Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei ir Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui Georgijui Šichovcovui, gynėjams advokatams Raimundui Kurkliečiui ir Sauliui Kučiui nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. V.-G., Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovei Vaivai Rondomanskaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. U., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, romas, gyv. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), 4 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu LR BK 129 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis M. U. 2008 m. lapkričio mėn.10 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), mušė savo sugyventinę R. V., t.y. ranka sudavė jai į veidą 5 smūgius ir tuo R. V. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. U. dėl R. V. nužudymo kaltu neprisipažino, tačiau prisipažino kaltu dėl nukentėjusiosios R. V. mušimo ir fizinio skausmo jai sukėlimo. M. U. paaiškino, kad 2008 m. lapkričio mėn. pirmoje pusėje, tikslaus laiko neprisimena, grįžęs į R. V. butą - Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kur pastaruoju metu gyveno ir supykęs, kad ji buvo neblaivi bei dėl to, kad pas ją nuolat lankosi įvairūs girtaujantys asmenys ir narkomanai, iš viso penkis kartus sudavė ranka jai per veidą. Po jo pirmojo smūgio dešine ranka į R. V. kairę veido pusę ji nugriuvo ant netoliese stovėjusios sofos, nes dėl neblaivumo sunkiai laikėsi ant kojų, galvą trinktelėjo į sieną, o nuo sofos nugriuvo ant žemės. Jai atsistojus, jis vėl sudavė R. V. į veidą ir ji vėl nugriuvo ant sofos. R. V. atsistojus, jis jai dar kelis kartus nesmarkiai ranka sudavė į veidą, po ko ji daugiau nebuvo nugriuvusi. Pripažino, kad ranka suduodamas penkis smūgius į veidą, R. V. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis parodė, kad tai buvo vienintelis kartas, kai jis prieš R. V. vartojo fizinį smurtą. Užpykęs ant R. V., tą pačią dieną išėjo iš jos namų ir grįžo pas savo motiną, bet R. V. naktį atėjo į motinos butą, prašė sugrįžti pas ją ir jis sugrįžo. Kaltinamasis parodė, kad po kelių dienų, būdama neblaivi, R. V. buvo įkritusi į vonią, susimušusi veidą, bei galėjo susitrenkti šoną. Jis buvo R. V. iškvietęs greitąją pagalbą, tačiau ji atsisakė pagalbos. Po kelių savaičių, iš ryto atsikėlęs nerado R. V. namuose. Kaimynė jam pasakė, kad naktį ji išvežta į ligoninę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Nukentėjusioji E. V.-G. parodė, kad su savo motina R. V. susitikdavo retai, su ja matėsi apytikriai prieš 3-4 savaites iki jos mirties, tačiau neatsimena, ar tuo metu ant jos veido ar kūno buvo kokių nors sumušimo žymių.

Liudytojas T. A. parodė, kad 2008 m. lapkričio mėn. 25 d. buvo užėjęs pas R. V. ir matė ant jos veido mėlynes. R. V. jam sakė, kad ją mušė K.. Liudytojas parodė, kad K. tuo metu gyveno pas R. V. ir ji kaltinamąjį vadino „K.“ arba „N.“.

Liudytoja V. S. parodė, kad 2008m. lapkričio mėn. matė, jog R. V. yra sumušta, ant veido matėsi mėlynės. R. V. jai sakė, kad ją sumušė jos sugyventinis, kurį ji vadindavo „K.“. Minėjo, kad buvo įkritusi į vonią, bei, kad jai skauda šonkaulius. Liudytoja parodė, kad R. V. vartojo alkoholinius gėrimus, atrodė ligota, išsekusi. Nurodė negalinti tiksliai pasakyti kuriuo metu R. V. buvo sumušta ir kada ji buvo įkritusi į vonią. Paskutines dešimt dienų prieš mirtį R. V. daugiausia gulėjo lovoje, skundėsi abiejų pusių šonkaulių skausmu, vartojo alkoholinius gėrimus, į gydytojus nesikreipė, tačiau ji (liudytoja) pirko R. V. vaistus ir tepalą nuo skausmo. Liudytoja parodė, kad lapkričio mėn. gale, nakties metu atėjusi R. V. prašė jos pagalbos, nes nebegalėjo paeiti, buvo labai silpna, todėl ji iškvietė greitąją pagalbą. Tuo metu jokių naujų sumušimo žymių nesimatė, ant R. V. veido buvo tik senos mėlynės. Ji iškvietė greitąją pagalbą, R. V. buvo išvežta į ligoninę, o dieną ji sužinojo apie R. V. mirtį.

Liudytoja V. P. parodė, kad 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. pagal gautą iškvietimą atvyko suteikti medicininės pagalbos į butą, esantį Panevėžio m. (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant lovos gulėjo neblaivi moteris, jai kraujavo pažeista nosis, skruoste matėsi mėlynė. Ji atsisakė apžiūros, kalbėjo agresyviai, nevyko į ligoninę ir aiškino, kad pati griuvo, susimušė ir, kad jokios pagalbos jai nereikia, tačiau įkalbėta kambaryje kartu buvusių, taip pat neblaivių kaltinamojo ir dar vienos moters, leido pamatuoti kraujo spaudimą. R. V. atsisakė pati pasirašyti ant iškvietimo kortelės ir prašė, kad pasirašytų kaltinamasis. Tuo metu butas atrodė, kaip po išgertuvių, tačiau nesusidarė įspūdis, kad tarp buvusiųjų bute būtų buvęs koks nors konfliktas.

Liudytoja V. V. parodė, kad 2008 m. lapkričio mėn. 30d. nakties metu pagal iškvietimą greitosios pagalbos automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) ir ant laiptų apžiūrėjo ten sėdėjusią R. V., kuri labai sunkiai kvėpavo, jos kojos buvo apibrozdintos, ant veido - daugiau dešinėje pusėje matėsi senos mėlynės, veidas atrodė patinęs nuo senų sumušimų. R. V. nenorėjo važiuoti į ligoninę, sakė, kad pati ėjo, griuvo ir apsibrozdino. Pagalbą iškvietusi kaimynė jai sakė, kad R. V. iš vakaro jautėsi gerai, o naktį pasijuto blogai, tačiau ji (liudytoja ) tuo nepatikėjo, nes R. V. būklė buvo labai bloga, jai buvo nustatyta žema kūno temperatūra ir labai žemas kraujo spaudimas.

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis, kurį visi vadina „K.“ apie du mėnesius gyveno pas jo kaimynę R. V.. Maždaug prieš savaitę iki mirties R. buvo atėjusi pas jį (liudytoją) pasiskolinti cigaretės. Jam paklausus R. V., kodėl jai po akimi mėlynė, R. V. atsakė, kad uždavė draugas. Liudytojas parodė, kad R. V. daugiau niekada nėra minėjusi, kad K. ją būtų mušęs ir pats nematė jokių mušimo žymių bei parodė, kad R. V. pas daug ką iš namo kaimynų užeidavo išgerti.

Liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamojo, kurį R. V. vadindavo „N.“, prašymu vieną kartą yra iškvietusi R. V. greitosios pagalbos automobilį. Ji pro praviras R. V. buto duris matė, jog jos (R. V.) veidas kruvinas, o kaltinamasis sėdėjo ją apkabinęs. Liudytoja parodė, kad R. V. gyvenant su kaltinamuoju, ne kartą ją matė sumuštą, tačiau jai R. V. niekada nėra sakiusi, kad ją mušė kaltinamasis. Pas R. V. užeidavo ir kaltinamojo draugai.

Liudytoja R. E. parodė, kad R. V. nuolat vartodavo alkoholinius gėrimus, dažnai būdavo sumušta, tačiau niekada nėra sakiusi, kad ją muša kartu gyvenantis kaltinamasis, kurį R. V. vadindavo „N.“. Liudytoja parodė, kad R. V. bute dažnai buvo girtaujama, ji kaimynų dažnai prašydavo pinigų, cigarečių ar maisto, pas ją ateidavo sugėrovai ir pažįstami, kurie gerdavo ir kartu esant kaltinamajam. Pas Rimą užeidavo žmonės su „pūsle“, buteliu, kad kartu išgertų. Liudytoja parodė, kad paskutiniu metu R. V. buvo liesa, išsekusi, dažnai girta, todėl galėjo pati kurs nors susitrenkti. Liudytoja parodė, kad V. S. jai yra sakiusi, kad R. V. tikriausiai lūžę šonkauliai, prašė tampraus tvarsčio, tačiau nesakė, kad R. V. kas nors būtų sumušęs, nekvietė jai greitosios pagalbos.

Liudytoja J. N. parodė, kad R. V. buvo jos kaimynė, bet ji nebendravo su ja, o pati R. V. kartais užeidavo į jų butą, jos vyro paprašydavo cigarečių, kavos, alaus. Ji (liudytoja) yra mačiusi, kad R. V. paskutiniu metu buvo su mėlynėmis, atrodė išsekusi.

Liudytoja E. K. parodė, kad 2008-11-30 budėjo operatyvinėje grupėje Panevėžio VPK. Apie 3 val. nakties buvo pranešta, kad į ligoninę iš (duomenys neskelbtini) gatvės pristatyta moteris su lūžusiais šonkauliais ir trauminiu šoku. Su kolega S. Š. nuvyko į ligoninę. R. V. gulėjo reanimacijoje, jos būklė buvo sunki. Ji sakė, kad prieš dvi savaites ją sumušė kaimynas iš 6 buto M. P.. S. Š. patikrino centrinėje duomenų bazėje, tačiau nerado asmens, registruoto tokia pavarde. R. V. kalbėjo labai sunkiai, sunkiai kvėpavo, buvo sunku suprasti, ką ji sako. R. V. veide, rankose matėsi senos mėlynės. Pokalbio su R. V. metu ji buvo kartu su S. Š.. Pokalbis galėjo trukti apie 5 - 7 minutes. V. sakė, kad prieš kelias savaites išgertuvių metu kilo konfliktas. Ji (liudytoja) suprato, kad tai vyko R. V. bute. R. V. ne pati pasakojo kokias nors aplinkybes, o tik atsakinėjo į jų užduodamus klausimus.

Liudytojas S. Š. davė analogiškus parodymus.

Iš 2008-12-02 mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. V. mirė 2008-11-30 (T. 1, b.l. 24).

Iš 2008m. gruodžio 01 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kambaryje ant spintos durų veidrodžio rastos dėmės – nutekėję lašai, panašios į kraują, ant sieninės spintos apatinės dalies rasta dėmė, panaši į kraują, ant grindų aptikta dėmė, panaši į kraują, su plauku (T. 1. b. l. 9-14).

Iš 2009-02-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis M. U. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) parodė kambarį, kuriame stovi sofa-kampas, apkaltas minkštu gobelenu su atlošu, su medine rankena, esančia rytinėje sofos dalyje. M. U. specialaus manekeno pagalba parodė, kaip rankos delnu trenkė R. V. į veidą ir ji nuo smūgio nugriuvo ant pilvo, nesiekant medinės atramos ir patikslino, kad ji nugriuvo būtent toje vietoje, kuri apkalta minkštu gobelenu, t.y. ant minkštos dalies. Po to M. U. parodė, kaip po jo antro smūgio delnu R. V., ji griuvo ant pilvo panašiai toje pat sofos vietoje, po to atšoko nuo sofos ir nukrito ant grindų, ant kairio šono. Po to M. U. nuvedė į bute esančią vonios patalpą, kurios dešinėje pusėje yra klozetas, kairėje - pusvonė. M. U. paaiškino, kad praėjus porai savaičių nuo to, kai jis mušė R. V., jis toje pusvonėje rado ją įkritusią aukštielninką, ji sėdėjo kojomis aukštyn, o galva atsirėmusi į sieną, bei parodė jos padėtį pusvonėje specialaus manekeno pagalba. Pusvonė yra 1x1 m., 40 cm. aukščio užapvalintais kraštais. ( T. 1, b.l. 172-173) Parodymų patikrinimo vietoje metu nuotraukų nebuvo padaryta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu peržiūrėjus CD užfiksuotas įvykio vietos apžiūros metu padarytas R. V. buto nuotraukas matyti, kad kambaryje, kuriame kaltinamasis nurodė sudavęs penkis smūgius ranka R. V. į veidą, yra kampinė sofa, kurios ranktūriai yra mediniai. Kaltinamasis nurodė, kad R. V. po smūgio į veidą buvo šonu nugriuvusi ant sofos, t.y. ant jos dalies, esančios palei dešinę kambario sieną, bei parodė, kad nuo sofos R. V. buvo nugriuvusi ir ant žemės (T. 1 b.l. 14).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 21306 kopijos matyti, kad 2008-11-10 , 10 val. 05 min. greitosios pagalbos darbuotojai V. P. atvykus į Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), neblaiviai R. V. buvo nustatyta nosies kirsta žaizda ir hematoma kairiame skruoste. Kitose vidaus organų sistemose nebuvo nustatyta jokių pakitimų. R. V. paaiškino griuvusi eidama į tualetą, teigė, kad pagalba jai nereikalinga, vykti į ligoninę kategoriškai atsisakė ( T. 1, b.l. 115).

Iš 2009-06-23 Viešosios įstaigos Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pažymos Nr. SD -322 matyti, kad 2008 m. lapkričio mėn. R. V. GMP brigada adresu - Panevėžys, (duomenys neskelbtini), buvo iškviesta 2008-11-10 ir 2008-11-30.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 656/ 08(05) matyti, kad galimai dvi savaitės iki mirties R. V. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, paakiuose, žastuose ir dešinėje šlaunyje, nosies kaulų lūžis, kraujosruvos krūtinės dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės 6, 7, 8, 9 ir kairės pusės 5, 6, 7, 8 šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės sužalojimu. R. V. mirė nuo stipraus kūno sumušimo, o tai komplikavosi pūlingu krūtinplėvės uždegimu, dešinio plaučio empiema (supūliavimu), fibrininiu plaučių uždegimu, septiniu šoku. Sužalojimai R. V. padaryti suduodant smūgius rankomis ar spardant, ne mažiau kaip vienuolikos smūgių pasėkoje prieš 2 savaites iki mirties (T. 1. b. l. 28-29).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 656 a/ 09 (05)nurodyta, kad visi sužalojimai R. V. galėjo būti padaryti vienu metu. R. V. mirčiai lemiamos reikšmės turėjo nustatyti abiejų pusių šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės sužalojimu, nes dėl šių šonkaulių lūžių ir krūtinplėvės sužalojimo išsivystė pūlingas krūtinplėvės uždegimas, dešinio plaučio empiema (supūliavimas), fibrininis plaučių uždegimas, septinis šokas ir tie sužalojimai galėjo atsirasti krentant po suduoto smūgio su pagreičiu ir atsitrenkiant į baldą. (T. 1. b. l. 31)

Teisminio bylos nagrinėjimo metu specialistas – teismo medicinos ekspertas G. S. paaiškino, kad iš tyrimo duomenų matyti, kad R. V. galėjo būti sumušta apytikriai prieš 2 -3 savaites iki mirties ir negalima daryti išvados, kad sumušimai buvo prieš tris dienas iki mirties. Krūtinės šonkaulių lūžiai, plaučių supūliavimas, krūtinplėvės supūliavimas, plaučių uždegimas – t.y. mirtini pakitimai krūtinėje galėjo atsirasti griūnant ir atsitrenkiant į buką briauną. Kadangi medicininė pagalba nebuvo teikta, per tas savaites vystėsi pakitimai plaučiuose, vystėsi plaučių supūliavimas. Specialistas nurodė, kad abiejų pusių šonkauliai gali būti lūžę apytiksliai vienu metu. Specialistas patikslino, kad griūnant ant pilvo ar šonu ant sofos ir atsitrenkus į baldo briauną abiejų pusių šonkauliai lūžti negalėjo. Nurodė, kad vienos kurios nors pusės šonkauliai galėjo lūžti ir griūnant į vonią, atsitrenkus į kraštą. Specialistas paaiškino negalintis pasakyti nuo kurios pusės lūžusių šonkaulių atsirado krūtinplėvės sužalojimas, kurio pasėkoje išsivystė plaučių pakitimai ir mirtis, nes dėl plaučių ir krūtinplėvės pūliavimo, plaučių uždegimo, nesimatė ir dėl to negalima buvo nustatyti kurioje vietoje sužalota krūtinplėvė. Ji buvo sužalota šonkaulių lūžimo pasėkoje, nes kažkurioje vietoje lūžęs šonkaulis krūtinplėvę pradūrė ir ten prasidėjo infekcinis procesas. Krūtinplėvę lūžgalis galėjo pradurti paties šonkaulių lūžimo metu arba vėliau, sužalotajai nesilaikant režimo, t.y. po lūžio judant. Režimo pažeidimas, esant aštriems lūžgaliams, gali pradurti krūtinplėvę po paros ar po kelių parų. Kairės akies vokuose rastos senos kraujosruvos galėjo atsirasti ir nuo smūgio į veidą .

Visos ištirtos aplinkybės neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad po M. U. R. V. ranka suduotų penkių smūgių į veidą, jai nugriuvus ant sofos, po to nugriuvus ant žemės, būtent nuo to jai lūžo abiejų ar kažkurios vienos krūtinės pusės šonkauliai, dėl to buvo sužalota krūtinplėvė ir tai komplikavosi pūlingu krūtinplėvės uždegimu, dešinio plaučio empiema (supūliavimu), fibrininiu plaučių uždegimu, septiniu šoku. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių kaltinimą, kad kaltinamasis R. V. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 11 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas žastuose ir dešinėje šlaunyje, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas krūtinės dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės 6, 7, 8, 9 ir kairės pusės 5, 6, 7, 8 šonkaulių lūžius su krūtinplėvės sužalojimu, o tai komplikavosi pūlingu krūtinplėvės uždegimu, dešinio plaučio empiema (supūliavimu), fibrininiu plaučių uždegimu, septiniu šoku, pasibaigusiu R. V. mirtimi. Toks kaltinimas M. U. atžvilgiu buvo grindžiamas spėjimu, atsižvelgiant į R. V. nustatytus kūno trauminius poveikius ir jų pasėkoje atsiradusius sužalojimus. M. U. nebuvo pateiktas kaltinimas, kad R. V. šonkaulių lūžiai atsirado po jo smūgių R. V. atsitrenkus į kietus paviršius. Specialistas teisme papildė išvadą ir paaiškino, kad pagal tyrimo duomenis R. V. abiejų pusių šonkauliai galėjo lūžti ir vienu metu, ir esant nedideliam - kelių dienų skirtumui. Mažai tikėtina, kad abiejų pusių šonkauliai galėjo lūžti nuo kritimo pilvu ar šonu ant minkštos sofos dalies, ar net jei R. V. būtų atsitrenkusi į kietą briaunuotą paviršių. M. U. pareikštame kaltinime išdėstyta, kad R. V. smūgiai buvo suduoti ranka ir spardant, tačiau specialistas paaiškino, kad spardant ar suduodant ranka mažai tikėtina tokia lūžių lokalizacija, nes abiejų pusių šonkauliai lūžę viena linija. Byloje nėra ir nebegali būti surinkta daugiau įrodymų apie R. V. sužalojimo mechanizmą. Byloje nėra nustatyta kitokių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nei paaiškino kaltinamasis. 2008-11-10 atvykusiai greitosios pagalbos darbuotojai R. V. paaiškino pati įgriuvusi į vonią, tačiau tuo metu nesiskundė skausmais šonkaulių srityje, nesileido apžiūrima, nors ant veido matėsi kraujo ir sumušimo žymės. Liudytojai T. A. , V. S., A. K. patvirtino, kad R. V. yra sakiusi, kad ją mušė K., tačiau neaišku, kokį mušimą ji turėjo galvoje, ar tai buvo tik smūgių į veidą sudavimas, ar ir kiti kūno sužalojimai. Prieš mirtį tyrėjų klausiama apie ją sužalojusį asmenį, R. V. nurodė, kad ją sumušė kaimynas M. P., gyvenantis 6 bute. Įvertinant tuo metu buvusią itin sunkią R. V. sveikatos būklę, jos neaiškią kalbėseną, ji galėjo ir netiksliai ištarti pavardę ar vardą, tačiau abu tyrėjai nurodė girdėję būtent tokius vardą ir pavardę. Kita vertus, atsižvelgiant į tuo metu buvusią labai sunkią R. V. sveikatos būklę, ji galėjo būti suinteresuota įvardinti ją sumušusį asmenį. Byloje nėra duomenų, kad būtų nustatytas asmuo pavarde „M. P.“. Kaltinamasis M. U. paaiškino, kad buvusi jo sugyventinė žinojo jo vardą ir pavardę, matė jo pasą, tačiau jo nevadindavo kitaip kaip „K.“ ar „N.“. Visi apklausti kaltinamąjį ir R. V. pažinoję liudytojai, t.y. T. A., V. S., A. K., A. P., R. E. patvirtino, kad jie kaltinamąjį pažįsta kaip žmogų, vardu „K.“ ir kad R. V. jį vadindavo tik „K.“ arba „N.“. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad R. V. kam nors būtų sakiusi, kad dėl kaltinamojo prieš ją pavartoto smurto jai lūžo šonkauliai. Ji liudytojams T. A., V. S., A. K. tik minėjo, arba tarpusavio pokalbių metu leido suprasti, kad kaltinamasis yra ją mušęs ir tai jie matė ir iš R. V. veide esančių žymių – mėlynių. Savo kaimynei V. S., su kuria, sprendžiant iš pačios liudytojos V. S. parodymų, R. V. bendravo daugiausia, bei medicinos darbuotojai V. P., kuri buvo atvykusi pagal greitosios pagalbos iškvietimą R. V. yra sakiusi, kad pati buvo įgriuvusi į vonią ir susitrenkė.

Kaltinamojo M. U. veikoje nėra nustatyta vieno iš būtino objektyviosios pusės požymio - priežastinio ryšio tarp nustatytų jo nusikalstamų veiksmų, t.y. jo R. V. suduotų penkių smūgių į veidą ir jai nustatytų sužalojimų - kraujosruvų žastuose ir dešinėje šlaunyje, nosies kaulų lūžio, kraujosruvų krūtinės dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės 6, 7, 8, 9 ir kairės pusės 5, 6, 7, 8 šonkaulių lūžių su krūtinplėvės sužalojimu, t.y. stipraus kūno sumušimo, kuris komplikavosi pūlingu krūtinplėvės uždegimu, dešinio plaučio empiema (supūliavimu), fibrininiu plaučių uždegimu, septiniu šoku. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo surinktais įrodymais, t.y.: paties kaltinamojo paaiškinimu, kad 2008 m. lapkričio mėn. pirmoje pusėje, galimai 2008-11-10, savo sugyventinės R. V., pas kurią nuolat lankydavosi įvairūs girtaujantys asmenys ir narkomanai namuose - Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) radęs ją neblaivią, supykęs, daugiausia penkis kartus sudavė ranka jai per veidą; liudytojos V. S. parodymais, kad 2008 m. lapkričio mėn. ant R. V. veido matėsi mėlynės, ji sakė, kad ją sumušė jos sugyventinis, kurį ji vadindavo K.; liudytojo A. K. parodymais, kad 2008 m. lapkričio mėn. matė po R. V. akimi mėlynę, ji sakė, kad uždavė draugas; liudytojos V. V. parodymais, kad ant R. V. veido matėsi senos mėlynės, veidas atrodė patinęs nuo senų sumušimų; liudytojų E. K., S. Š. parodymais, kad 2008-11-30 R. V. veide matėsi senos mėlynės; teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 656/ 08(05), kurioje nurodyta, kad R. V. buvo padaryti sužalojimai - poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, paakiuose; specialisto paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, kad R. V. kairės akies vokuose rastos senos kraujosruvos galėjo atsirasti ir nuo smūgių į veidą, įrodyta, kad M. U., būdamas užpykęs ant R. V., sudavė jai į veidą penkis smūgius ranka ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą bei sugretinęs juos tarpusavyje, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinamojo aiškinimui, kad jis sudavė 5 smūgius R. V. į veidą, po kurių ji buvo nugriuvusi ant sofos ir ant žemės ir, kad tais smūgiais R. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, nes smūgiai buvo stiprūs, ant veido liko žymės. Ta aplinkybė, kad pats kaltinamasis negalėjo labai tiksliai nurodyti, kuriuo metu, lyginant su R. V. įkritimu į vonią, jis vartojo jos atžvilgiu smurtą, aiškintina jo nepakankamu sugebėjimu chronologiškai atkurti įvykių seką, įvertinant jo individualias psichologines savybes bei jo gana dažną buvimą apsvaigus nuo alkoholio.

Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-26/2008 nurodyta, kad BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą asmuo atsako tik tada, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Tačiau BK 140 straipsnio 3 dalis negali būti suprantama kaip įpareigojimas keičiant kaltinimą iš sunkesnio į kaltinimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį visais atvejais pradėti naują procesą, prieš tai gavus nukentėjusiojo skundą, atstovo pareiškimą ar prokurorui pareiškus tokį reikalavimą. BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad inicijuoti procesą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo gali tik nukentėjusysis, jo atstovas ar prokuroras, tačiau, kai kaltinimas pagal šią BK normą formuluojamas jau vykstančiame dėl anksčiau kitaip vertintų nusikalstamų veikų padarymo pradėtame procese, atskiras nukentėjusiojo skundas ar atstovo pareiškimas nėra būtini; svarbu, kad BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai kokiu nors būdu išreikštų savo valią dėl baudžiamojo persekiojimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamoje byloje tokį reikalavimą pareiškė prokuroras, atsisakęs M. U. kaltinti pagal LR BK 129 straipsnio 1 d. ir reikalavo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais, aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad M. U. dėl asmeninių nesutarimų sudavė R. V. į veidą penkis smūgius ranka ir tuo jai sukėlė fizinį skausmą, todėl, esant prokuroro reikalavimui, jo nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 129 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių kaltinamojo veikoje nėra, nes nesurinkta pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių kaltinamojo veikoje nėra.

Skiriant kaltinamajam M. U. bausmę, atsižvelgiama į LR BK 54 str. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis įvykdė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. M. U. anksčiau nebuvo teistas, tačiau 2006 m. už baudžiamojo nusižengimo padarymą jo atžvilgiu buvo taikytos auklėjamojo pobūdžio priemonės, kas rodo, jog jis linkęs į antivisuomenišką gyvenimo būdą ir tai didina jo nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, yra menko išsilavinimo, jam konstatuotas įgimtas intelekto defektas - lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais. Atkreipiamas dėmesys į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadą, kad M. U. nustatytas įgimtas intelekto defektas ir akcentuoti charakterio bruožai, tokie kaip – impulsyvumas, apsunkintas sugebėjimas įsijausti į kitą žmogų, didelis jautrumas sau ir mažas kitiems, apsunkintas sugebėjimas prognozuoti savo elgesį ir pasekmes, aukštas nerimas, padidintas aktyvumas, kuris keičiasi su nuovargiu, galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo veiksmų suvokimui ir valdymui. Kaip nusikalstamos veikos motyvą M. U. nurodė, jog jis prieš žymiai vyresnę amžiumi savo sugyventinę R. V. smurtavo užpykęs dėl jos polinkio vartoti alkoholinius gėrimus, jos duoto pažado nebegirtauti netesėjimą, nors iš bylos medžiagos matyti, kad jis pats aplinkinių taip pat gana dažnai buvo matomas neblaivus. M. U. nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, laiko tikslingu jam skirti šiek tiek didesnę nei vidurkis laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d., 1) p., b) papunkčiu, 66 str.2 d., į bausmės laiką įskaičiuotinas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpis nuo 2008-02-17 iki 2009-10-06 imtinai, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviems laivės apribojimo dienoms.

M. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Neįrodžius, kad M. U. tyčia nužudė R. V., nėra pagrindo tenkinti civilinių ieškovų - E. V. G. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir Valstybinės ligonių kasos ieškinio dėl gydymo išlaidų atlyginimo. Civiliniai ieškiniai M. U. atžvilgiu atmestini (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. kelnės, popieriaus lapas, plaukas iš dėmės, panašios į kraują, dėmės, panašios į kraują nuo spintos pavyzdys, plaukas nuo popieriaus lapo, 8 nuorūkos, dėmės, panašios į kraują nuo veidrodžio pavyzdys, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Replės, pieštukas, atsuktuvas, raktas, 4 raktai, paimti iš A. P., R. V. batai, puspaltis, megztinis, sijonas - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai E. V. G.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR BPK 301- 302 straipsniais, 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d. , 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 115 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

M. U. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 129 str. 1 d. į 140 str. 1 d. ir nuteisti jį vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant M. U. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 2008-02-17 iki 2009-10-07 imtinai, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviems laivės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Atmesti civilinės ieškovės E. V. – G. ieškinį M. U. dėl 3000 Lt turtinės žalos priteisimo ir Valstybinės ligonių kasos ieškinį dėl 3282.90 Lt R. V. gydymo išlaidų atlyginimo.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. kelnes, popieriaus lapą, plauką iš dėmės, panašios į kraują, dėmės, panašios į kraują nuo spintos pavyzdį, plauką nuo popieriaus lapo, 8 nuorūkas, dėmės, panašios į kraują nuo veidrodžio pavyzdį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Reples, pieštuką, atsuktuvą, raktą, 4 raktus, paimtus iš A. P. , R. V. batus, puspaltį, megztinį, sijoną nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai E. V. – G.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.