Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-28 · Civilinė byla Nr. e2S-367-656/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
e2S-367-656/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01137-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2S-367-656/2019Teisminio proceso Nr.2-68-3-01137-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6067-566/2019 pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atskovei UAB „Lexforis“ dėl draudimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi ieškiniu atsakovui UAB „Lexforis“, prašydamas pripažinti negaliojančia 2018-01-16 Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo sutartį Nr. PCAD 049010. Draudimo sutartį prašo pripažinti negaliojančia nurodydamas, jog minėtos sutarties sudarymo metu draudėjas (atsakovas) nuslėpė informaciją (apie nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje draudėjo atžvilgiu buvo priimtas jam nepalankus sprendimas), galinčią turėti įtakos galimų nuostolių dydžiui (CK 6.993 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteismingą tam teismui. Teismas ieškinį kvalifikavo turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal gautinos naudos (draudimo išmokos) dydį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo sutarties Nr. PCAD 049010 nustatė, kad bendra draudimo suma sudaro 144 800,00 Eur, draudimo suma vienam draudimo įvykiui sudaro 57 900,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad visais atvejais draudimo sumos viršija 40 000,00 Eur sumą, teismas sprendė kad ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

3. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirojo skundo argumentai:

3.1. Nepagrįstai ieškinį atsisakyta priimti.

3.2. Nesutinka, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Draudimo sandorio pagrindu draudimo išmoka išmokama tik įvykus draudiminiam įvykiui. Todėl ne visada draudikas turi pareigą išmoką mokėti.

3.3. Nėra aišku, kuo vadovaujantis teismas daro išvadą, kad draudimo suma visais atvejais viršija 40 000 Eur. Sutartis buvo sudaryta bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklių pagrindu. Šių taisyklių nuostatos reglamentuoja, kad kiekvienu atveju draudėjas ar trečiasis asmuo (naudos gavėjas) privalo įrodyti reikalaujamos žalos dydį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Akivaizdu, kad draudimo išmokos suma gali kiekvienu atveju skirtis ir dažnai net neviršyti sumos, paskirtos vienam draudiminio įvykio atvejui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

5. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui.

6. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu.

7. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). CPK 27 straipsnio 1 punktas numato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000,00 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

8. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, o tinkamas šių klausimų išsprendimas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

9. Laikytinas nepagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad pareikštas ieškinys yra neturtinis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai suprantami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012).

10. Nagrinėjamu atveju ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl draudimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinio suma, nuo kurios turi būti skaičiuojamas už ieškinio pateikimą mokėtino žyminio mokesčio dydis, bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal pripažinus sandorį negaliojančiu grąžintinas sumas, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma restitucija. Nagrinėjamu atveju, pripažinus draudimo sandorį negaliojančiu, teismas turėtų ex officio taikyti restituciją, iš kitos šalies priteisiant draudimo įmoką. Duomenų, kad ieškovas būtų išmokėjęs draudimo išmokas, nėra.

11. Atsižvelgdamas į aptartą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą bei teismingumo nustatymą, nepagrįstai atsisakė priimti kaip neteismingą tam teismui, kas sudaro pagrindą skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas Andrius Ignotas