- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2-1185-241/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00214-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-255-883/2019, kuria teismas apribojo suinteresuoto asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Romeina“ iškėlė bankroto bylą, administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Legreta“; 2019 m. sausio 21 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą apriboti buvusiam įmonės vadovui E. Š. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nuo 3 iki 5 metų. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, taip pat visus dokumentus. Buvusiam vadovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, tačiau jokie dokumentai bei duomenys apie įmonę nepateikti nei teismui, nei bankroto administratorei. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi skyrė buvusiam BUAB „Romeina“ vadovui E. Š. 500 Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą, tačiau net ir skyrus baudą teismo įpareigojimai liko neįvykdyti. Toks buvusio BUAB „Romeina“ vadovo elgesys kenkia efektyviai bankroto proceso eigai ir pažeidžia įmonės kreditorių interesus, administratorė negali sklandžiai vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytų pareigų ir dėl to yra vilkinamas bankroto procesas.
Šalies argumentai
3. Buvęs BUAB „Romeina“ vadovas E. Š. su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad per nustatytą terminą dokumentų ir turto negalėjo perduoti, nes jie yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) žinioje. Bankroto administratorei buvo perduoti turimi dokumentai: didžioji knyga bei apskaitos registras. Prašoma skirti sankcija neduos naudos civiliniam procesui, nes dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad teismo įpareigojimas nevykdomas siekiant vilkinti procesą, piktybiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi apribojo buvusiam UAB „Romeina“ vadovui E. Š. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
5. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Romeina“ iškelta bankroto byla, ta pačia nutartimi UAB „Romeina“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Teismas nustatė, kad bankroto administratorė kreipėsi į BUAB „Romeina“ buvusi vadovą ir informavo jį apie pareigą perduoti įmonės dokumentus ir turtą, taip pat apie jo, kaip įmonės vadovo, įgaliojimų pabaigą bei siuntė elektroninius laiškus ragindama perduoti BUAB „Romeina“ turtą pagal balansą ir visus įmonės dokumentus. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. suinteresuotam asmeniui už teismo įpareigojimų nevykdymą skyrė 500 Eur baudą.
6. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo nurodė, jog dokumentų ir turto per nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui negalėjo, nes dokumentai yra FNTT žinioje ir bankroto administratorė yra apie tai informuota; administratorei perdavė didžiąją knygą ir apskaitos registrą. Bankroto administratorės teigimu, E. Š. nėra perdavęs ir nėra pateikęs jokios informacijos apie BUAB „Romeina“ turtą; pakartotinai kreipusis į buvusį vadovą su prašymu pateikti informaciją, apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, apie dokumentų poėmius, taip pat pateikti visus kitus kratos metu nepaimtus dokumentus, suinteresuotas asmuo dokumentų neperdavė. Teismas pažymėjo, kad E. Š., 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo per 5 darbo dienas pateikti teismui įrodymus, kada bankroto administratorė buvo informuota, jog įmonės dokumentai yra perduoti FNTT, taip pat įrodymus, patvirtinančius, kad bankroto administratorei perduotas apskaitos registras ir didžioji knyga, taip pat neįvykdė.
7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog E. Š. negalėjo įvykdyti įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir dokumentus, nors dalį dokumentų (apskaitos registrą ir didžiąją knygą) jis turi ir šių dokumentų kopijas teikė teismui. Teismas sprendė, jog aptarti buvusio BUAB „Romeina“ vadovo E. Š. veiksmai įrodo esant jo kaltę, todėl yra pakankamas pagrindas jam taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją, nes jis, kaip juridinio asmens vadovas, netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino savalaikio ir tinkamo įmonės turto ir dokumentų perdavimo, tokie jo veiksmai vilkina bankroto procesą, pažeidžia bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, kreditorių teises ir teisėtus interesus.
