Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-29 · Civilinė byla Nr. e2A-578-392/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-11Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-29
Bylos Nr.
e2A-578-392/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06939-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių grupė“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Verslo bangos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-578-392/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06939-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo bangos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „FAS SAUGA“, valstybės įmonė „Regitra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Automobilių grupė“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priimti ieškovės pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y pripažinti 2020 m. vasario 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ab initio (lot. nuo sudarymo momento), bei taikyti restituciją įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei už transporto priemonę sumokėtą 19 100 Eur sumą, tuo pačiu įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovei transporto priemonę, priimti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio pagrindo keitimo, priteisti 15 638,64 Eur nuostolių ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė 2020 m. vasario 4 d. laimėjo internetinį aukcioną, kurį organizavo UAB „Eksporto vykdymo grupė“ ir įgijo teisę sudaryti transporto priemonės „MERCEDES-BENZ C 450 4MATIC“ (toliau – Transporto priemonė), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „FAS SAUGA“ pateikė duomenis apie transporto priemonę. Ieškovei UAB „FAS SAUGA“ 2020 m. vasario 4 d. pateikė 19 100 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą, kurioje pinigų gavėju ir transporto priemonės savininke nurodyta atsakovė UAB „Verslo bangos“. Pateikta PVM sąskaita faktūra apmokėta pateikimo dieną, o transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas 2020 m. vasario 5 d. Ieškovė 2020 m. vasario 7 d. iš Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato gavo raštą dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodoma, jog transporto priemonė yra ieškoma Šengeno erdvėje ir jai yra taikomi apribojimai perleisti nuosavybės teises tretiesiems asmenims. 2020 m. vasario 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalies požymius (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas). Dėl nurodytų priežasčių ieškovė neturėjo galimybės transporto priemonės perregistruoti savo vardu ir įgyti nuosavybės teisių. 2020 m. vasario 11 d. trečiajam asmeniui UAB „FAS SAUGA“ ir atsakovei pateikta pretenzija, kuria reikalaujama ne vėliau iki 2020 m. vasario 19 d. atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, gražinti už transporto priemonę sumokėtą sumą, o grąžinus pinigus atsiimti transporto priemonę. Į ieškovės pateiktą pretenziją nebuvo reaguojama, o reikalavimai neįvykdyti. Nurodo, jog atsakovė teigia nežinojusi apie transporto priemonei taikomus ribojimus, tačiau ieškovė tai vertina kritiškai. Pirma, atsakovė transporto priemonę įsigijo 2019 m. gruodžio 27 d. už 24 000 Eur, o ieškovei 2020 m. vasario 5 d. pardavė už 19 100 Eur. Ieškovės vertinimu, toks transporto priemonės pardavimas nelogiškas ekonomiškai. Atsakovė teigia, jog transporto priemonę nusprendė parduoti 2020 m. vasario 3 d. dėl to, jog įmonei reikia pinigų, tačiau žinoma, jog 2020 m. vasario 3 d. Stokholmo policijos skyriuje užregistruotas pranešimas apie transporto priemonės vagystę, todėl ieškovės manymu, informacija apie transporto priemonės paiešką turėjo pasiekti atsakovę, todėl atsakovė nusprendė realizuoti transporto priemonę už mažesnę kainą siekdama išvengti transporto priemonės arešto. Trečia, ieškovei kelia abejonių pardavimo aplinkybės, nes į aukcioną kreipėsi ne pati ieškovė, o trečiojo asmens atstovas, aukcionui nurodydama, jog nori transporto priemonę parduoti greitai, o transporto priemonę gavo iš Švedijos mainų pagrindu už atliktus darbus. Atsakovė nurodė, jog transporto priemonė įsigyta už grynus pinigus, todėl trečiojo asmens ir atsakovės pozicijos skiriasi. Pasak ieškovės, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų - sutarties pažeidimo, t. y. kai sutartyje atsakovė nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, o sutartyje nurodytos garantijos nepasitvirtino, ji patyrė nuostolius. Atsakovė sutartyje patvirtino, jog parduodama priemonė priklauso jai nuosavybės teise, į ją tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, ji neareštuota, nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį paaiškėjo, jog atsakovė sutartyje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi Švedijos karalystėje 2020 m. vasario 3 d. (2 dienos iki jos pardavimo) buvo paskelbta priemonės paieška Šengeno erdvėje. Lietuvos ikiteisminio tyrimo institucijoms sužinojus apie šias aplinkybes Lietuvoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl ko ieškovė buvo įpareigota saugoti transporto priemonę. Atsakovė ieškovei neatskleidė informacijos apie paskelbtą transporto priemonės paiešką bei jai taikomus apribojimus. Yra akivaizdūs ne tik atsakovės neteisėti veiksmai, bet ir jos nesąžiningumas. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės sutarties pažeidimo (klaidingų garantijų bei neatskleistos informacijos) ir ieškovės patirtų nuostolių. Jeigu atsakovė būtų atskleidusi informaciją apie taikomus ribojimus, ieškovė priemonės nebūtų įsigijusi ir nebūtų patyrusi piniginių nuostolių. Jei atsakovės garantijos būtų buvusios teisingos, ieškovė būtų galėjusi automobilį naudoti nuomos paslaugoms. Ieškovė yra įmonė, teikianti automobilių nuomos paslaugas. Ginčo transporto priemonė buvo įsigyta tikslu ją išnuomoti ir gauti pajamas iš nuomos. Transporto priemonė iki šios dienos negali būti išnuomota, nes ji buvo paieškoma, jai ikiteisminio tyrimo metu buvo taikyti apribojimai (perleisti nuosavybės teises tretiesiems asmenims), dėl jos saugojimo kol baigsis procesas ieškovė ikiteisminiame tyrime 2020 m. gegužės 13 d. pateikė raštišką pasižadėjimą (iki 2021 m. kovo 19 d.). Ieškovė, vykdydama pasižadėjimą saugoti turtą, siekiant išvengti jos sugadinimo ir/ar vagystės, transporto priemonę pastatė į saugomą aikštelę. Ieškovė neturi galimybių gauti planuoto pelno iš transporto priemonės nuomos. Ieškovė prašo priteisti 15 638,64 Eur (38,33 Eur × 408 d.) patirtų nuostolių dėl negauto pelno: 1 150 Eur sumą per mėnesį arba apie 38,33 Eur sumą per parą nuo transporto priemonės įsigijimo dienos (2020 m. vasario 5 d.) iki datos, kada ieškovė įgys teisę transporto priemonę nuomoti (2021 m. kovo 19 d.), t. y. 408 dienas. Panašių transporto priemonių rinkos nuomos kainos (nuo 28,87 Eur iki 90 Eur, remiantis kitų transporto priemonių nuomos veiklą vykdančių įmonių pagal ieškovės užklausą pateiktais pasiūlymais), vidurkis yra apie 57,93 Eur už dieną (90 Eur + 25,87 Eur / 2). Iš šios sumos atėmus transporto priemonės eksploatacijos išlaidas 57,93 Eur - 6,30 Eur = 51,63 Eur), bei 15 proc. pelno mokestį (51,63 Eur - 15% = 43,89 Eur) ieškovė vis vien reikalauja mažesnę sumą (38,33 Eur per parą), nei preliminariai apskaičiuotas transporto priemonės nešamas grynas pelnas (43,89 Eur per parą). UAB „Autobanga“ nuomojamų transporto priemonių nuomos kainos vidurkį sudaro 45 Eur/parai. (36 + 54 / 2), tačiau ginčo automobilis yra galingesnis, turi geresnę komplektaciją. Tenkinus ieškinį, atsakovė atitinkamai įgis teisę regreso būdu šią sumą išsireikalauti iš asmens, atsakingo už galimai melagingą pranešimą apie transporto priemonės vagystę ir/ar iš transporto priemonės pardavėjo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes nutylėjo, jog būtent iš atsakovės gavo 2020 m. vasario 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato raštą dėl duomenų pateikimo. Susitikimo ieškovės būstinėje metu atsakovė paaiškino situaciją, susijusią su transporto priemone. Pasak atsakovės, ieškovė nurodė, jog su panašia situacija susiduria ne pirmą kartą, žino, jog tarptautinės paieškos trunka iki pusmečio, sutarta, jog ieškovė pati bandys perregistruoti transporto priemonę, nes turi pažįstamų VĮ „Regitra“, kurie teigė, jog jokių transporto priemonės apribojimų nematė nei prieš pervedant pinigus, nei po jų pervedimo. Atsakovė pateikė įgaliojimus transporto priemonei įregistruoti, o apie ieškovės siųstą pretenziją sužinojo tik teisme. Ieškovės teiginys, kad transporto priemonės pardavimo aplinkybės yra neaiškios ir miglotos parodo, jog ieškovė nesugeba surinkti ir pateikti jokių įrodymų, o ieškinys grindžiamas prielaidomis. Byloje išreikalautas transporto priemonės pirkimo kvitas, kurio tikrumu abejojo ieškovė, tačiau abejonės nepasitvirtino. Ieškovės prielaidų jokie įrodymai nepatvirtina, o apie paskelbtą transporto priemonės paiešką atsakovė nežinojo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog transporto priemonės įsigijimas, pardavimas, registracija ar kiti veiksmai ieškovės atžvilgiu neteisingi, neteisėti, todėl nėra pagrindo spręsti atsakovės atžvilgiu perteklinių nuostolių atlyginimo klausimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu priėmė ieškovės ieškinio reikalavimų pripažinti 2020 m. vasario 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ab initio, taikyti restituciją įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei už transporto priemonę sumokėtą 19 100 Eur sumą, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei transporto priemonę, atsisakymą ir bylos dalį pagal ieškovės ieškinio reikalavimus pripažinti 2020 m. vasario 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ab initio, taikyti restituciją įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovui už transporto priemonę sumokėtą 19 100 Eur sumą, įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovei transporto priemonę, nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal 2019 m. vasario 5 d. susitarimą dėl dalyvavimo internetiniame aukcione tvarkos dalyvavo UAB „Eksporto vystymo grupė“ organizuotame aukcione (www.evgauto.lt) bei įgijo teisę sudaryti transporto priemonės „MERCEDES-BENZ C 450 4MATIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė 2020 m. vasario 4 d. už automobilį sumokėjo UAB „Verslo bangos“ 19 100 Eur pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 001-7. 2020 m. vasario 5 d. sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis.

