- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- A-63-1479-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00980-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- F. Z., I. Z., P. Z., T. Z., J. Z., Z. A., R. B., J. R., S. G., J. B., L. Z., D. P., J. A., M. P., B. B., M. Z., V. Z., P. Š., V. Š., G. Z., G. L., S. Š., T. M., A. D., M. T. P.
- Atsakovas
- Valstybinės
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, akcinei bendrovei „Alvilė“, uždarajai akcinei bendrovei „SKR Invest“, uždarajai akcinei bendrovei „Kagema“
- Advokatai
- Vaidas Paulauskas, Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo, ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. B. (R. B.), F. Z. (F. Z.), J. B., I. Z. (I. Z.), P. Z. (P. Z.), J. B., S. P. (teisių perėmėjai T. Z., D. P., M. P. (M. P.)), J. Š. (teisių perėmėjai T. Z., D. P., M. P.), J. Š. (teisių perėmėja J. A.), B. B., M. Z. (M. Z.), L. Z. (L. Z.), G. L., Z. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. B., J. R., F. Z., S. G., J. B., I. Z., L. Z., P. Z., J. B., T. Z., D. P., J. A., M. P., B. B., M. Z., V. Z., J. Z. (J. Z.), J. Z. (J. Z.), P. Š., V. Š., L. Z., G. Z., G. L., S. Š., T. M., Z. A., A. D., M. T. P., I. Z. (I. Z.), J. B. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, akcinei bendrovei „Alvilė“, uždarajai akcinei bendrovei „SKR Invest“, uždarajai akcinei bendrovei „Kagema“ dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
R. B., J. R., F. Z., S. G., J. B., I. Z., L. Z., P. Z., J. B., T. Z., D. P., J. A., M. P., B. B., M. Z., V. Z., J. Z., J. Z., P. Š., V. Š., L. Z., G. Z., G. L., S. Š., T. M., Z. A., A. D., M. T. P., I. Z., J. B. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (t. I, b. l. 2-6) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2808 (toliau – ir aktas Nr. (101)-11.4-2808).
Nurodė, kad atsakovo veiksmais pažeistos jų ir valstybės teisės – natūra grąžintina žemė yra apsunkinta tam tikrais apribojimais, taip pat atsirado galimybė bendrovėms, kurių vardu neteisėtai įregistruotas nekilnojamasis turtas, reikalauti iš valstybės atitinkamos piniginės kompensacijos. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsnius pareiškėjai įgijo konstitucinę teisę į visos laisvos (neužstatytos), apie 101 ha, žemės, esančios buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose, grąžinimą natūra.
Nurodė, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) 2004 m. spalio 25 d. raštą Nr. (30/31)-A20-694 (toliau – ir raštas Nr. (30/31)-A20-694), neužstatytą grąžintiną natūra 101 ha žemės plotą sudaro du 34 ha ir 67 ha ploto valstybinės žemės sklypai, kurie 99 metams buvo išnuomoti AB „Alvilė“. 34 ha žemės sklypo žemė jau yra grąžinta pareiškėjams natūra. 67 ha ploto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 2.3-1893-01 (toliau – ir įsakymas Nr. 2.3-1893-10) buvo nutraukta, išregistruota iš registro ir VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nustatyta tvarka 2005 m. liepos 28 d. raštu Nr. 31/05/17-2719 (toliau – ir raštas Nr. 31/05/17-2719) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl šiame sklype grąžintinų natūra žemės sklypų suformavimo.
Tačiau 2007 m. gegužės 15 d. AB „Alvilė“ kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą, atsakovais nurodydama VAVA ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą, dėl 67 ha ploto valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo bei įrašo viešame registre apie žemės sklypo nuomos sutarties išregistravimą panaikinimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-233-653/09 AB „Alvilė“ ieškinį atmetė, šį teismo sprendimą AB „Alvilė“ apskundė apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. 2A-324-115/2010).
Nurodė, kad Pareiškėjai apie jų ir valstybės teisių ir įstatymais ginamų interesų pažeidimus sužinojo 2010 m. kovo 26 d. iš UAB „SKR Invest“ Vilniaus apygardos teismui pateikto valstybės įmonės Registrų centro 2010 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto išrašo-pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 1017912 (toliau – ir išrašas-pažymėjimas Nr. 1017912), nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-324-115/2010, kurioje dalyvauja ir pareiškėjai. Remiantis išrašu-pažymėjimu Nr. 1017912, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai – nuotekų linijos-drenažo (melioraciniai) vamzdynai (2.8–2.12 punktai) ir tvora, kurios ilgis 3 162 m (2.7 punktas), jų suminė vidutinė rinkos kaina 604 120 Lt, kadastro duomenų nustatymo data 2009 m. lapkričio 20 d., nuosavybės teise priklausantys AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“, juridinis pagrindas registruoti minėtus daiktus – aktas Nr. (101)-11.4-2808.
