- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- eI-7910-583/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01477-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės,
2019 m. rugsėjo 24 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2019 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 19-IL-30-01039-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo A. A.“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
Pareiškėjas nurodo, kad 2014 m. balandžio 14 d. Klaipėdos AVPK jam išdavė neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0004416, ir, atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas užregistravo mažos galios revolverį ALFA 620, 6 mm Flobert kal., Nr. 5620054362 (toliau – ir leidimas). Atsakovas skundžiamu sprendimu nutarė leidimą panaikinti ir įstatymo nustatyta tvarka realizuoti jam priklausiusį revolverį bei šovinius.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. balandžio 4 d. pro atviras duris į jo butą pateko jam nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo – R. C. . Pareiškėjas minėto asmens neišvarė, pavaišino alkoholiniais gėrimais ir svečias užmigo bei miegojo bute iki ryto. R. C. atsibudęs pradėjo triukšmauti, reikalauti daugiau alkoholinių gėrimų, grasinti, todėl pareiškėjas jį išvarė iš buto. Išvarytas svečias nenurimo – ėmė skambinėti, daužyti buto duris, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl pareiškėjas nutarė nutraukti jo chuliganiškus veiksmus ir pasiėmęs legaliai laikomą revolverį atidarė duris ir paklausė R. C. : „ar nori?“. Asmuo, pamatęs revolverį, akimirksniu nutraukė neteisėtus veiksmus ir pasišalino iš namo laiptinės. R. C. paskambino į policiją, todėl netrukus į buto duris pasibeldė policijos pareigūnai ir paprašė paaiškinti visas įvykio aplinkybes. Pareiškėjas teigia, jog pareigūnams išsamiai paaiškino visas aplinkybes, jie patikrino jo blaivumą ir nurodė, kad laikinai paims jam priklausantį ginklą, šovinius bei leidimą. Pareigūnai išsinešdami minėtus daiktus protokolo ar kito dokumento nesurašė, savo vardo bei pavardės nenurodė.
Praėjus po įvykio dviem savaitėms pareiškėjas buvo pakviestas į policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir administracinio nusižengimo protokolas. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 227 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 120 Eur dydžio baudą. Klaipėdos apylinkės teismo nutarime buvo nurodyta, jog, jam įsiteisėjus, atsakovas privalo grąžinti pareiškėjui šaunamąjį ginklą su šoviniais, medžiaginį dėklą, ginklo pažymėjimą ir leidimą.
Klaipėdos AVPK neįvykdė minėto nutarimo reikalavimo ir skundžiamu sprendimu nusprendė panaikinti leidimą bei įstatymo nustatyta tvarka realizuoti pareiškėjui priklausantį ginklą bei šovinius. Skundžiamas sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame numatyta, jog leidimai panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.
Įstatymas draudžia neblaiviam asmeniui nešiotis, gabentis su savimi ginklą. Pareiškėjas neneigia, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau pabrėžia, kad kilusio ginčo metu šaunamojo ginklo niekur negabeno, tiesiog siekdamas nutraukti neteisėtus asmens veiksmus iš seifo pasiėmė revolverį ir neišeidamas iš buto jį pademonstravo R. C. . Asmeniui pakako tik pamatyti ginklą ir jis nedelsdamas nutraukė chuliganiškus veiksmus. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kokiais konkrečiai veiksmais buvo sukelta grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, jame nenurodytos jokios dėl pareiškėjo veiksmų kilusios neigiamos pasekmės, akivaizdu, jog jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti naikinamas kaip nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. A. ir jo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas nurodė, jog palaiko skundą jame pateiktų argumentų pagrindu, prašė jį patenkinti. Pareiškėjas nurodė, jog kilusio ginčo metu nenukreipė šaunamojo ginklo į R. C., o tik pademonstravo ginklą tarpduryje. Patvirtino, jog neskundė Klaipėdos apylinkės teismo nutarimo. Pareiškėjo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas akcentavo, jog pareiškėjo veiksmai neatitiko ginklo nešiojimo, gabenimo apibrėžimo, taip pat skundžiamame sprendime nenurodoma, kokių neigiamų pasekmių kilo dėl pareiškėjo atliktų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Iš turimos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. balandžio 5 d., konflikto metu tarp pareiškėjo ir R. C. , būdamas neblaivus (2,10 prom. girtumas) pareiškėjas prie savo buto durų, pasiėmęs jam priklausantį revolverį, pro atidarytas duris nukreipė ginklą į R. C. ir jam pasakė: „eik iš čia, aš šausiu“. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 227 straipsnio 2 dalies ir 229 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. gegužės 7 d. priimtas nutarimas jam skirti 120 Eur dydžio baudą. Minėtame nutarime konstatuojama, jog pareiškėjo elgesys buvo be pagrindo. Nepaisant to, jog asmuo agresyviai beldėsi į pareiškėjo buto duris, tačiau šie veiksmai nebuvo tokio pobūdžio ir pavojingumo, dėl ko būtų reikėję nesilaikyti ginklo, šaudmenų savininko pareigų. Vadovaujantis surinktais duomenimis bei Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, skundžiamu sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą ir jam priklausantį ginklą realizuoti įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatyme numatyta, jog ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau). Taip pat įstatymas numato, kad ginklo ir šaudmenų nešiojimas – ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Atsakovas pažymi, kad turimi duomenys patvirtina, jog 2019 m. balandžio 5 d. pareiškėjas būdamas neblaivus ginklą nešiojosi, kadangi turėjo galimybę jį nedelsdamas panaudoti.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Klaipėdos AVPK nuomone, pareiškėjas naudojosi ginklu pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, t. y. neblaivus su savimi nešiojosi ginklą su šoviniais, kėlė realią grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Minėtų pažeidimų pobūdis rodo, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai kelia grėsmę jo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei nuosavybei, kadangi šaunamasis ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo nešiojimas su šoviniais, esant neblaiviam, reikšmingai padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė administracinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, kliūčių bylos nagrinėjimui, nedalyvaujant jo atstovui, nenustatyta.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 19-IL-30-01039-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo A. A.“, kuriuo nutarta panaikinti pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir įstatymų nustatyta tvarka realizuoti pareiškėjui priklausantį revolverį, pagrįstumo ir teisėtumo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vadas 2019 m. balandžio 5 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl pranešimo ROIK 0119000163945“. Minėtame tarnybiniame pranešime konstatuojama, kad dirbant 2019 m. balandžio 5 d. apie 7.59 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas su tokiu tekstu: „pranešėjas prašo policijos pagalbos, nes ką tik bute jo draugas prie jo lytiškai priekabiavo, pranešėjas išėjo į laiptinę, bute liko jo rūbai, pasitiks prie laiptinės“. Nuvykus į nurodytą vietą, laiptinėje laukiantis R. C. pareigūnams nurodė, kad tarp jo ir pareiškėjo kilo žodinis konfliktas, konflikto metu pareiškėjas jį išvarė iš namų ir neatiduoda striukės su pinigine. Bandė belstis į duris, kad pareiškėjas atiduotų minėtus daiktus, tačiau pastarasis atsinešė šaunamąjį ginklą ir jį demonstruodamas tarpduryje šaukė, jog nušaus. Užėjus į butą jame rastas į medžiaginį dėklą įdėtas revolveris su į būgną įdėtais šoviniais, maišelyje rasta 19 šovinių. Pareiškėjas pareigūnams paaiškino, jog tarp jo ir R. C. kilo žodinis konfliktas, išvarė jį iš buto, tačiau pastarasis beldėsi į buto duris, todėl atsinešė ginklą ir jį rodydamas tarpduryje pagąsdino R. C. jog neva šaus, tačiau to daryti neketino. Alkoholio matuokliu pareiškėjui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,10 prom.).
Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate pareiškėjui 2019 m. balandžio 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 31-ANR_P-1124-2019. Minėtame protokole teigiama, jog 2019 m. balandžio 5 d. iš pareiškėjo, kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, buvo paimtas mažos galios revolveris „ALFA-PROJ BRNO“, kuris priskiriamas C kategorijos ginklui, su 28 šoviniais, iš kurių 9 šoviniai buvo įdėti į revolverio būgną. Minėtą revolverį pareiškėjas 2019 m. balandžio 5 d. laikė rankoje ir buvo nukreipęs į R. C. . Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 30 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taip pažeisdamas ANK 227 straipsnio 2 dalį (ginklų, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys) bei 229 straipsnio 2 dalį (ginklų ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas).
Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A10-1212-526/2019, pareiškėją pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskyrė galutinę nuobaudą – 120 Eur dydžio baudą. Nutarime konstatuojama, kad pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,10 prom.), 2019 m. balandžio 5 d. padarė 2019 m. balandžio 17 d. administracinio nusižengimo protokole apibrėžtas veikas. Pareiškėjo elgesys buvo be pagrindo. Nepaisant to, jog R. C. agresyviai beldėsi į pareiškėjo buto duris, tačiau šie veiksmai nebuvo tokio pobūdžio ir pavojingumo, dėl ko būtų reikmė nesilaikyti ginklo, šaudmenų savininko pareigų. Klaipėdos apylinkės teismas nurodė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, 2 dalies 3 punktą.
Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjas 2019 m. balandžio 5 d. įvykusio žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus (2.10 prom.), pasiėmė bute legaliai laikomą šaunamąjį ginklą, atidarė buto duris ir ginklą nukreipęs į R. C. pagrasino, kad, jam nenutraukus nepageidaujamų veiksmų, prieš jį bus panaudotas šaunamasis ginklas. Pažymėtina, jog pareiškėjas neskundė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarimo, skunde Klaipėdos apylinkės teismo nutarime nustatytų aplinkybių neneigė.