5. 2020 m. vasario 5 d. prašymu UAB „Verslo bangos“ siekė užregistruoti ginčo automobilį VĮ „Regitra“, tačiau 2020 m. vasario 5 d. pranešimu buvo nurodyta, kad automobilį atsisakoma registruoti, kadangi jis yra ieškomas Švedijoje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2020 m. vasario 7 d. rašte nurodyta, jog ginčo transporto priemonė yra ieškoma Šengeno erdvėje. Lietuvos kriminalinių policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2020 m. lapkričio 26 d. rašte nurodyta, jog Švedijos teisėsaugos institucijos nutraukė automobilio paiešką nustačius, kad pranešimas apie vagystę buvo melagingas, kad manoma, jog automobilio pardavimas ir registracija Lietuvoje buvo teisėtas, kad įtariamojo J. apklausa planuojama kitą savaitę. Ieškovė 2020 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities VPK pateikė prašymą, kad ginčo automobilis būtų grąžintas įmonei ir būtų leidžiama juo disponuoti ir registruoti VĮ „Regitra“. Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. sausio 8 d. nutarimu buvo nutrauktas 2020 m. vasario 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutarta grąžinti automobilį MERCEDES-BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), UAB „Automobilių grupė“, įpareigojant automobilį saugoti iki sueis nutarimo 4 punkte nurodyti terminai, t. y. 2 mėnesius nuo nutarimo gavimo J. J. R. ir jo advokatui F. P..

