bendrojo biudžeto, nes tai reikštų, jog iš verslo subjektų tikimasi Bendrijos teisės aktų pažeidimų. Todėl, teismo nuomone, nepagrįsti atsakovės argumentai, kad dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo Bendrijos biudžetui padaryta žala pareiškėjai nepagrįstai grąžinus užstatą.

Pažymėtina ir tai, jog Reglamento (ES) Nr. 2988/1995 II dalies (Administracinės priemonės ir nuobaudos) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas; visiškai arba iš dalies nusavinant užstatą, kuris buvo pateiktas kartu su paskirtos sumos prašymu arba tada, kai buvo gautas išankstinis mokėjimas.

Nurodytas reglamentavimas reiškia, jog užstato nusavinimas siejamas su pažeidėjo įgyta nauda ir atsiradusia materialine žala.

Nagrinėjamo ginčo atveju dėl pareiškėjos importuotų prekių (ryžių) KN kodo 1006306390 neatitikties pareiškėjai 2020 m. vasario 27 d. išduotoje Licencijoje ir Muitinei pateiktose deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto KN kodo 1006306590 pareiškėja jokios naudos neįgijo, pareiškėjos sumokėti muito mokesčiai nesikeitė ir jokia materiali žala dėl nesumokėtų muito mokesčių Bendrijų bendrajam biudžetui nebuvo padaryta.

Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pareiškėjai neįvykdžius Licencijos įpareigojimų – neimportavus Licencijoje nurodytų ryžių būtent pagal KN kodą 1006306590, realių pasekmių ar materialios žalos neatsirado. Pareiškėjos padarytas pažeidimas formalus. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, jog pareiškėja šiuos veiksmus atliko tyčia ar dėl neatsargumo ar dėl to atsirado žala Bendrijų bendrajam biudžetui.

Be to, pažymėtina, jog Reglamento (ES) Nr. 2988/1995 5 straipsnio 1 dalies f punkte numatytos administracinės priemonės (nuobaudos) gali būti taikomos tik už padarytus tyčinius pažeidimus arba pažeidimus dėl aplaidumo. Atsakovės pritaikyta poveikio priemonė – pareiškėjai grąžintos garantijos susigrąžinimas (užstato nusavinimas) – neadekvati ir neproporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui, kurį atsakovė sieja su Licencijoje nurodytų įsipareigojimų nevykdymu, pareiškėjai importavus prekes ne pagal KN kodą 1006306590. Visų pirma, nėra akivaizdžios pareiškėjos kaltės (tyčios ar aplaidumo) dėl importuotų ryžių kodo neatitikties nurodytajam Licencijoje ir dėl pažeidimo neatsirado realių materialių pasekmių (materialios žalos), pareiškėja dėl nurodyto pažeidimo – ryžių KN kodo neatitikties – neįgijo jokios apčiuopiamos naudos.

Proporcingumo principas yra vienas iš bendrųjų Europos Sąjungos teisės principų ir pagal jį reikalaujama, kad Europos Sąjungos teisės nuostata nustatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (inter alia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo Liuksemburgas prieš Parlamentą ir Tarybą, C-176/09, 61 p., 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Melli Bank prieš Tarybą, C-380/09 P, 52 p.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, taikydamas ir aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, taip pat vertina, ar yra išlaikomas proporcingas pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto tikslo santykis, t. y. ar egzistuoja protinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir taikomų priemonių (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Z. A. prieš Maltą (pareiškimo Nr. 17209/02), 72 p., 2010 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34044/02), 83 p.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pirmiau minėtų teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog skundžiamu Sprendimu pareiškėjai nepagrįstai buvo taikoma Reglamento (ES) Nr. 2988/1995 5 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta poveikio priemonė – užstato nusavinimas (grąžinto užstato grąžinimas), todėl skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei naikintinas.

Taip pat nepagrįsti atsakovės argumentai, jog Sprendimas dėl grąžinto užstato grąžinimo yra pareiškėjai pasekmių nesukuriantis vidaus administracinis aktas.

Administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) apibrėžiamas kaip administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (VAĮ 2 str. 11 d.). Administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas (VAĮ 2 str. 8 d.).

Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 3 d.).

Aiškindamas vidaus administravimo sąvoką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vidaus administravimas visada yra nukreiptas į vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, todėl aktai, priimami vidaus administravimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktūriniais ir (ar) organizaciniais ryšiais susijusiems su šį aktą priėmusiu subjektu. Atitinkamai vidaus administravimo aktų privalomumą asmenims, kuriems jie adresuojami, lemia ne šiuose aktuose įtvirtinta valstybės valia, išreikšta per viešojo administravimo subjektams suteikiamus įgaliojimus, o šių asmenų organizacinis ir (ar) struktūrinis pavaldumas jį priėmusiam subjektui bei būtinybė paklusti atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos vidaus darbo tvarkai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-1/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11, 2007).

Ginčo atveju skundžiamas Sprendimas buvo adresuotas pareiškėjai, jame aiškiai buvo išreikšta atsakovės valia – atsakovės sprendimas nusavinti pareiškėjai grąžintą (9 000 Eur) užstatą. Sprendimas turi tiesioginį poveikį pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Teismui nekilo jokių abejonių, jog Sprendimas yra pareiškėjai sukeliantis pasekmes viešojo administravimo subjekto individualus aktas, priimtas dėl pareiškėjos pirmiau nei skundžiamas Pranešimas, kuriame pareiškėjai nurodyta pervesti neteisėtai grąžintą garantiją (9 000 Eur) ir kuriame nurodytos tos pačios faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su neteisėtai grąžintos garantijos grąžinimu, kaip ir Sprendime. Nors Pranešimo turinyje nurodytos imperatyvaus pobūdžio formuluotės, tačiau šis dokumentas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, savaime nesukeliančiu pasekmių pareiškėjai, nes priimtas Sprendimo, kurio turinys iš esmės perkeltas į Pranešimą, pagrindu. Pranešimo panaikinimas nesukeltų pareiškėjai teisinių pasekmių, nes būtent Sprendimu nuspręsta įpareigoti pareiškėją grąžinti neteisėtai grąžintą garantiją. Pranešimu pareiškėja informuojama, į kokią sąskaitą turi pervesti jai grąžintą garantiją, jame nurodyti sprendimo nusavinti grąžintą užstatą faktiniai ir teisiniai pagrindai. Aplinkybė, jog Pranešime nurodyta jo apskundimo tvarka, nekeičia šio pranešimo informacinio pobūdžio. Kadangi Pranešimas priimtas skundžiamo Sprendimo pagrindu, todėl laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, informuojančiu pareiškėją apie taikomas jai poveikio priemones – grąžinto užstato nusavinimą. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą, priešingai, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis realiai nepakistų, o tai reikštų, kad nebuvo pasiekti teisminio proceso tikslai, bylinėjimasis taptų beprasmis (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124–131, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-890/2009, nutartys administracinėse bylose Nr. A552-1828/2012 ir Nr. A492-704/2013).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, bylos dalis dėl Pranešimo panaikinimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. SPR-12 „Dėl uždarajai akcinei bendrovei „Galinta ir partneriai“ grąžintos garantijos susigrąžinimo“.

Bylos dalį dėl viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2020 m. rugpjūčio 21 d. pranešimo Nr. 2A-(4.8E)-049 „Dėl naujai pateikiamo užstato“, kuriuo pareiškėjai nurodyta pervesti neteisėtai grąžintą garantiją (9 000 Eur) į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) AB Šiaulių banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 71803, per 30 (trisdešimt) dienų nuo rašto išsiuntimo dienos, panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.