Akcentavo, jog nuotekų linijos-drenažo vamzdynai yra melioracijos sistemos dalys, kurios pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 3 straipsnį priklauso žemės sklypo savininkui. Žemė, kurioje įregistruoti minėtoms bendrovėms nuosavybės teise priklausantys drenažo vamzdynai, priklauso valstybei. Nuo 1995 m. liepos 3 d. iki 2007 m. balandžio 11 d. ši žemė buvo įregistruota kaip 67,6955 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, kuris 2007 m. balandžio 11 d. buvo išregistruotas kaip daiktas, turint tikslą šioje valstybinėje žemėje suformuoti grąžintinus natūra žemės sklypus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo savininkams. Kadangi melioracijos sistemos dalys nuosavybės teise gali priklausyti tik žemės savininkui, o AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ jais niekuomet nebuvo, todėl tiek aktas Nr. (101)-11.4-2808, tiek valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo padaryto registro įrašo Nr. 44/419339 (toliau – ir registro įrašas Nr. 44/419339) dalis, kuria įregistruoti „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ nuosavybės teise priklausantys daiktai 2.7-2.12 privalo būti panaikinti, nes pažeidžia pareiškėjų teises ir įstatymais saugomą interesą susigrąžinti žemę natūra.
Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. Pabrėžė, jog VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas neturėjo teisės aktu Nr. (101)-11.4-2808 pripažinti tinkamais naudoti drenažo vamzdynus, kuriuos, neva, pastatė AB „Alvilė“ 1977 m. Drenažo vamzdynai buvo pastatyti biudžeto lėšomis ir nebuvo privatizuoti, nes buvo valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje; akte Nr. (101)-11.4-2808 nurodyta, kad drenažo vamzdynai yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu yra tik AB „Alvilė“ buveinė.
Nurodė, kad 3 162 m ilgio tvora natūroje nėra išlikusi, o melioracinės sistemos dalys – drenažo vamzdynai – yra neveikiantys, nes laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2005 m., kai AB „Alvilė“ naudojosi žeme, kurioje yra melioracinės sistemos drenažo vamzdynai, vamzdynų neprižiūrėjo.
Pažymėjo, kad remiantis išrašu-pažymėjimu Nr. 1017912, iš pradžių buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai – 2.7 tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2.8-2.12 drenažo vamzdynai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių kadastrinius matavimus atliko UAB „Kagema“, sudarydama 2009 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Naudodamasi šia byla, VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Komisija, neišvykdama į vietovę apžiūrėti nekilnojamųjų daiktų, nepagrįstai ir neteisėtai pripažino tinkamais naudoti drenažo vamzdynus ir tvorą. Be to, atkreipė dėmesį, kad drenažo vamzdynai priskirtini prie melioracijos statinių ir yra skirti žemės sausinimui, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą, šie melioracijos statiniai pripažįstami tinkamais naudoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3D-35 patvirtintu Melioracijos techniniu reglamentu MTR 1.11.01:2006, kuriame nustatyta, kad melioracijos statinius tinkamais naudoti pripažįsta savivaldybės administracijos sudaryta komisija.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į pareiškėjų skundą (t. 1, b. l. 184-187) prašė skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų (prašymų atkurti nuosavybės teises, nuosavybės ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų ir kt.), kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriame yra ginčo statiniai. Pažymėjo, kad Skundžiamas aktas Nr. (101)-11.4-2808 buvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr.101-3597) 24 straipsnio bei Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo naudoti tvarka“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475) (toliau – ir reglamentas STR 1.11.01:2002) V skyriaus nuostatomis. Statinio pripažinimo naudoti komisijai buvo pateikti 2009 m. lapkričio 20 d. statinių – drenažo vamzdynų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byla, reg. Nr.44/419339, 1987 m. birželio 29 d. Priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas Nr. 004 (toliau – ir aktas Nr. 004), Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto parengtas drenažo vamzdynų genplano projektas Nr. 43-620-2-01-82, tvoros sąmatinė dokumentacija, 1993 m. sausio 25 d. turto priėmimo–perdavimo aktas, valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01195-7252, AB „Alvilė“ registravimo pažymėjimas. Pabrėžė, kad VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus potvarkiu paskirta kompetentinga komisija, vadovaudamasi reglamentu STR 1.11.01:2002, savo kompetencijos ribose patikrino ir priėmė statinius kaip tinkamus naudoti. Minėti statiniai nekilnojamojo turto registre įregistruoti akto Nr. 004 ir akto Nr. (101)-11.4-2808 pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Alvilė“ atsiliepimu į pareiškėjų skundą (t. 1, b. l. 79-82) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjų visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad aktas Nr. (101)-11.4-2808 kaip nors pažeidžia pareiškėjų subjektines teises. Pažymėjo, kad skunde nenurodoma ir nepateikiami įrodymai, patvirtinantys, kokioje konkrečiai vietoje pareiškėjams yra formuojamas/suformuotas grąžintinas žemės sklypas, taip pat nepateikta įrodymų, kad VAVA atsisako pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į žemę tuo motyvu, kad žemė yra užstatyta AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais statiniais. Be to, pareiškėjai šiuo metu nėra žemės sklypo, kuriame yra įregistruoti AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai – drenažo vamzdynas ir tvora – savininkai.
Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai reikalavimą panaikinti aktą Nr. (101)-11.4-2808 grindžia jo prieštaravimu Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 3 straipsniui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktui, tačiau šių teisės aktų pažeidimai gali būti vertinami siekiant ginti viešąjį interesą, o ne asmeninį (privatų) interesą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme). Pažymėjo, kad pareiškėjai nepriklauso turinčių teisę ginti viešąjį interesą subjektų kategorijai. Be to, akcentavo, jog pareiškėjai supranta, jog neturi reikalavimo teisės ginčyti akto Nr. (101)-11.4-2808 ir Nekilnojamojo turto registro įrašų apie Nekilnojamuosius daiktus, įregistruotus kaip AB „Alvilė“ nuosavybė, kadangi pareiškėjai yra kreipęsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo. Tai patvirtina su atsiliepimu pateiktas R. B. ir R. L. 2010 m. kovo 30 d. pranešimas Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl valstybės teisių ir viešojo intereso pažeidimų, perleidžiant valstybinį turtą.
Taip pat nurodė, kad pareiškėjų pateiktas 2010 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad tame pačiame žemės sklype, kuriame yra ir pareiškėjų akcentuojamas drenažo vamzdynas, yra ir kiti AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai: vandentiekio bokštas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 19 563 Lt, rezervuaras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 22 356 Lt, inžineriniai tinklai – vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 248 268 Lt, inžineriniai tinklai – artezinis gręžinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 41 760 Lt, inžineriniai tinklai – šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 65 048 Lt, inžineriniai tinklai – laistymo sistema (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 623 276 Lt, esantys (duomenys neskelbtini). Administracinėje byloje Nr. I-3721-815/2008, viena iš pretendenčių atkurti nuosavybės teises į tą patį žemės sklypą kaip ir pareiškėjai šioje administracinėje byloje, t. y. I. V., prašė teismo panaikinti VAVA Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento 2005 m. birželio 28 d. pažymą Nr. (101)11.10-447, kurios pagrindu buvo įregistruoti išvardinti AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausę inžineriniai statiniai, bei pripažinti negaliojančiu registro įrašą Nr. 44/419339. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3721-815/2008 pareiškėjos skundą ta apimtimi, kuria prašoma panaikinti VAVA Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento 2005 m. birželio 28 d. pažymą Nr. (101)11.10-447, atmetė kaip nepagrįstą, pareiškėjos skundą ta apimtimi, kuria prašoma registro įrašą Nr. 44/419339 pripažinti negaliojančiu, paliko nenagrinėtą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas dalyje dėl registro įrašo Nr. 44/419339 pripažinimo negaliojančiu paliktas nenagrinėtu, panaikino ir skundą šioje dalyje atmetė, kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą; šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, konstatavo, kad, remiantis registro išrašu Nr. 44/419339, nuosavybės teisės AB „Alvilė“ į inžinerinius tinklus įregistruotos remiantis 1992 m, gruodžio 22 d. akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 368, 1993 m. sausio 25 d. priėmimo–perdavimo aktu ir ginčijama pažyma, kad ši pažyma tiesiogiai nesuponuoja pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo, kad tai kartu reiškia, jog šios pažymos išdavimas AB „Alvilė“ pareiškėjos atžvilgiu jokiu tiesioginių neigiamų pasekmių nesukelia, juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi pareiškėja galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta, todėl skundas atmestinas. Pabrėžė, jog pareiškėjai šioje administracinėje byloje reiškia analogišką reikalavimą kaip ir reiškė I. V. minėtoje administracinėje byloje.