6. VĮ „Regitra“ pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo automobilį atsakovė UAB „Verslo bangos“ įsigijo 2019 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 24 000 Eur, sutartį pardavėjo vardu pasirašė J. J. R.. VĮ „Regitra“ 2020 m. rugsėjo 5 d. išrašas patvirtina, kad ginčo automobilio pirmosios registracijos Lietuvoje data yra 2019 m. gruodžio 27 d.

7. Teismas nenustatė, kad atsakovei 2020 m. vasario 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie paskelbtą priemonės paiešką. Įvertinęs, kad sutartis sudaryta po dviejų dienų nuo paieškos užsienyje paskelbimo, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad tokia informacija taip greitai net ir negalėjo pasiekti atsakovės. Minėta aplinkybė paaiškėjo, atsakovei siekiant įregistruoti duomenis VĮ „Regitra“. Teismas, įvertinęs internetinį skelbimą, kad ginčo automobilį buvo siekta parduoti dar 2020 m. sausio mėnesį, padarė išvada, jog šie įrodymai iš esmės paneigia ieškovės argumentus apie atsakovės galimą nesąžiningumą, neteisėtą veikimą, sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sandorį. Sprendė, kad nenustačius, jog atsakovei buvo žinoma aplinkybė apie automobilio paiešką užsienyje, ji ir negalėjo šios informacijos atskleisti ieškovei pirkimo-pardavimo sutartyje ar iki jos sudarymo.

8. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad ji neįgijo nuosavybės teisių į automobilį, kadangi automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Būtent automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tai, kad, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, ieškovė įregistravo automobilį, byloje ginčo nėra.

9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė negali būti laikoma pažeidusia sutartį. Teismas nenustatė, kad kokie nors tretieji asmenys 2020 m. vasario 5 d. sutarties sudarymo metu turėjo kokias nors teises į ginčo automobilį. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pranešimas apie vagystę buvo melagingas. Teismo nuomone, atsakomybė dėl kitų asmenų veiksmų (melagingo pranešimo) sukeltų pasekmių 2020 m. vasario 5 d. sutarties sudarymo metu negali būti šioje situacijoje perkeliama atsakovei. Teismas padarė išvada, kad nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų kaip vienos ir civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį dėl nuostolių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 15 638,64 Eur nuostolių negautų pajamų forma, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, jog byloje teisinės reikšmės neturi aplinkybės dėl atsakovės transporto priemonės įsigijimo pagal 2019 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovės manymu šios aplinkybės turi esminę reikšmę siekiant tinkamai įvertinti atsakovės sąžiningumą ir apdairumą. Atsakovo ir jo atstovų (akcininko, direktoriaus) pozicija byloje kilusiame ginče yra itin nenuosekli, atsakovas ir jo atstovai byloje kiekvieną kartą pateikė vis kitokias transporto priemonės įsigijimo aplinkybes. Apeliantės nuomone, įsigyjant transporto priemonę atsakovė elgėsi itin neapdairiai. Atsakovė į bylą nepateikė įgaliojimo, suteikusio teisę M. K. D. P. parduoti transporto priemonę, bei kelis kartus pateikė skirtingus parodymus dėl šio įgaliojimo egzistavimo. Apeliantės nuomone, atsakovė neįsitikino, ar Švedijos pilietis M. K. D. P. tikrai turėjo teisę parduoti transporto priemonę tikrojo jos savininko J. J. R. vardu. Be to, iš byloje pateiktų dokumentų yra labai tikėtina, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ne tikrasis jos savininkas J. J. R..

10.2. Atsakovei sudarant sandorį, elgiantis pakankamai apdairiai ir protingai, galėjo būti stipriai sumažintas transporto priemonės arešto laikotarpis arba šio arešto iš viso galėjo būti išvengta. Atsakovė, elgdamasi apdairiai ir protingai, galėjo pareikalauti tikrojo transporto priemonės savininko J. J. R. dalyvavimo sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, taip pat galėjo pareikalauti pagal Švedijos įstatymus galiojančio įgaliojimo, suteikiančio teisę M. K. D. P. parduoti transporto priemonę tikrojo jos savininko J. J. R. vardu. M. K. D. P. tokių dokumentų nepateikus, atsakovė elgdamasi protingai ir apdairiai, privalėjo 2019 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties nesudaryti. Tokiu atveju ieškovė būtų nepatyrusi ieškiniu reikalaujamų nuostolių. Transporto priemonės 2019 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybės buvo itin miglotos ir neaiškios, todėl ikiteisminis tyrimas užtruko metus - šiuo laikotarpiu ieškovė negalėjo transporto priemonės naudoti nuomai ir gauti numatyto pelno. Akivaizdu, jog dėl miglotų ir neaiškių sandorio aplinkybių yra kalta atsakovė. Atsakovės kaltė pasireiškia neapdairumu ir nerūpestingumu sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį su įgaliojimo nepateikusiu asmeniu, todėl atsakovė privalo atlyginti dėl jo kaltės ieškovo patirtus nuostolius.