Atsakovas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, skundžiamu sprendimu nutarė: 1) panaikinti pareiškėjo neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0004416; 2) ginklą, mažos galios revolverį ALFA 620, 6 mm Flobert kal., Nr. 5620054362, 28 vnt. šovinių realizuoti įstatymo nustatyta tvarka. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad jo priėmimo teisiniai pagrindai – Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas bei Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Skundžiamo sprendimo faktinis pagrindas – aplinkybė, kad pareiškėjas būdamas neblaivus su savimi nešiojosi ginklą su šoviniais, juo grasino kitam asmeniui. Minėtas pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).
Vadovaujantis Įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 straipsnio 2 dalis).
Ginklo, šaudmenų savininko, valdytojo, naudotojo pareigas reglamentuoja Įstatymo 30 straipsnis. A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėjui priklausęs šaunamasis ginklas yra priskiriamas C kategorijos ginklams. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog teisės normos draudžia apsvaigusiems nuo alkoholio asmenims su savimi nešiotis, gabentis C kategorijos ginklus.
Pareiškėjas skunde sutinka, jog įvykusio konflikto metu buvo neblaivus, tačiau nurodo, jog būdamas neblaivus jam priklausančio ginklo niekur nenešė, negabeno. Akcentuoja, kad už jo buto durų esantis R. C. elgėsi chuliganiškai, todėl norėdamas nutraukti jo neteisėtus veiksmus iš seifo pasiėmė revolverį ir vos tik R. C. pamatė ginklą, nedelsdamas nutraukė neteisėtus veiksmus, todėl siekiant pageidaujamo rezultato jam nereikėjo išeiti iš buto. Taip pat pareiškėjas pabrėžia, jog konflikto metu buvo kilusi grėsmė viešajai rimčiai ir tvarkai, kėsinamasi į jo būsto neliečiamybę, todėl turėjo teisę į būtinąją gintį.
Ginklo ir šaudmenų nešiojimo apibrėžimas yra pateikiamas Įstatymo 2 straipsnio 13 punkte. Ginklo ir šaudmenų nešiojimas – ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Kaip minėta, pareiškėjas su savimi turėjo ginklą su į būgną įdėtais 9 šoviniais, jis ginklą nukreipė į R. C. ir jam grasino, jog nušaus. Akivaizdu, kad vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 13 punktu minėti pareiškėjo veiksmai yra prilyginami ginklo nešiojimui, kadangi jis konflikto metu turėjo visas galimybes nedelsdamas panaudoti rankose turimą šaunamąjį ginklą. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teismas įsiteisėjusiame 2019 m. gegužės 7 d. nutarime konstatavo, kad R. C. veiksmai nebuvo tokio pobūdžio ir pavojingumo, dėl ko būtų kilusi reikmė nesilaikyti Įstatymo 30 straipsnyje reglamentuotų ginklo, šaudmenų savininko pareigų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis teigia, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl kilusios būtinosios ginties yra atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, jog skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuojama, kad pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus – būdamas neblaivus su savimi nešiojo C kategorijos ginklą.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjas skunde pabrėžia, jog skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kaip konkretūs pareiškėjo veiksmai sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl jis neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų – nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir faktais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog kai sprendžiama dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1369/2012). Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-624-1319/2014).
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.), galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklų ir šaudmenų, bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-639-756/2015; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2300-502/2017).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta imperatyvi ir vienareikšmė nuostata, kurios pažeidimas, nepaisant atsiradusių / neatsiradusių pasekmių, iš esmės visais atvejais vertintinas kaip itin šiurkštus ir keliantis grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai: A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Jei A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas ar naudotojas visgi turi tokias priemones būdamas aptartos būsenos, ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3385-624/2016). Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nustačius aplinkybę, jog asmuo būdamas neblaivus su savimi nešiojosi, gabeno A, B, C kategorijos ginklą, jų šaudmenis, visais atvejais preziumuojama, jog toks asmuo kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, neatsižvelgiant į atsiradusias / neatsiradusias neigiamas pasekmes.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, apsvaigęs nuo alkoholio ir turėdamas ginklą, juo grasino kitam asmeniui, todėl, nepaisant pareiškėjo teiginio, kad jis tik norėjo nutraukti neteisėtus R. C. veiksmus ir neketino pasinaudoti šaunamuoju ginklu, akivaizdu, jog elgėsi itin nesaugiai, kėlė grėsmę tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Tokie pareiškėjo veiksmai pažeidė Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir įrodo, kad pareiškėjas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, t. y. pateko į Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto veikimo sritį.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 19-IL-30-01039-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo A. A.“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo A. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 23 d. pažymą Nr. NTP-7-5263 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Minėtoje pažymoje teigiama, jog 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-1391-11460 buvo nutarta pareiškėjui suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir prašoma iš Klaipėdos AVPK valstybės naudai priteisti 237,25 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 19-IL-30-01039-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo A. A.“ yra teisėtas ir pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Įvertinus minėtą aplinkybę darytina išvada, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato valstybės naudai priteisti suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.