8. Spręsdamas dėl taikomo apribojimo trukmės teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyti akivaizdžiai nesąžiningi E. Š. veiksmai, todėl teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu E. Š. apribojo maksimaliam įstatyme numatytam 5 metų terminui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Suinteresuotas asmuo E. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis, kuria nustatytas įpareigojimas apeliantui pateikti įrodymus bei klausimo dėl nuobaudos skyrimo nagrinėjimas atidėtas ir skirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m. birželio13 d., apeliantui įteikta nebuvo. Klausimas dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu išspręstas apie tai tinkamai nepranešus. Informavimo apie prieš asmenį pradėtą teismo procesą trūkumai vertintini kaip pagrindinių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) principų – teisės į teismą pažeidimai (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas), sudarantys pagrindą panaikinti teismo nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9.2. Nagrinėdamas bankroto administratorės prašymą teismas privalėjo atsižvelgti į civilinio proceso tikslus ir principus. Teismas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies normą taikė formaliai, neįsitikinęs, ar bankroto administratorė, žinodama faktą, kad įmonės dokumentai yra ikiteisminį tyrimą atliekančioje institucijoje ir gavusi tai patvirtinančius įrodymus, pati atliko kokius nors veiksmus, kad šiuos dokumentus kaip įmonės valdymo organas iš tokios institucijos gautų.
9.3. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytas ribojimas gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, nustačius akivaizdų įmonės vadovo aplaidumą, kurio šiuo atveju nėra. Prašoma skirti bauda neduos naudos civiliniam procesui, nes apeliantas dokumentų ir turto per teismo nustatytą terminą negalėjo perduoti dėl svarbių priežasčių, kadangi jie FNTT žinioje, apie tai bankroto administratorė buvo informuota, tačiau pati jokių veiksmų dokumentams perimti nesiėmė.
9.4. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad apeliantas neužtikrino tinkamo įmonės turto valdymo, buhalterinės apskaitos tvarkymo ar neperdavė šių dokumentų, t. y. neįrodytas prašymo pagrįstumas. Teismas nuosekliai netyrė pateiktų įrodymų dėl dokumentų buvimo ikiteisminio tyrimo institucijoje, tinkamai neinformavo apelianto dėl papildomos informacijos pateikimo, neišklausė apelianto pozicijos dėl jo veiksmų ir prašomo taikyti apribojimo. Apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie įpareigojimą pateikti papildomus įrodymus negalėjo jų pateikti, nes buvo suimtas.
9.5. Apeliantas, neturėdamas kitų, nei kad perduoti bankroto administratorei, dokumentų, nes jie paimti ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos, negali jų perduoti, todėl jam negalėjo būti taikytas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytas teisių apribojimas.
9.6. Byloje esant pateiktoms priešingoms šalių, kurios atsakingos už tinkamą turto neperdavimą/neperėmimą, pozicijoms iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad visiškai atsakingu laikytinas apeliantas. Byloje pateikti duomenys paneigia bankroto administratorės išvadą dėl apelianto piktybiško vengimo perduoti turtą ir dokumentus.
Atsiliepimas
10. Atsakovė BUAB „Romeina“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nors apeliantas nurodo priešingai, tačiau iki nagrinėjamo ginčo nebuvo informavęs bankroto administratorės apie dokumentų perdavimą FNTT. Bankroto administratorė kreipėsi į FNTT ir gavo atsakymą, patvirtinantį, jog vyksta ikiteisminis tyrimas ir dalis įmonės dokumentų yra FNTT žinioje. Atitinkamai bankroto administratorė nustatė, kokie dokumentai nėra FNTT žinioje ir kreipėsi į apeliantą prašydama perduoti turimus ir FNTT neperduotus dokumentus, tačiau apeliantas į tokį prašymą nereagavo.
10.2. Atskirajame skunde nurodyti deklaratyvūs argumentai dėl bankroto administratorės informavimo, dokumentų perdavimo bei dokumentų paėmimo FNTT ir kt., nepagrįsti juos patvirtinančiais įrodymais. Iš esmės tapatūs argumentai buvo nurodyti ir atsiliepime į bankroto administratorės prašymą, tačiau teismui pareikalavus juos pagrindžiančių įrodymų, šie nebuvo pateikti.