10.3. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog nenustatyta, kad atsakovei 2020 m. vasario 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie paskelbtą priemonės paiešką. Ieškovės nuomone, teismas pagal byloje esančių įrodymų/aplinkybių visumą turėjo priimti priešingą išvadą ir konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad apie paskelbtą paiešką atsakovei buvo žinoma. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, jog pranešimas apie transporto priemonės vagystę buvo užregistruotas Stokholmo policijos skyriuje 2020 m. vasario 3 d. Apeliantės nuomone, loginė faktinių aplinkybių seka rodo, jog atsakovę 2020 m. vasario 3 d. pasiekė informacija apie transporto priemonei paskelbtą paiešką, todėl atsakovė nusprendė kuo greičiau transporto priemonę realizuoti, siekiant išvengti transporto priemonės arešto. Tai patvirtina ir atsakovės veiksmai - ji sudarė ekonomiškai itin nenaudingą sandorį ir transporto priemonę po 2 mėnesių nuo jos įsigijimo pardavė už žymiai (4 900 Eur) mažesnę kainą, nei ji buvo įsigyta.

10.4. Transporto priemonės pardavimo aplinkybės yra neaiškios ir miglotos. Į aukcioną vykdančią įmonę UAB „Eksporto vystymo grupė“ kreipėsi ne atsakovas, o J. Ch. (trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas). Jis aukcionui nurodė, jog neva transporto priemonę nori parduoti greitai, todėl ją parduoda ne per skelbimų portalą www.autoplius.lt. Jis taip pat nurodė, jog transporto priemonę gavo barteriu iš Švedijos už atliktą darbą. Atsakovė teigė, jog transporto priemonė buvo įsigyta už ją sumokant grynus pinigus. Taigi, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo J. Ch. nurodytos transporto priemonės įsigijimo aplinkybės yra prieštaringos.

10.5. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimų dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Vadovaujantis byloje esančių įrodymų visetu ir logikos dėsniais, sprendimu turėjo būti konstatuota, jog atsakovė apie transporto priemonės paskelbtą paiešką žinojo, todėl nusprendė ją kuo greičiau realizuoti parduodant ieškovei už itin mažą kainą.

10.6. Teismo motyvavimas, jog automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tačiau apeliantės nuomone, tokia aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės atlyginti ieškovės dėl atsakovės kaltės patirtus nuostolius. Tokia aplinkybė nereiškia, jog atsakovė 2020 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovei perdavė pilną ir neapsunkintą nuosavybės teisę į transporto priemonę.

10.7. Apeliantė nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu egzistavo trečiųjų asmenų pretenzijos į transporto priemonę, nes iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, J. J. R. ikiteisminio tyrimo metu neigė pardavęs transporto priemonę ir pageidavo ją sugrąžinti. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė neišpildė vienos iš esminių pardavėjo pareigų - patvirtinti, jog nuosavybės teisės į transporto priemonę neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos. Kasacinio teismo praktikoje aplinkybė, kad pardavėjas nežinojo, bei neprivalėjo žinoti apie automobilio pagrobimo faktą, neatleidžia pardavėjo nuo atsakomybės atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius.

10.8. Tai, jog ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vagystės buvo nutrauktas, neturi reikšmės vertinant šalių atsakomybės paskirstymo klausimus. Neatmeta galimybė, jog J. J. R. nebuvo suteikęs teisės M. K. D. P. parduoti transporto priemonę. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje matoma, jog J. J. R. neigė pardavęs transporto priemonę ir pageidavo ją sugrąžinti. Gali būti, jog J. J. R. pranešimas apie vagystę buvo pagrįstas, tačiau vėliau M. K. D. P. ir J. J. R. sudarė tarpusavio susitarimą ir J. J. R. atsiėmė pareiškimą apie transporto priemonės vagystę. Nagrinėjamu atveju būtų logiška ir teisinga atsakomybę už padarinius, kilusius dėl trečiųjų asmenų veiksmų, priskirti atsakovei (pardavėjui).