Teigė, jog pareiškėjai nurodė neteisingas, tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad nuotekų linijų-drenažo vamzdynai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo privatizuoti ir nebuvo perduoti AB „Alvilė“ nuosavybėn. Paaiškintino, kad AB „Alvilė“ įsteigta 1992 m. gruodžio 22 d., viešo akcijų pasirašymo būdu privatizavus valstybinę žemės ūkio įmonę „Dekoratyviniai augalai“ (toliau – ir VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“). AB „Alvilė“ akcininkai 1993 m. sausio 25 d. aktu perėmė iš VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ visą šiai įmonei nuosavybės teise priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir minėtus nuotekų linijų-drenažo vamzdynus bei inžinerinį statinį – tvorą, esančius (duomenys neskelbtini). 1993 m. sausio 25 d. akte inžineriniai statiniai – nuotekų linijų-drenažo vamzdynai – pažymėti Nr. 38 „melioruotas plotas 133 ha“; būtina paaiškinti, kad kartu su „melioruoto ploto“ perdavimu buvo perduoti ir visi jame esantys inžineriniai statiniai – nuotekų linijos-drenažo vamzdynai. 1987 m. birželio 29 d. aktu Nr. 004 Valstybinė komisija pripažino 133 ha melioruojamo ploto tinkamu naudoti bei perdavė į VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ balansą, t. y. įmonės nuosavybėn. Kitas inžinerinis statinys – tvora, 1993 m. sausio 25 d. akte pažymėta Nr. 10 „metalinė tvora“, taip pat buvo perduota VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“, todėl pareiškėjų argumentai, kad ši tvora nėra išlikusi, nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.
Pareiškėjai, netinkamai aiškindami ir taikydami Melioracijos įstatymo nuostatas, padarė nepagrįstas išvadas, jog AB „Alvilė“ su UAB „SKR Invest“ bendrąja daline nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai yra valstybinės žemės priklausiniai. Pažymėjo, kad minėti inžineriniai statiniai buvo pastatyti 1977 m., kai Melioracijos įstatymas negaliojo. Be to, pareiškėjai teigdami, kad nuotekų linijos-drenažo vamzdynai yra melioracijos sistemos dalys, t. y. valstybinės žemės priklausiniai, neskiria dviejų sąvokų – „melioracijos statiniai“ (sąvoka įtvirtinta Melioracijos įstatymo 2 dalies 5 punkte) ir „inžineriniai tinklai“ (sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 punkte). Akte Nr. (101)-11.4-2808 pažymėta, kad drenažo vamzdyno paskirtis – nuotekų tinklai; šie drenažo vamzdynai Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 punkto prasme yra inžineriniai statiniai, kurie gali būti registruojami kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai, todėl jie savininkės – AB „Alvilė“ vardu yra teisėtai ir pagrįstai įregistruoti nekilnojamojo turto registre.
Taip pat nurodė, kad šioje byloje netaikytinas pareiškėjų akcentuojamas Melioracijos techninis reglamentas MTR 1.11.01:2006 „Melioracijos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – ir reglamentas MTR 1.11.01:2006), o taikytinas reglamentas STR 1.11.01:2002, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre (34 punktas), kad patvirtinus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, savininkas privalo jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (24 punktas). Pabrėžė, kad AB „Alvilė“ nuosavybė į inžinerinius statinius-drenažo vamzdynus buvo įregistruota ne tik akto Nr. (101)-11.4-2808 pagrindu, bet ir akto Nr. 004 pagrindu, kuriuo tuometinė Valstybinė komisija pripažino 133 ha melioruojamo ploto (tame tarpe ir jame esančius inžinerinius tinklus-drenažo vamzdynus) tinkamu naudoti bei inžineriniai tinklai-drenažo vamzdynai buvo perduoti VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SKR Invest“ atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. I, b. l. 162-163) prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjų visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pardavėjas – AB „Alvilė“ ir pirkėjas – UAB „SKR Invest“ 2010 m. sausio 26 d. sudarė Nekilnojamųjų daiktų dalių pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir 2010 m. sausio 26 d. sutartis), kuria AB „Alvilė“ už bendrą 153 750 Lt sumą perleido UAB „SKR Invest“ inžinerinių statinių dalis: 2/5 dalis inžinerinių tinklų – vandentiekio bokšto, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalis inžinerinių tinklų – vandentiekio rezervuaro, tūris 365 m³ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalis inžinerinių tinklų – laistymo sistemos, ilgis 3 827,31 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalis inžinerinių tinklų – šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, ilgis – 1 401,30 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalis inžinerinių tinklų – artezinio gręžinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalis inžinerinių tinklų – šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, ilgis 408,80 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalis kitų statinių (inžinerinių) – tvoros, ilgis – 3 162 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalis nuotekų linijos-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalis nuotekų linijos-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalis nuotekų linijos-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalis nuotekų linijos-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalis nuotekų linijos-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), t. y. ir pareiškėjų skunde nurodytų inžinerinių statinių dalis. Pažymėjo, jog prieš pasirašant 2010 m. sausio 26 d. sutartį, pardavėjas – AB „Alvilė“ iš VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus gavo 2010 m. sausio 21 d. Pažymą „Dėl statinių ir inžinerinių tinklų, esančių valstybinėje žemėje, perleidimo“, kuria VAVA sutiko, kad AB „Alvilė“ perleistų valstybinėje žemėje esančius, AB „Alvilė“ nuosavybės teise valdomus statinius ir tinklus. Tai patvirtina, kad UAB „SKR Invest“ teisėtai įgijo aptariamus inžinerinius statinius, yra sąžiningas jų įgijėjas, 2010 m. sausio 26 d. sutartis nėra nuginčyta (nėra ir ginčijama), todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai reikalauja pripažinti negaliojančiais Nekilnojamojo turto registro įrašus apie įregistruotą UAB „SKR Invest“ nuosavybę.
