Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

2020-04-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-193-220/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-04-27
Bylos Nr.
A18.-193-220/2020
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00084-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Edmundas Žukauskas (pirm.)
Pažeidėjas
L. C.
Institucija
,Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-193-220/2020Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00084-2020-3

Registro Nr. ROIK: 20112488497. Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.3.3.

(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2020 m. balandžio 27 d.

TauragėTauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. C., gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau- ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. kovo 26 d. L. C. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad 2020 m. kovo 20 d., apie 17 val. 30 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), asmenys grįžę iš užsienio ir nesilaiko saviizoliacijos. Nustatyta, kad saviizoliacijos vietoje vienas iš asmenų buvo L. C., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2020 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo koronaviruso (COVID-19)“, policijos pareigūnų telefonu buvo įspėtas, kad turi laikytis karantino 14 dienų nuo grįžimo į Lietuvos Respubliką. Po to, 2020 m. kovo 21 d. apie 16 val. 24 min. buvo gautas pranešimas dėl konflikto (duomenys neskelbtini). Atvykus nustatyta, kad saviizoliacijos vietoje asmenys vartoja alkoholinius gėrimus su kitais vietiniais gyventojais, kuriuos patys įsileido į karantinuojamas patalpas. Vienas iš konflikte dalyvavusių asmenų L. C. buvo 2020 m. kovo 20 d. perspėtas dėl saviizoliacijos tvarkos laikymosi. L. C. nevykdė policijos pareigūnų nurodymo būti saviizoliacijoje, todėl savo veiksmais padarė pažeidimą numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

L. C. apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir paskirtą bylos nagrinėjimą buvo informuotas telefonu bei pageidavo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto atitinkamame ANK straipsnyje, požymiai (sudėtis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė „inter alia“ kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsniai įtvirtinti ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad policijos pareigūnai 2020 m. kovo 20 d. pagal gautą pranešimą telefonu susisiekė su vienu iš saviizoliacijoje buvusiu vyru (kaip matosi iš telefonų numerių galima teigti, kad tai buvo L. B.), ir įspėjo dėl saviizoliacijos laikymosi, savizoliacijoje buvusius L. C., L. B. ir A. J.. 2020 m. kovo 21 d. Policijos komisariate buvo gautas pranešimas dėl šioje saviizoliacijoje buvusių asmenų konflikto. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnams pavyko išsiaiškinti, jog pas saviizoliacijoje buvusius L. C., L. B. ir A. J. 2020 m. kovo 20 d. buvo atėjęs kaimynystėje gyvenantis A. B. su kuriuo girtavo ir vėliau pareigūnų telefonu buvo įspėti dėl saviizoliacijos laikymosi.

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nusižengimo objektas yra valdymo tvarkos pažeidimai, o tuo tarpu L. C. galimai padarytas nusižengimas atitinka ANK VIII skyriuje numatytus nusižengimus, kurių objektas – su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga susiję pažeidimai.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 ir 6 straipsnyje nustatytus policijos uždavinius ir funkcijas, taip pat tai, kad būtent objektas apsprendžia straipsnio paskirtį, darytina išvada, kad protokole nurodyti L. C. neteisėti veiksmai, atitiko Lietuvos Respublikos 2020 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo koronaviruso (COVID-19)“ ir jį lydinčių teisės aktų pažeidimą už kurio netinkamą vykdymą atsiranda atsakomybė pagal ANK 45 straipsnį. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys policijos pareigūnų telefonu buvo įspėti laikytis saviizolaicijos (matomai jiems jau padarius kitą nusižengimą), ir nežinant ar šis įspėjimas buvo vykdomas iš karto, nes kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog toks nurodymas turi būti vykdomas nedelsiant, negalima laikyti, jog toks įspėjimas buvo koks tai teisėtas policijos pareigūno nurodymas susijęs su valdymo tvarkos pažeidimu. Dėl to administracinio nusižengimo teisena turi būti nutrauktina, nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamų asmens veiksmuose ANK 506 straipsnio 4 dalyje, administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-309-361/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamų įvykių metu galiojusi ANK redakcija numatė, kad policijos pareigūnai neturi teisės tirti ir surašyti protokolus už administracinius nusižengimus numatytus ANK ANK 45 straipsnyje. Tokią teisę pagal ANK 589 straipsnio 48 punktą 82 punktą turi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir savivaldybių administracijų administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai, todėl atitinkamai tokia informacija turėtų būti perduota minėtai vienai iš institucijų dėl administracinės atsakomybės kylimo klausimo išnagrinėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 637 straipsnis,

nutaria:

L. C. nutraukti pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, administracinio nusižengimo teiseną, kai padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Edmundas Žukauskas