10.9. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirma, atsakovė grubiai pažeidė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Sudarius transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį paaiškėjo, jog atsakovė sutartyje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi Švedijos karalystėje 2020 m. vasario 3 d. (2 dienos iki jos pardavimo) buvo paskelbta transporto priemonės paieška Šengeno erdvėje. Lietuvos ikiteisminio tyrimo institucijoms sužinojus apie šias aplinkybes Lietuvoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovė buvo įpareigota saugoti transporto priemonę. Taigi, atsakovė ieškovei neatskleidė informacijos apie paskelbtą transporto priemonės paiešką bei jai taikomus apribojimus. Šiuo atveju aplinkybė, ar atsakovė žinojo apie transporto priemonei taikomus ribojimus, reikšmės atsakovės neteisėtų veiksmų faktui nustatyti neturi. Kita vertus, akivaizdu, jog atsakovę 2020 m. vasario 3 d. pasiekė informacija apie transporto priemonei paskelbtą paiešką ir būtent dėl šios aplinkybės atsakovė transporto priemonę pardavė skubiai, už žymiai mažesnę sumą nei ją buvo įgijęs. Taigi, šiuo atveju yra akivaizdūs ne tik atsakovės neteisėti veiksmai, tačiau ir jos nesąžiningumas.

10.10. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės sutarties pažeidimo ir ieškovės patirtų nuostolių. Jeigu atsakovė būtų atskleidusi informaciją apie tai, jog transporto priemonei yra taikomi ribojimai, ieškovė atitinkamai būtų supratusi, jog kol neišnyks ribojimai, transporto priemonės nebus galima naudoti nuomai, todėl ieškovė transporto priemonės nebūtų įsigijusi ir nebūtų patyrusi piniginių nuostolių. Transporto priemonės nuomojimas pateikus raštišką pasižadėjimą saugoti turtą kol baigsis procesas būtų neprotingas ir baudžiamajai teisei prieštaraujantis veiksmas. Nuomojant transporto priemonę kiltų rizika dėl jos potencialaus sugadinimo (pvz. avarija). Be to, tokiu būdu kyla rizika dėl transporto priemonės potencialios vagystės/paslėpimo. Ieškovė, vykdydama savo pasižadėjimą saugoti turtą, siekiant išvengti jos sugadinimo ir/ar vagystės, transporto priemonę yra pastačiusi į saugomą aikštelę. Akivaizdu, jog ieškovė neturi galimybių gauti planuoto pelno iš transporto priemonės nuomos.

10.11. Transporto priemonės nuomos pajamas ieškovė ieškinyje įrodinėjo naudodamasi kitų transporto priemonių nuomos veiklą vykdančių įmonių pagal ieškovės užklausą pateiktais pasiūlymais. Taip pat atliko papildomą užklausą įmonei UAB „Autobanga“, užsiimančiai transporto priemonių nuoma. Tiksliai apskaičiuoti transporto priemonės nuomos pelną yra neįmanoma. Transporto priemonė pirkimo metu buvo tvarkinga, todėl ji nereikalavo jokių išlaidų ir galėjo būti naudojama nuomai. Pagrindinės išlaidos, susijusios su transporto priemonės eksploatavimu susidaro ją draudžiant ir atliekant remontą. Ieškovė prašydama priteisti negauto pelno įvertino ir transporto priemonės potencialias prastovas (laikotarpis kada ji nėra nuomojama). Pateikė teismui transporto priemonės nuomos sutartis laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 7 d. (kuomet buvo pradėta ieškoti transporto priemonės nuomininkų), iki 2021 m. rugpjūčio 14 d. (kuomet baigėsi paskutinė transporto priemonės nuomos sutartis). Apeliantės nuomone, prašoma priteisti nuostolių suma yra reali ir įrodyta.