Be to, pareiškėjai, ginčydami registro įrašo Nr. 44/419339 dalį, kurioje padaryti įrašai apie nekilnojamuosius daiktus 2.7-2.12 ir jų nuosavybę, iš esmės ginčija nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 ii 32 straipsniai reglamentuoja teisinius santykius dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo. Pabrėžė, kad pareiškėjai, ginčydami inžinerinių statinių teisinę registraciją UAB „SKR Invest“ vardu, privalėjo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka – kreiptis į teritorinį registratorių, kurio sprendimas gali būti skundžiamas Centriniam registratoriui, o Centrinio registratoriaus sprendimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi skundas dalyje, kurioje skundžiama UAB „SKR Invest“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių teisinė registracija (registro įrašas Nr. 44/419339), paliktinas nenagrinėtas.
Be to, nurodė, kad pareiškėjai šiuo metu nėra žemės sklypo, kuriame yra įregistruoti AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai – drenažo vamzdynas ir tvora – savininkai. Pareiškėjai nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad aktas Nr. (101)-11.4-2808 kaip nors pažeidžia pareiškėjų subjektines teises. Taip pat akcentavo, kad pareiškėjai skundu gina viešąjį interesą, o ne asmeninį (privatų) interesą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – ir VĮ RC Vilniaus filialas) atsiliepimu į pareiškėjų skundą (t. 1, b. l. 169-170) nurodė, kad VĮ RC Vilniaus filialas šiame administraciniame ginče neturi savarankiško teisinio suinteresuotumo, o yra tik valstybės įmonė, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre pateiktų dokumentų pagrindu, kad informacija apie nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), ir teises į juos, pateikiama Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija, taip pat nurodė, jog dalį ginčo objektų AB „Alvilė“ perleido nuosavybėn UAB „SKR Invest“ 2010 m. sausio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 2-626, pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (t. I, b. l. 178-182) nurodė, kad pareiškėjai jokių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų ar sprendimų neginčija ir reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu nereiškia. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 100 punktu, sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius priima apskrities viršininkas, remiantis Tvarkos 106 punktu, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Pažymi, kad VAVA 2005 m. liepos 28 d. raštu Nr. 31/05/17-2719 ir 2006 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S17-258 (toliau – ir raštas Nr. S17-258) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl 67 ha ploto žemės sklype grąžintinų natūra žemės sklypų suformavimo teisėtiems pretendentams į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę. Minėtoje teritorijoje Vilniaus miesto savivaldybė suformavo septynis 54,0695 ha bendro ploto laisvos neužstatytos žemės sklypus, neįtraukiant valstybinės reikšmės miško bei kelių ploto, taip pat buvo parengti minėtų žemės sklypo kadastrinių matavimų planai bei duomenys, tačiau šie planai nebuvo patvirtinti dėl bylos iškėlimo Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, AB „Alvilei“ pareiškus ieškinį dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei dėl šioje teritorijoje nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre AB „Alvilė“ ir tretiesiems asmenims.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu (t. II, b. l. 138-159) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi (t. 1, b. l. 37-38) buvo atsisakyta priimti skundą dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 44/419339 dalį, kurioje padaryti įrašai apie nekilnojamuosius daiktus 2.7-2.12 ir jų nuosavybę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad akto Nr. (101)-11.4-2808 pagrindu minėti statiniai, kurie buvo pripažinti tinkamais naudoti, įregistruoti kaip AB „Alvilė“ nuosavybė. Taigi, aktas Nr. (101)-11.4-2808 yra susijęs tik su statinių, t. y. drenažo vamzdyno (paskirtis – nuotekų tinklų), esančio (duomenys neskelbtini), ilgis – 19 670 m (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pagalbinio statinio – tvoros (ilgis – 3 162 m) pripažinimu tinkamais naudoti. Pabrėžė, kad skundžiamu aktu nėra niekaip pažeidžiamos pareiškėjų teisės, nes aktas Nr. (101)-11.4-2808, tebuvo pagrindas įregistruoti statinius AB „Alvilė“ nuosavybės teisėmis: pareiškėjai į statinius, t. y. drenažo vamzdyną (paskirtis – nuotekų tinklų), esančio (duomenys neskelbtini), ilgis – 19 670 m (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pagalbinį statinį – tvorą (ilgis – 3 162 m) jokių teisių ir teisėtų interesų neturėjo ir neturi. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras J. R. 2010 m. birželio 11 d. nutarime atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (t. II, b. l. 106-111) bei 2010 m. birželio 17 d. nutarime atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (t. II, b. l. 112-117) (nutarimą 2010 m. birželio 17 d. patvirtino Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius), kuriuos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Irma Zaikienė patvirtino 2010 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 17.9-111-1476 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2010 m. birželio 11 d. ir 2010 m. birželio 17 d. sprendimų atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo“ (t. II, b. l. 100-104) (nutarimą Nr. 17.9-111-1476 2010 m. liepos 23 d. patvirtino Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja S. G.), nenustatė, kad būtų pažeistas viešasis interesas.Teismas nenagrinėjo pareiškėjų argumentų, jog dalis ginčo statinių, t. y. drenažo vamzdynas, turėtų būti traktuojami kaip melioracijos įrenginiai. Nurodė, jog tai argumentai, kuriais ginamas viešasis interesas, t. y. valstybės nuosavybė. Pabrėžė, kad net jeigu būtų pripažinta, kad tie įrenginiai yra melioracijos įrenginiai, jie turėtų būti traktuojami kaip valstybės, o ne pareiškėjų nuosavybė.Kartu teismas, šioje administracinėje byloje nespręsdamas viešojo intereso gynimo klausimo, nes tai nėra šios administracinės bylos tyrimo objektas, pabrėžė, kad, teismo požiūriu, būtina įvertinti, ar vien ginčo statinių, t. y. drenažo vamzdyno (paskirtis – nuotekų tinklų), esančio (duomenys neskelbtini), ilgis – 19 670 m (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pagalbinio statinio – tvoros (ilgis – 3 162 m) turėjimas nuosavybės teisėmis ant valstybės žemės gali sudaryti prielaidas ir sąlygas teiginiams ir juridiniams sprendiniams, jog, esą, ši žemė yra tiek nelaisva, kad nebegalėtų būti grąžinama natūra teisėtiems pretendentams į šią nuosavybę (t. y. būtų nelaikoma laisva valstybine žeme). Pabrėžė, jog sprendžiant galimybes grąžinti žemę natūra teisėtiems pretendentams, turi būti įvertinama, ar iš tiesų yra adekvatu ir proporcinga suteikti pirmenybę įgyti 67 ha ploto bendrovei, kuri net nenaudoja žemės pagal paskirtį (t. II, b. l. 46-51), nors ir turi nuosavybės teisėmis dalį ginčo statinių. Tačiau pažymėjo, kad šie klausimai spręstini nuosavybės grąžinimo proceso eigoje, o ne šioje administracinėje byloje.
III.
Apeliantai R. B., F. Z., J. B., I. Z., P. Z., J. B., S. P. (teisių perėmėjai T. Z., D. P., M. P.), J. Š. (teisių perėmėjai T. Z., D. P., M. P.), J. Š. (teisių perėmėja J. A.), B. B., M. Z., L. Z., G. L., Z. A. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 173-176), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Apeliantai nereiškia jokių pretenzijų į objektus, esančius (duomenys neskelbtini). Ginčydami aktą Nr. (101)-11.4-2808 jie siekia apginti savo teisę į žemę, kurioje kaip statiniai įregistruoti melioracijos įrenginiai. Pažymi, kad minėta žemė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų yra įgijusi valstybės išperkamos žemės statusą, nes žemė, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrino įstatymo 12 straipsnį užimta statiniais, natūra negrąžinama.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. lapkričio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A7-731-02 suformuotos praktikos, nepagrįstai konstatavo, jog apeliantų ginčijamas pripažinimo tinkamu naudoti aktas jų teisių nepažeidžia.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliantai taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, kur teismas konstatavo, kad pažeista nuosavybės teisė turi būti apginta realiai, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, kur teismas nurodė, jog teisė kreiptis į teismą yra siejama ne tik su pažeistos teisės, bet ir su teisės saugomo intereso gynimu.
4. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. AS2-687/2007 suformuotos praktikos, pažeidė apeliantų teisę kreiptis į teismą, nes skunde išdėstytų argumentų neanalizavo ir nevertino (ABTĮ 5 str.). Teismas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalį, nes išsamiai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių viseto.