10.3. Atsižvelgiant į tai, kad FNTT žinioje yra įmonės dokumentai, sudaryti iki 2017 m. lapkričio 23 d., kita dalis dokumentų bei įmonės turtas yra apelianto žinioje. Todėl apelianto elgesys, pasireiškiantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymu, yra akivaizdžiai neteisėtas. Apelianto argumentai dėl suėmimo nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, pareiga perduoti įmonės turtą ir dokumentus apeliantui atsirado dar 2018 m. spalio 9 d. (iki suėmimo) ir skundo pateikimo metu suėmimas nebebuvo taikomas, tačiau apeliantas nebendradarbiauja su bankroto administratore. Apeliantas piktybiškai vengia perduoti įmonės turtą ir dokumentus nesant tam jokių objektyvių priežasčių.
10.4. Apeliantas turi prieigą prie elektroninės bylos, todėl procesiniai dokumentai, tarp jų ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis, galėjo būti ir buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis per EPP. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi procesiniai dokumentai laikomi įteiktais kitą po išsiuntimo dienos einančią darbo dieną. Be to, aplinkybę, kad apie minėta nutartimi nustatytus įpareigojimus apeliantui buvo žinoma, patvirtina ir tai, jog galimas apelianto atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą likus vos dienai iki paskirto 2019 m. birželio 13 d. posėdžio. Apeliantui nevykdant CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų, tenka prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvusiam įmonės vadovui apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai).
Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo
12. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, apie tai tinkamai nepranešęs apeliantui.
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
14. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
15. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, gavęs bankroto administratorės prašymą apriboti buvusiam BUAB „Romeina“ vadovui E. Š. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi prašymą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m. gegužės 14 d. apie teismo posėdį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki teismo posėdžio dienos; nurodė prašymo kopiją išsiųsti E. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), elektroniniu paštu ir per EPP sistemą; išaiškino E. Š. teisę pateikti teismui paaiškinimus raštu. Bylos duomenimis paštu siųsti procesiniai dokumentai E. Š. grąžinti teismui neįteikti, nurodant, jog adresatas jų neatsiėmė pašte. LITEKO duomenimis, turėdamas galimybę matyti bylos duomenis EPP sistemoje E. Š. paskutinį kartą prie šios sistemos buvo prisijungęs 2019 m. sausio 8 d. Tačiau, nors byloje ir nėra duomenų, patvirtinančių procesinių dokumentų įteikimą, 2019 m. gegužės 13 d. teisme gautas suinteresuoto asmens E. Š. atsiliepimas į bankroto administratorės prašymą bei prie jo pridėti įrodymai: kratos protokolo kopija, didžiosios knygos kopija ir apskaitos registro kopija, patvirtina, kad teismo siųstus procesinius dokumentus apeliantas gavo ir apie nagrinėjamą klausimą buvo informuotas.
16. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi klausimo nagrinėjimą atidėjo ir skyrė jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m. birželio 13 d. 14 val.; įpareigojo suinteresuotą asmenį E. Š. per 5 darbo dienas pateikti teismui įrodymus, kada bankroto administratorė buvo informuota, jog įmonės dokumentai yra perduoti FNTT, taip pat įrodymus, patvirtinančius, kad bankroto administratorei perduotas apskaitos registras ir didžioji knyga. LITEKO duomenimis, tą pačią dieną specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbta apie naujai paskirto posėdžio vietą bei laiką, taip pat minėta nutartis išsiųsta suinteresuotam asmeniui E. Š. ((duomenys neskelbtini), adresu nurodytu apelianto pateiktame atsiliepime į bankroto administratorės prašymą) bei bankroto administratorei. Duomenų apie šios nutarties įteikimą iki paskirtojo posėdžio byloje nėra. Tačiau 2019 m. birželio 12 d. (teismo posėdžio išvakarėse) teisme gautas advokato V. G. (nepaisant to, jog nepridėta atstovavimo sutartis) suinteresuoto asmens E. Š. vardu pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kurio turinys patvirtina, jog apie Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir joje nustatytus įpareigojimus E. Š. buvo žinoma, tačiau, kaip nurodyta prašyme, jie neįvykdyti dėl E. Š. atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo ir skirtos kardomosios priemonės – suėmimo.
17. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja absoliutus skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, nes: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo klausimą dėl apribojimo buvusiam įmonės vadovui E. Š. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui ir kitiems asmenims dėl to, kad šis klausimas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis); 2) byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, t. y. CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka informaciją paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.
18. Taigi nei aptarto, nei kitų absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo
19. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis numato, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
20. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant, ar taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įmonės vadovui nustatytą teisės nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016). Minėtos sankcijos bankrutuojančios įmonės vadovui taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas, materializavęsis įmonės veikimu ne pagal įstatymus arba bona fide (nuoširdžiai, sąžiningai) bei rūpestingumo reikalavimų nesilaikymu įmonės kreditorių atžvilgiu, ar (ir) vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi, kuris pasireiškia tiek tyčiniu įmonės turto ar (ir) dokumentų neperdavimu, tiek nurodytų veiksmų neatlikimu dėl to, kad jie buvo prarasti ar nesudaryti dėl netinkamo įmonės valdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974/2014; 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-514-180/2015).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą pagrindą taikyti suinteresuotam asmeniui E. Š. sankciją dėl nebendradarbiavimo su bankroto administratore – įmonės turto ir dokumentų neperdavimo, laikė įrodytu pagal byloje pateiktų įrodymų visumą. Apeliantas savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia iš esmės tik teigdamas, kad teismas netinkamai vertino suinteresuoto asmens veiksmus, nes jis informavo bankroto administratorę apie tai, kad dokumentai paimti FNTT, o turimus dokumentus perdavė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apelianto argumentams.
22. Pareigą pateikti reikalingus įmonės dokumentus numato ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, kuriame, be kita ko, yra nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, kuria UAB „Romeina“ iškelta bankroto byla, taip pat įpareigojo UAB „Romeina“ valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvusiam vadovui E. Š. šios pareigos nevykdant, Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi skyrė 500 Eur baudą. Tačiau net ir po šios nutarties priėmimo buvęs atsakovės vadovas minėtos pareigos neįvykdė. Atsiliepime į bankroto administratorės prašymą apriboti buvusiam įmonės vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, E. Š. nurodė, kad per nustatytą terminą dokumentų ir turto negalėjo perduoti, nes jie yra FNTT, bankroto administratorei buvo perduoti turimi dokumentai: didžioji knyga bei apskaitos registras. Tačiau šiuos duomenis bei kratos protokolą pateikęs teismui, apeliantas nepateikė įrodymų apie nurodytų dokumentų perdavimą bankroto administratorei, nei kartu su atsiliepimu, nei per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą, nei kartu su atskiruoju skundu. Atskirajame skunde teigdamas, kad įvykdyti įpareigojimų negalėjo dėl jo atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės – suėmimo, šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė.
23. Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Todėl nagrinėjamoje situacijoje apeliantui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybę, kokius įmonės dokumentus ir turtą kratos metu paėmė FNTT, kad apie šias aplinkybes bankroto administratorė buvo tinkamai informuota, kad bankroto administratorei buvo perduoti turimi ir FNTT nepaimti dokumentai ir įmonės turtas. Tačiau nagrinėjamu atveju turto ir dokumentų (ne)perdavimo aplinkybės grindžiamos vien tik deklaratyviu suinteresuoto asmens aiškinimu.
24. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptarti buvusio BUAB „Romeina“ vadovo E. Š. veiksmai įrodo esant jo kaltę, todėl yra pakankamas pagrindas jam taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją, nes jis, kaip juridinio asmens vadovas, netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino laiku ir tinkamai įmonės turto ir dokumentų perdavimo, tokie jo veiksmai vilkina bankroto procesą, pažeidžia bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, kreditorių teises ir teisėtus interesus.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvusiam įmonės vadovui 5 metus apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.