Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, atsakovei A. T., jos atstovei advokato padėjėjai Astai Usevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei A. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono policijos komisariato 2020-08-05 d. nutarimu Nr. 54-ANR-N-1307-2020 administracinio nusižengimo byloje atsakovei paskirta 150 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2020-07-27 d. 19 val., adresu (duomenys neskelbtini) , automobilių stovėjimo aikštelėje, atviroje vietovėje, ieškovui į dešinę ranką įkando atsakovės šuo. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovui įvykio vietoje žaizdą sutvarstė pašalinis asmuo, kitą dieną po įvykio atsakovas kreipėsi į medikus ir buvo gydomas ambulatoriškai, tačiau su gydymų susijusių duomenų teismui nepateikė.

6. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

7. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal šio įstatymo 12 punktą gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovą užpuolusį šunį augina, prižiūri ir juo rūpinasi atsakovė, todėl ji yra šio naminio gyvūno savininkė, atsakinga už jo padarytą žalą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat patvirtino, jog senbernarų veislės šuo, kuris sužalojo ieškovą, priklauso jai, todėl atsakovei kyla civilinė atsakomybė dėl jai priklausančio naminio gyvūno padarytos žalos.

9. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 2012 m. spalio 3 d. įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-2271 nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (20 straipsnio 3 punktas). Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

10. Nagrinėjamu atveju, ieškovui būnat šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausantis šuo, prieš tai atsakovei atlaisvinus antkaklį, išsilaisvinęs nuo grandinės, peršoko atsakovės namo tvorą, įkando ieškovui į ranką. Dėl šio įvykio atsakovė nubausta pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda. Atsakovė, tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, su pažeidimu sutiko. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodytas atsakovės veiksmų neteisėtumas.

11. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Byloje duomenų, patvirtinančių ieškovo patirtų sužalojimų mąstą, gydymą (medicininių dokumentų išrašų, vaistų, tvarsliavos pirkimo kvitų, kuro pirkimo kvitų nepateikta. Iš byloje pateikto pakvitavimo matyti, jog atsakovė atlygino ieškovui Administracinio nusižengimo protokole nurodytos dydžio turtinę žalą – 50 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog po atsakovės sumokėto žalos atlyginimo turėjo papildomų išlaidų, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

12. Byloje kilo ginčas dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos, įkandus atsakovės šuniui, dydžio. Atsakovės teigimu, ieškovo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė.

13. Be turtinės žalos ieškovas prašo priteisti 1000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl šuns užpuolimo patirtų išgyvenimų ir atsiradusių padarinių. Atsakovė nurodė, kad su neturtinės žalos dydžiu sutinka iš dalies, mano, jog 200 Eur būtų pakankamas neturtinės žalos atlyginimas.

14. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą jis patyrė dėl sveikatos sutrikimo, atsiradusio dėl atsakovo tinkamai neprižiūrėtų šunų užpuolimo. Vertinant dėl šuns užpuolimo ieškovo patirtą išgąstį, nurodytos veislės šunys yra dideli, neabejotina, kad tokio dydžio gyvūnas, puolęs ieškovą, sukėlė jam didelį išgąstį, po įvykio liko ligos, susijusios su kraujotaką, paūmėjimas, miego sutrikimas, kurį laiką negalėjo vairuoti automobilio, dėlto patyrė nepatogumų.

16. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio teismas sprendžia aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

17. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį sveikatos sutrikdymo bylose, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas iš dalies pagrindė neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovės netinkamai prižiūrėto šuns užpuolimo ir dėl to sutrikdytos sveikatos, faktą (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, šuns įkandimas ir dėl to patirtas sveikatos sutrikdymas, ieškovui sukėlė skausmą, neigiamus išgyvenimus, stresą, nepatogumus.

19. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus atsižvelgiant į tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata, kaip mažinantys – tai, jog, kaip nurodė byloje liudytojas R. P., ieškovas glostė palaidą atsakovės šunį, t.y. pats su šunimi kontaktavo. Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbu yra atsakovės turtinė padėtis, jos elgesys. Teismui yra pateikti duomenys, jog atsakovė yra senatvės pensininkė, turi sodybą, kurioje, kaip matyti iš bylos aplinkybių ir gyvena, duomenų apie santaupas banke, kitą registruotiną turtą (jo turėjimą ar neturėjimą) nepateikta. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovė neginčijo jai priklausančio šuns įkandimo fakto, siūlė iš dalies atlyginti ieškovo patirtą žalą, tačiau susitarti su ieškovu nepavyko. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tyčios atsakovės veiksmuose nebuvo, tačiau atlaisvindama šuns antkaklį (griaustinio metu) ieškovė privalėjo įvertinti ar toks jos veiksmas neleis šuniui išsilaisvinti, nes , kaip ji pati nurodė, šuo griaustinio metu būna neramus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad neturtinė žala ieškovui pasireiškė sukeltu skausmu bei neigiamais išgyvenimais, nepatogumais nesant rimtesnių sveikatos sutrikimų, yra pagrindas mažinti ieškovo prašomą neturtinės žalos dydį. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.

20. Paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teismas, vertindamas LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma įvertina pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną.

21. Bylos duomenimis žalą padariusio asmens – atsakovo – veiksmai vertintini kaip nerūpestingumas ir nepakankamas atsargumas, nesant atsakovės tyčios, dėl ko toks atsakovės elgesys nėra neturtinės žalos dydį didinantis veiksnys. Įvertintinas ir ieškovo elgesys – tai, jog jis pats kontaktavo su šunimi. Tačiau vertinant atsakovės elgesį, atsižvelgtina į tai, kad po įvykio pagalbos ieškovui nepasiūlė, nesidomėjo apie ieškovo patirtus išgyvenimus, todėl elgėsi nerūpestingai. Šių ieškovo nurodytų aplinkybių atsakovė neneigė. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie ilgalaikius ieškovo sveikatos sutrikimo padarinius ateityje, sumažėjusias ieškovės bendravimo galimybes. Nors ieškovui padarytos kastinės žaizdos, kurios sukėlė sveikatos sutrikdymą, tačiau dėl jų padarymo ieškovas nepatyrė rimtesnių sveikatos sužalojimo pasekmių. Pripažintina, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą, išgąstį, dėl sužalojimo atsiradusius nepatogumus, susijusius su medicininiu gydymu, ieškovo patirtas sveikatos sužalojimas buvo lydimas jo dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertintini kaip darantys neturtinę žalą.

22. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pripažintina, kad ieškovo sveikatos sužalojimas iš esmės nepakeitė buvusio iki įvykio ieškovės gyvenimo, dėl sužalojimo pobūdžio jis netapo priklausomas nuo kitų asmenų. Tačiau, kaip jau minėta, ieškovas dėl įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą. Teismas taip pat vertina ir atsakovės elgesį jos šuo nebuvo vakcinuotas nuo pasiutligės, dėl to ieškovas patyrė nemažą susirūpinimą dėl savo tolimesnės sveikatos būklės ir buvo priverstas vakcinuotis, tam, jog išvengtų sunkesnių sveikatos sutrikimų. Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis 1000 Eur vertintinas kaip per didelis, todėl mažintinas.

23. Atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, išanalizavus byloje esančių duomenų visumą darytina išvada, kad dėl šuns įkandimo ieškovė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, išgąstį. Ieškovei atsirado baimė šunims. Taip pat atsižvelgtina ir į kilusias pasekmes, t. y. nežymų ieškovės sveikatos sutrikdymą ir trumpalaikių padarinių dėl šio įvykio atsiradimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, priteistina neturtinė žala mažintina ir iš atsakovės ieškovui priteistina 600 Eur neturtinė žala.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

25. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 18 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai).

26. Byloje pateikta ieškovo už teisinę pagalbą byloje advokatui sumokėtų 300 Eur dydžio kvitas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodoma, jog dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei buvo patirta 201,60 Eur išlaidų .

27. Ieškovo ieškinys patenkintas 59 procentais, todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems – atmestiems reikalavimams iš atsakovės ieškovui priteistina 177 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo valstybei priteistina 82,66 Eur už antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 4.32 Eur teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo yra atleista.

28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) šešių šimtų eurų neturtinę žalą ieškovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) aštuoniasdešimt du eurus 66 ct antrinės teisinės pagalbos mokėjimo išlaidų ir keturis eurus 32 ct teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.