Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui, atsakovės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, trečiojo asmens atstovams M. S., advokatei Reginai Dergintytei Kaupienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ieškinį atsakovei UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, trečiajam asmeniui UAB „Pramasta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012-06-27 tarp UAB „ Pajūrio metalo konstrukcijos (Užsakovas) ir UAB „Pamario metalo konstrukcijos” (Rangovas) buvo sudaryta rangos sutartis Nr. PMK 12/06/27 dėl Metalo konstrukcijos - specifikacija HH502 04 10 gamybos (b. l. 9-12). Sutarties 1.1. punktu Rangovas įsipareigoja naudodamas savo darbo jėgą, subrangovus, įrankius ir įrangą savo rizika, bei užsakovo kontroliuojamas, atlikti šioje sutartyje nurodytus darbus– Metalo konstrukcija - specifikacija HH502 04 10, darbų kaina – 298 870 Lt. Sutarties 3.2. punktu Užsakovas įsipareigojo per dešimt dienų nuo sutarties pasirašymo sumokėti 30% avansą. 2012-09-17 sutarties šalis pasirašė atliktų darbų priėmimo– perdavimo aktą (b. l. 13), kurio 2 punktu Užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti Sutarties numatyta tvarka, o 3 punktu Užsakovas nurodė, kad neturi pretenzijų rangovui dėl atliktų darbų kokybės. Pagal sutarties 6.1. punktą Užsakovas įsipareigojo suderinus ir pasirašius darbų perdavimo priėmimo aktą apmokėti Rangovo pateiktą ir šalių suderintą sąskaitą, išrašytą šio akto pagrindu, per 10 dienų. Ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija PMK Nr. 120119 298870 Lt sumai (b. l. 12). Ieškovė išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija PMK Nr. 130009 239204,07 Lt sumai (b. l. 14). UAB “Pajūrio metalo konstrukcijos” 2012-11-21 pateikė pretenziją Nr. 12/04, kurioje nurodė, jog pagal bendradarbiavimo sutartį Nr. PMK12/06/27, 2012-06-27 vykdytame projekte Nr. 12/21 buvo nustatytas nukrypimas nuo projekto. Sumontavus gaminį vizualinės kontrolės metu buvo nustatyta, kad gaminys neatitiko geometrinių reikalavimų, dėl to yra nuspręsta gaminį perdaryti. Perdarymas vyks N. Užsakovo jėgomis. Perdarymo išlaidas pateiks užsakovas perdarius gaminį (b. l. 15). 2013-01-28 UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pateikė pretenziją Nr. 12/05, kurioje nurodė, kad pagal 2012-06-27 bendradarbiavimo sutartį Nr. PMK 12/06/27 vykdytame projekte 12/21 buvo nustatytas nukrypimas nuo projekto, patikrą vykdė Užsakovo samdyta įmonė „Inspekta“ N. Buvo nustatyta, kad metalo konstrukcijoje buvo padarytos siuvimo siūlės neleistinoje vietoje, kurios neatitiko keliamų reikalavimų. Dėl to gaminys buvo visiškai išardytas ir pagamintas iš naujo. Perdarymo išlaidas sudaro – 421962, 25 Norvegijos kronų, tai sudaro 197689, 31 Lt be PVM bei prašė padengti nuostolius (b. l. 16). Taip pat nustatyta, kad 2012-06-26 UAB „Pamario metalo konstrukcijos” (gamintojas) sudarė su UAB „Pramasta“ (pirkėju) sutartį, pagal kurią gamintojas įsipareigojo pagaminti ir parduoti metalo konstrukciją – specifikacija HH502 04 10 pagal prie sutarties pridedamus brėžinius, taip pat atlikti dažymo darbus (b. l. 53–64). 2013-03-19 UAB „Pramasta“ atsakovei UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pateikė defektinį aktą, kuriame nurodė, kad sumontavus gaminį pas galutinį vartotoją, buvo nustatytas gaminio brokas. Visi darbai, šalinant gamybos trūkumus, buvo atliekami N. užsakovo sąskaitą ir defektų šalinimo kaina sudarė 195 648,40 Lt su PVM (b. l. 65). Atsakovė pripažino, kad nėra sumokėjusi pagal ginčo sutartį ieškovei.

Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus. įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą: jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė turi atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą. Į bylą pateikta 2013-01-28 UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pretenzija Nr. 12/05, kurioje nurodyta, kad pagal 2012-06-27 bendradarbiavimo sutartį Nr. PMK 12/06/27 vykdytame projekte 12/21 buvo nustatytas nukrypimas nuo projekto, patikrą vykdė Užsakovo samdyta įmonė „Inspekta“ N. Buvo nustatyta, kad metalo konstrukcijoje buvo padarytos siuvimo siūlės neleistinoje vietoje, kurios neatitiko keliamų reikalavimų. Dėl to gaminys buvo visiškai išardytas ir pagamintas iš naujo. Perdarymo išlaidas sudaro – 421962, 25 Norvegijos kronų, tai sudaro 197689, 31 Lt. 2012-06-26 UAB „Pamario metalo konstrukcijos” (gamintojas) sudarė su UAB „Pramasta“ (pirkėju) sutartį, pagal kurią gamintojas įsipareigojo pagaminti ir parduoti metalo konstrukciją – specifikacija HH502 04 10 pagal prie sutarties pridedamus brėžinius, taip pat atlikti dažymo darbus (b. l. 53–64). 2013-03-19 UAB „Pramasta“ atsakovei UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pateikė defektinį aktą, kuriame nurodė, kad sumontavus gaminį pas galutinį vartotoją, buvo nustatytas gaminio brokas. Visi darbai, šalinant gamybos trūkumus, buvo atliekami N. užsakovo sąskaitą ir defektų šalinimo kaina sudarė 195 648,40 Lt su PVM. Ieškovė nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą bei atsakovė jokių pastabų dėl atliktų darbų apimties, kokybės ir pan., nereiškė. 2012-11-21 pretenzijoje Nr.12/04 nurodė, kad trūkumai buvo nustatyti vizualiai apžiūrėjus pagamintą konstrukciją. Tai reiškia, kad atsakovė pripažino, kad priimant darbus turėjo galimybę vizualiai pastebėti defektus, jie nebuvo paslėpti, todėl negali remtis trūkumų faktu atsisakydama mokėti pagal rangos sutartį už atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Teismas nesutinka su ieškove. Statybos darbų perdavimo–priėmimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas dokumentas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo dokumentu šalys patvirtina realią faktinę situaciją – konkrečius rangovo atliktus ir užsakovui perduodamus darbus, jų apimtį, užsakovo pastabas dėl kokybės ir pan. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662. 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2. 3 dalys). Tačiau LR CK 6.662 str. 4 d numato, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovė nebuvo galutinė užsakovė bei negalėjo pastebėti trūkumų, kadangi jai jie nebuvo akivaizdūs, ir šie trūkumai buvo nustatyti tik vietoje sumontavus gaminį (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovė, sužinojusi apie gaminio trūkumus iš trečiojo asmens, per protingą terminą pranešė ieškovei (b. l. 15), tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų siekusi pašalinti nurodytus trūkumus. Byloje nustatyta, kad gaminio trūkumus pašalino galutinis užsakovas ir nurodė trūkumų šalinimo kainą – 195 648,50 Lt (b. l. 127). Pažymėtina, kad trečiasis asmuo šios sumos už parduotą su trūkumais gaminį atsakovei nesumokėjo. Todėl konstatuotina, kad prašoma priteisti suma iš atsakovės mažintina nustatytų trūkumų pašalinimo kaina – 195 648,40 Lt su PVM ir ieškovei iš atsakovės priteistina 103 221,60 Lt skolos (298 870 Lt - 195 648,40 Lt) (CPK 178 str., 185 str., CK 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str., 6.644 str. 1 d., 6.655 str. 1 d., 6.665 str. 1 d. 2 p.).

CK 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tačiau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai jų dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Sutarties 3.2.3 punktu Užsakovas įsipareigojo laiku neatsiskaitęs sumokėti Rangovui 0,02% delspinigius nuo visos sutartos sumos. Atsakovė ieškovei skolinga 103 221,60 Lt (29 895 eurų), todėl pagal sutartį turėtų mokėti 9186,72 Lt delspinigių (0,02 proc. x 445 d. (nuo 2012-09-27 iki 2013-12-16 ) x 103 221,60 Lt). Tačiau vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės bei neatlieka kompensacinę funkciją, be to ieškovės pagaminta metalo konstrukcija su broku. Todėl, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas sumažinti delspinigių dydį iki 4 593,36 Lt (1 330 eurų) (CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., CPK 3 str. 7 d., 177 str., 178 str., 185 str.).

Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl priteistina iš ieškovės atsakovei 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-16 nutartimi ieškovės reikalavimui užtikrinti, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 103 221,60 Lt (29 895 eurų) skolos, 4 593,36 Lt (1 330 eurų) palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-16 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.