5. Nuotekų linijos – drenažo vamzdynai yra melioracijos sistemos dalys, kurios pagal Melioracijos įstatymo 3 straipsnį priklauso žemės sklypo savininkui. Žemė, kurioje nuosavybės teise ginčo akto pagrindu įregistruoti AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ drenažo vamzdynai, priklauso valstybei.
6. pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3D-35 patvirtintą Melioracijos techninį reglamentą melioracijos įrenginius tinkamais naudoti pripažįsta savivaldybės administracijos sudaryta komisija. Ginčo įrenginius tinkamais naudoti pripažino VAVA darbuotojai, taigi aktas Nr. (101)-11.4-2808 sudarytas tokios teisės neturinčio subjekto.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 183-185) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti atsakovo atsiliepime į pareiškėjų skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SKR Invest“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, 186) prašo apeliacinį skindą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SKR Invest“ naudai iš pareiškėjų visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir UAB „SKR Invest“ atsiliepimas pirmosios instancijos teisme, papildomai pažymint, kad apeliantai padarė nepagrįstas išvadas, jog UAB „SKR Invest“ ir AB „Alvilė“ bendrąja daline nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai – drenažo vamzdynai, yra melioracijos įrenginiai. Pažymi, kad minėti drenažo vamzdynai yra inžineriniai statiniai, kurie gali būti registruojami kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Alvilė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, 188-192) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skindą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nepaneigia pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Paaiškina, kad nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų ir šios nagrinėjamos bylos faktinis ir teisinis pagrindas iš esmės skiriasi. Be to, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose pateikti išaiškinimai administraciniams teismams nėra privalomi.
Žemesnės instancijos teismas
Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai pareikštu skundu gina viešąjį, o ne asmeninį (privatų) interesą. Teigia, kad teismas taip pat pagrįstai nesprendė viešojo intereso gynimo klausimo. Pažymi, kad faktą, jog aptariami inžineriniai statiniai nuosavybės teise priklauso AB „Alvilė“, o ne valstybei, patvirtina byloje esantys: 1) Viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 368; 2) Steigiamojo akcininkų, įsigijusių viešo akcijų pasirašymo būdu, VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ akcijas susirinkimo, įvykusio 1993 m. sausio 25 d., protokolas; 3) AB „Alvilė‘ registravimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad įmonė perregistruota ir VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“; 4) 1993 m. sausio 25 d. Aktas, kuriuo AB „Alvilė“ nusipirko iš VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ visą šios įmonės nuosavybės teise priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir aptariamus inžinerinius tinklus – drenažo vamzdyną. Akcentuoja, jog nurodyti aktai nėra panaikinti/nuginčyti, nėra paneigti jokiais byloje esančiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjai ginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2808 ( toliau-pripažinimo tinkamu naudoti aktas).
Pareiškėjai nurodė, kad atsakovo veiksmais pažeistos pareiškėjų ir valstybės teisės-natūra grąžintina žemė yra apsunkinta tam tikrais apribojimais. Pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio rėžinio kaimo žemę, kurioje yra trečiojo suinteresuoto asmens AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ priklausantis turtas. Pareiškėjai teigia, kad priėmimo tinkamu naudoti akto pagrindu buvo neteisėtai įregistruotas kaip UAB „Alvilė“ priklausantis nekilnojamasis turtas, faktiškai valstybei priklausantis nuotekų linijos-drenažo vamzdynas. Nurodo, kad nuotekų-drenažo vamzdynas yra melioracijos sistemos dalys, kurios pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 3 straipsnį priklauso žemės sklypo savininkui. Žemė, kurioje įregistruoti minėtoms bendrovėms nuosavybės teise priklausantys drenažo vamzdynai, priklauso valstybei.
Byloje nustatyta, kad ginčijamu pripažinimo tinkamu naudoti aktu drenažo vamzdynas (paskirtis- nuotekų tinklų) 19670 m ir pagalbinis statinys-tvora-3162 m. pripažinti tinkamais naudoti (b.l. 30-31, 1 t.).