Atsiliepimas

11. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apylinkės teismo sprendimas atmesti ieškovės ieškinį yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis procesinėms ir materialinėms teisės normoms, pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, nurodė savo išvadų faktinius ir teisinius argumentus, įsigilino šioje dalyje į bylos esmę. Teismas nenustatė, kad atsakovei 2020 m. vasario 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie paskelbtą priemonės paiešką. Nors ieškovė laiko, kad ši informacija turėjo būti žinoma atsakovei, tačiau teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kokiu pagrindu ir kada ši informacija galėjo pasiekti atsakovę. Teismas teisingai pažymėjo, kad į bylą pateiktas internetinis skelbimas, kad ginčo automobilį buvo siekta parduoti dar 2020 m. sausio mėnesį, t. y. iki aukciono ir paieškos paskelbimo, iš esmės paneigia ieškovės argumentus apie atsakovės galimą nesąžiningumą, neteisėtą veikimą, sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sandorį. Teismas teisingai sprendė, kad nenustačius, jog atsakovei buvo žinoma aplinkybė apie automobilio paiešką užsienyje, ji ir negalėjo šios informacijos atskleisti ieškovei pirkimo-pardavimo sutartyje ar iki jos sudarymo. Į bylą nepateikti duomenys, kad per dvi dienas nuo paieškos paskelbimo, tad ir automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, atsakovei tapo žinoma aplinkybė apie automobilio paiešką Švedijoje. Tokios informacijos nėra ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Kadangi byloje ieškovė ieškiniu reikalauja nuostolių atlyginimo, o byloje nebekyla ginčas dėl automobilio nuosavybės teisės, teismas teisingai sprendė, kad byloje teisinės reikšmės neturi aplinkybės dėl atsakovės automobilio įsigijimo pagal 2019 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų (komercinio pasiūlymo ar kitokių dokumentų, kurie patvirtintų konkrečiai ginčo automobilio nuomos poreikį), priešingai kaip matyti iš ieškovės pateiktų byloje duomenų - 2019 metais pagrindinės gautos ieškovės pajamos iš automobilių nuomos buvo ne iš prabangių automobilių sektoriaus, tokių kaip pvz.: Audi Q7 – metinės pajamos sudarė tik 300 Eur, bet VW Passat ekonominės klasės automobilių nuomos. Taip pat ieškovė pamiršo paminėti pandemijos poveikį visam verslui dėl ko Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įtraukta į nukentėjusių įmonių nuo pandemijos sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė dalyvavo UAB „Eksporto vystymo grupė“ organizuotame aukcione (www.evgauto.lt) bei įgijo teisę sudaryti transporto priemonės „MERCEDES-BENZ C 450 4MATIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė 2020 m. vasario 4 d. sumokėjo UAB „Verslo bangos“ 19 100 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. 001-7, už automobilį „MERCEDES-BENZ C 450 4MATIC“ ir 2020 m. vasario 5 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį.

14. 2020 m. vasario 5 d. VĮ „Regitra“ automobilį buvo atsisakyta registruoti, nes jis yra ieškomas Švedijoje. Lietuvos kriminalinių policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba 2020 m. lapkričio 26 d. rašte nurodė, jog Švedijos teisėsaugos institucijos nutraukė automobilio paiešką nustačius, kad pranešimas apie vagystę buvo melagingas, manoma, jog automobilio pardavimas ir registracija Lietuvoje buvo teisėtas. Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. sausio 8 d. nutarimu buvo nutrauktas 2020 m. vasario 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutarta grąžinti automobilį MERCEDES-BENZ UAB „Automobilių grupė“, įpareigojant automobilį saugoti iki sueis nutarimo 4 punkte nurodyti terminai, t. y. 2 mėnesius nuo nutarimo gavimo J. J. R. ir jo advokatui F. P..

15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimų dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

16. Išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų bei atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai neatskleidžia apeliantės nurodomų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliantė nurodytais skundo argumentais išreiškia savo nesutikimą su jai nepalankiomis teismo išvadomis, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.

17. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė grubiai pažeidė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Pasak apeliantės, atsakovė sutartyje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi Švedijos karalystėje 2020 m. vasario 3 d. (2 dienos iki jos pardavimo) buvo paskelbta transporto priemonės paieška Šengeno erdvėje. Taigi, atsakovė ieškovei neatskleidė informacijos apie paskelbtą transporto priemonės paiešką bei jai taikomus apribojimus. Apeliantė nurodo, kad akivaizdu, jog atsakovę 2020 m. vasario 3 d. pasiekė informacija apie transporto priemonei paskelbtą paiešką ir būtent dėl šios aplinkybės atsakovė transporto priemonę pardavė skubiai, už žymiai mažesnę sumą nei ją buvo įgijusi. Taigi, šiuo atveju, apeliantės nuomone, yra akivaizdūs ne tik atsakovės neteisėti veiksmai, tačiau ir jos nesąžiningumas. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, jog nenustatyta, kad atsakovei transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie paskelbtą priemonės paiešką. Byloje apie tai jokių įrodymų nėra. Tai, jog atsakovė transporto priemonę pardavė už mažesnę kainą, nei ji buvo įsigyta, neleidžia daryti išvados, kad ji žinojo informaciją apie transporto priemonės paiešką, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ginčo transporto priemonę buvo siekta parduoti dar 2020 m. sausio mėnesį, t. y. iki paieškos paskelbimo. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nenustačius, jog atsakovei buvo žinoma aplinkybė apie transporto priemonės paiešką užsienyje, ji ir negalėjo šios informacijos nurodyti ieškovei pirkimo-pardavimo sutartyje ar iki jos sudarymo. Apeliantė teigdama, kad informaciją apie transporto priemonės paiešką atsakovei galėjo perduoti M. P., taip pat nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė išvadas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir nesutikimą su teismo argumentais grindžia nepagrįstomis prielaidomis bei spėjimais. Kaip jau minėta, apeliantė neįrodė, kad atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, žinojo apie transporto priemonei taikomus ribojimus, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė buvo nesąžininga ar atliko kokius neteisėtus veiksmus sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatyta viena iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju nenustačius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų nėra pagrindo nagrinėti kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nes nėra pagrindo jos taikyti.

