Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant ieškovo BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovui advokatui A. J., atsakovo UAB „Pramasta“ atstovei advokatei G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinį atsakovui UAB „Pramasta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 5272,07 Eur skolą, 1245,29 Eur kompensuojamas palūkanas, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad su atsakovu 2012-08-02 buvo sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo susitarta, kad ieškovas, kaip gamintojas pagamino ir pardavė metalo konstrukcijas atsakovui, o pastarasis gaminius priėmė, tačiau liko už juos iki galo neatsiskaitęs. Bankroto administratoriui radus įmonės buhalterinėje apskaitoje rašytinius įrodymus apie ieškovo darbų atlikimą pagal atsakovo užsakymą ir atsakovo neatsiskaitymą, siekiant apginti visų bankrutuojančios ieškovo įmonės kreditorių interesus, pareiškė reikalavimą atsakovui dėl skolos priteisimo. Pažymi, kad iš 2013-08-13 UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos” technikos direktoriaus R. B. tarnybinio pranešimo tuometiniam įmonės vadovui matyti, kad R. B. nurodo, kad jis nėra pasirašęs 2013-03-19 defektinio akto, ir akte esantis tariamai jo parašas yra suklastotas. Tarp įmonės dokumentų yra ir 2013-09-09 ieškovo registruotas pranešimas atsakovui, kuriame yra nurodyta, kad defektinis aktas yra suklastotas ir jame yra ne R. B. parašas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad nėra įrodymų, jog darbai atlikti netinkamai, nes defektinis aktas yra suklastotas ir jame yra ne R. B. parašas, o originalo atsakovas nepateikė.

Atsakovo atstovas P. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su Norvegijos įmone bendradarbiauja apie šešerius metus. Buvo gavę užsakymą iš Norvegijos, padarė sutartį su ieškovu, kad jie pagamins metalo konstrukcijas pagal brėžinius. Nuvežus modulius į Norvegiją ir pradėjus montuoti paaiškėjo, kad moduliai yra su broku, nesueina taškai, juos reikia pergaminti. Visi darbai šalinant gamybos trūkumus buvo atliekami Norvegijoje užsakovo sąskaita ir defektų šalinimo kaina sudarė 5272,07 Eur. Ieškovas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovo sumokėti, kadangi, gamintojas padarė gaminio broką ir galutinis užsakovas neapmokėjo UAB „Pramasta“ už atliktą darbą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012-08-02 tarp UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (gamintojas) ir UAB „Pramasta” (pirkėjas) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis dėl metalo konstrukcijos – specifikacija 5211000155–01-R0A, pagal prie sutarties pridėtus brėžinius gamybos (b. l. 28–34). Sutarties 1.1. punktu gamintojas įsipareigoja pagaminti ir parduoti metalo konstrukcijos – specifikacija 5211000155–01-R0A, pagal prie sutarties pridėtus brėžinius, taip pat atlikti atskirų dalių dažymo darbus, darbų kaina – 385537,17 Eur (1331182,74 Lt), o pagal priedą prie sutarties Nr. 1 - dar 10294,44 Eur (35544,64 Lt). Sutarties 2. punktu gamintojas įsipareigojo numatytais terminais pagaminti modulius Nr. 1–36. Sutarties 3.2. punktu numatytas mokėjimo vykdymas pagal pateiktas PVM sąskaitas–faktūras, 5 etapais. 2013-01-17 sutarties šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo– perdavimo aktą (b. l. 39–40), 2013-03-19 surašytas defektinis aktas, nurodant, kad sumontavus gaminį pas galutinį vartotoją, buvo nustatytas gaminio brokas. Visi darbai, šalinant gamybos trūkumus buvo atliekami Norvegijoje užsakovo sąskaita, darbų kaina – 5272,07 Eur su PVM (18203,41 Lt) (b. l. 41). Defektinis aktas pasirašytas šalių. UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos” technikos direktoriaus R. B. tarnybiniu pranešimu nurodė, kad jam nėra žinomas 2013-03-19 defektinis aktas pasirašytas su UAB „Pramasta“, ir akte esantis jo parašas yra suklastotas (b. l. 42). Iš elektroninių laiškų susirašinėjimo matyti, kad metalo konstrukcijų užsakovas (Norvegijos įmonės „M. S. Halden AS“), ieškovas ir atsakovas susirašinėjo dėl su defektais pagamintų modulių: 2012-11-06 ir 2012-11-09 užsakovo „M. S. Haiden AS“ atstovo elektroniniuose laiškuose nurodoma, kad metalo konstrukcija nėra gerai surinkta, ją reikia gabenti į dirbtuves ir iš naujo nupjauti bei suvirinti laikančias konstrukcijas. Elektroniniuose laiškuose pateikiami laikas ir kaštai, taisant metalo konstrukcijos defektus, viso 39260 Norvegijos kronų. Pridėtos metalo konstrukcijos defektų nuotraukos. Ieškovo atstovai prieštaravimų dėl nustatytų defektų nereiškė, ką patvirtina konstruktorės K. L. 2012-11-07 elektroninis laiškas „Apgailestauju dėl gamybos broko, ateityje stengsimės visais įmanomais budais to išvengti“, taip pat 2012-11-08 V. L. (gamintojo direktoriaus) elektroninis laiškas - „Atsiprašom už tokią neatleistiną klaidą. Nuostolius padengsiu“ (b. l. 71–90). Pateiktos „Metalo konstrukcijos“ defektų nuotraukos, gautos iš užsakovo „M. S. Haiden AS“, su trumpais komentarais, kokie defektai konkrečioje nuotraukoje atsispindi (b. l. 123–135).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovą ir atsakovą siejo rangos sutarties teisiniai santykiai. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti, ir priešingai. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 str.: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą: jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Šalys pripažįsta ir neginčija aplinkybės, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus.

Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 str. 1 d.). CK 6.663 str. 1 d. nurodyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė turi atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. CK 6.665 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą. Į bylą pateikta sutartis, kad 2012-08-02 UAB „Pamario metalo konstrukcijos” sudarė su UAB „Pramasta“ sutartį, pagal kurią gamintojas įsipareigojo pagaminti ir parduoti metalo konstrukciją pagal prie sutarties pridedamus brėžinius, taip pat atlikti dažymo darbus. 2013-03-19 UAB „Pramasta“ atsakovei UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pateikė defektinį aktą, kuriame nurodė, kad sumontavus gaminį pas galutinį vartotoją, buvo nustatytas gaminio brokas. Visi darbai, šalinant gamybos trūkumus, buvo atliekami Norvegijoje užsakovo sąskaita ir defektų šalinimo kaina sudarė 39260 Norvegijos kronų su PVM - 5272,07 Eur su PVM. Ieškovas ginčija defektinį aktą, nurodant, jog galimai R. B. parašas yra suklastotas, tačiau 2014-10-06 Klaipėdos apygardos teisme priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-884-538/201, ir šis defektinis aktas buvo neginčytas, sprendimas yra įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos CK 6.662., 6.694 str. įtvirtintas reguliavimas apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 str. 1 d.). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.662 str. 4 d. numato, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Šiuo atveju atsakovas nebuvo galutinis užsakovas ir negalėjo pastebėti trūkumų, kadangi jam jie nebuvo akivaizdūs, ir šie trūkumai buvo nustatyti tik vietoje sumontavus gaminį. Atsakovas, sužinojęs apie gaminio trūkumus iš pradinio užsakovo (Norvegijos įmonės), nedelsiant pranešė ieškovui apie defektus. Iš į bylą pateiktų elektroninių laiškų susirašinėjimo matyti, kad ieškovas buvo informuotas apie gaminio defektus, juos žinojo bei pažadėjo padengti nuostolius. Byloje nustatyta, kad gaminio trūkumus pašalino galutinis užsakovas ir nurodė trūkumų šalinimo kainą – 5727,07 Eur ir už šios sumos už parduotą su trūkumais gaminį atsakovui nesumokėjo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovui nekyla pareiga sumokėti ieškovui už atliktus darbus, todėl ieškinys atmestinas.

Iš ieškovo priteistina 1358,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1330,54 Eur advokato teisinė pagalba ir 27,67 Eur vertimo išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1358,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Pramasta“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.