Drenažo vamzdynas minėto akto bei 1987-06-29 Statinio priėmimo naudoti akto Nr. 004 pagrindu įregistruotas kaip statinys nekilnojamojo turto registre. Taigi minėtas drenažo vamzdynas įregistruotas ne tik ginčijamo akto, bet ir kito paminėto akto pagrindu, kuris nėra ginčijamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad drenažo vamzdynai buvo pastatyti biudžeto lėšomis, vėliau Viešo akcijų pasirašymo sutarties pagrindu privatizuoti ir perduoti AB „Alvilė“ nuosavybėn. AB “Alvilė“ buvo įsteigta 1992 m. gruodžio 22 d. viešo akcijų pasirašymo būdu privatizavus valstybinę žemės ūkio įmonę „Dekoratyviniai augalai“. AB “Alvilė“ registravimo pažymėjime nurodyta, kad įmonė perregistruota iš valstybinės žemės ūkio įmonės „Dekoratyviniai augalai“ „ AB“ Alvilė“ įstatuose nustatyta, kad bendrovė įsteigta privatizavus viešo akcijų pasirašymo būdu Vilniaus valstybinę žemės ūkio įmonę „Dekoratyviniai augalai“ ir yra visų jos buvusių teisių, pareigų ir sutarčių perėmėja ( įstatų 1.2 punktas). Byloje yra pateiktas 1987 m. birželio 29 d. priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas Nr. 004 , kuriuo pripažinta tinkamu naudoti ir perduota į Valstybinės žemės ūkio įmonės „Dekoratyviniai augalai“ balansą 133 ha melioruojamo ploto. Minėto akto priede Nr.7 „Atiduodamų į balansą( nuosavybėn) objektų vertės paskirstymas pagal darbų rūšis yra nurodyta, kad perduodamas naudoti melioruojamas plotas viso 133 ha, tame tarpe intensyviai nusausintas plotas-61 ha, iš jo –drenažų 61 ha“. 1993 metų sausio 25 aktu, AB „Alvilė“ perėmė iš Valstybinės žemės ūkio įmonės „Dekoratyviniai augalai“ visą šios įmonės nuosavybės teise priklausantį turtą, tame tarpe nuotekų liniją drenažo vamzdyną bei metalinę tvorą.
Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad AB “Alvilė“ drenažo vamzdynų ir tvoros savininke tapo sutarties ( viešo akcijų pasirašymo) pagrindu. Ši sutartis ir kiti paminėti aktai nėra nuginčyti.
Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas, kurio pažeidimu pareiškėjai grindžia savo reikalavimą, buvo priimtas 1993 m. gruodžio 9 d., t.y. po to kai AB“ Alvilė“ tapo minėtų objektų savininke. Įstatymo 3 straipsnis( originali redakcija) apibrėžia melioracijos darbų objektą, nurodant , kad tai privati ir valstybinė žemė bei joje esantys melioracijos įrenginiai. Tačiau šis straipsnis neapibrėžia melioracijos įrenginių savininko. Toks apibrėžimas yra pateiktas 4 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad melioracijos įrenginiai, pastatyti biudžeto lėšomis, žemės savininkams arba valstybinės žemės nuomininkams priskiriami naudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Melioracijos įrenginiai privatizuojami Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka. Taigi pačiame Melioracijos įstatyme numatyta, kad melioracijos įrenginiai gali būti privatizuojami. Įstatymo 12 straipsnis nustato valstybei priklausančių melioracijos įrenginių naudotojų pareigas.
Nagrinėjamu atveju, AB „Alvilė“ nėra valstybei priklausančių melioracijos įrenginių naudotoja, drenažo vamzdyno savininke ji tapo įgijusi šiuos įrenginius juos privatizavus iki Melioracijos įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina, kad priėmus melioracijos įstatymą, kaip jau minėta, 4 straipsnyje taip pat buvo numatytas melioracijos įrenginių privatizavimas.
Melioracijos įstatymo ( redakcija , galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu) II skyrius reglamentavo Melioracijos statinių nuosavybę, o 3 straipsnio 1 dalis nustatė, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Nei vienas iš ginčijamu aktu pripažintų tinkamais naudoti statinių, nepatenka į 2 dalies sąrašą. Taigi, AB „Alvilė“ Viešo akcijų pasirašymo sutarties pagrindu įsigyti statiniai nėra valstybės nuosavybė , todėl pareiškėjų argumentai dėl Melioracijos įstatymo pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjai nėra žemės sklypo savininkai, žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, o pareiškėjai neįgalioti ginti valstybės interesus.
Teisėjų kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai neįgalioti ginti valstybės interesus, yra pagrįsta, taip pat sutinka su teismo išvada, kad nuosavybės grąžinimas šioje byloje nesprendžiamas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad pats savaime ginčo statinių turėjimas nuosavybės teisėmis ant valstybinės žemės, nesudaro pagrindo teigti, kad ši žemė yra užimta ir valstybės išperkama. Tokių duomenų byloje nėra ir institucija, įgaliota nustatyti , kuri žemė yra valstybės išperkama, tokių išvadų nėra padariusi.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjų skundą priėmė sprendimą, pasisakydamas dėl visų pareiškėjų reikalavimų, todėl atmestinas pareiškėjų apeliacinio skundo teiginys, kad teismas iš esmės pareiškėjų skundo argumentų nenagrinėjo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n utaria:
Pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.