20. Apeliantė nurodo, kad aplinkybės dėl atsakovės transporto priemonės įsigijimo pagal 2019 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį, turi esminę reikšmę siekiant tinkamai įvertinti atsakovės sąžiningumą ir apdairumą. Atsakovės ir jos atstovų (akcininko, direktoriaus) pozicija byloje kilusiame ginče yra itin nenuosekli, atsakovė ir jo atstovai byloje kiekvieną kartą pateikė vis kitokias transporto priemonės įsigijimo aplinkybes. Apeliantės nuomone, įsigyjant transporto priemonę atsakovė elgėsi itin neapdairiai, neįsitikino, ar Švedijos pilietis M. K. D. P. tikrai turėjo teisę parduoti transporto priemonę tikrojo jos savininko J. J. R. vardu. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Nustatyta, kad ginčo automobilį atsakovė UAB „Verslo bangos“ įsigijo 2019 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 24 000 Eur, sutartį pardavėjo vardu pasirašė J. J. R.. Ginčo automobilio paieška Švedijoje buvo paskelbta 2020 m. vasario 3 d., tačiau ji nutraukta, nustačius, kad pranešimas apie vagystę buvo melagingas. Ikiteisminis tyrimas taip pat buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. sausio 8 d. nutarimu, nes nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje nėra ginčo, jog pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, ieškovė įregistravo automobilį. Taigi byloje nesant ginčui dėl automobilio nuosavybės teisės, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje teisinės reikšmės neturi aplinkybės dėl atsakovės automobilio įsigijimo pagal 2019 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

21. Apeliantė nurodo, kad transporto priemonės pardavimo aplinkybės yra neaiškios ir miglotos. Pasak apeliantės, atsakovė neįsitikino ar Švedijos pilietis M. K. D. P. tikrai turėjo teisę parduoti transporto priemonę tikrojo jos savininko J. J. R. vardu, nepareikalavo įgaliojimo, suteikiančio teisę M. K. D. P. parduoti transporto priemonę tikrojo jos savininko J. J. R. vardu ir kt. Kaip minėta, 2020 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įsigijo automobilį MERCEDES-BENZ, šiuo metu jį įregistravo, vadinasi M. K. D. P. turėjo teisę atsakovei parduoti minėtą transporto priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai laikytini samprotavimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliantės nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė teisėtai buvo ginčo transporto priemonės savininkė.

22. Tai, jog ieškovė ikiteisminio tyrimo metu negalėjo transporto priemonės nuomoti, nes buvo pasirašiusi pasižadėjimą saugoti turtą kol baigsis procesas, transporto priemonę laikė saugojimo aikštelėje ir patyrė nuostolių, nesudaro pagrindo išvadai, jog dėl ieškovės patirtų nuostolių kalta atsakovė. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog pranešimas apie vagystę buvo melagingas.

23. Ieškovės pozicija, kad transporto priemonės nuoma pateikus raštišką pasižadėjimą saugoti turtą kol baigsis procesas būtų neprotingas ir baudžiamajai teisei prieštaraujantis veiksmas, nes nuomojant transporto priemonę kiltų rizika dėl jos sugadinimo, vagystės/ paslėpimo, vertintina kritiškai, nes išvardinti ieškovės argumentai ir aplinkybės nebuvo pakankama kliūtimi ginčo automobilio nuomai ir pajamų gavimui. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakomybė dėl kitų asmenų veiksmų (melagingo pranešimo) sukeltų pasekmių 2020 m. vasario 5 d. sutarties sudarymo metu negali būti perkeliama atsakovei.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

25. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu,

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė