Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Tvirta“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1358-839/2015 pagal ieškovo UAB „Forttech“ ieškinį atsakovui UAB „Tvirta“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-29 Utenos rajono apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo UAB „Tvirta“ ieškovo UAB „Forttech“ naudai 2071,52 Eur skolos, 32,16 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 347 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas atsakovui suteikė krovinių pervežimo paslaugas ir jas atliko tinkamai. Ieškovas sąskaitas dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo atsakovui pateikė 2015-02-17 ir 2015-03-26. Atsakovas per sąskaitose nustatytą terminą sąskaitų neapmokėjo. Į ieškovo siųstą pretenziją dėl apmokėjimo nereagavo. Abejoti jog pervežimai buvo užsakyti ir atlikti važtaraščiuose nurodytais maršrutais, kaip pageidavo atsakovas, nėra pagrindo, pastabų ir prierašų važtaraščiuose dėl netinkamo pervežimo nebuvo pareikšta. Atsakovui nepateikus jokių duomenų, patvirtinančių, kad ant važtaraščių yra ne atsakovo darbuotojo parašas, teismas konstatavo, kad pervežimai buvo atlikti, todėl už suteiktas paslaugas atsakovas turi atsiskaityti.

Dėl ankščiau paminėtų aplinkybių, kad PVM sąskaita-faktūra negalima numatyti nei baudų, nei delspinigių, teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė delspinigius ir 6 proc. metines palūkanas.

Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl tinkamo atstovavimo

CPK 55 straipsnyje nurodyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Ieškovas suabejojo ar apeliacinį skundą pasirašė asmuo turintis tam teisę. Pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas pridėjo UAB „Tvirta“ direktoriaus įsakymą dėl laikino pavadavimo nedarbingumo laikotarpiu, kuriuo direktoriaus A. M. nedarbingumo metu nuo 2015-09-28 laikinai eiti direktoriaus pareigas įpareigojamas V. M.. Įsakymas galioja iki nedarbingumo pabaigos. Iš teismo gautų VSDVF duomenų matyti, kad A. M. gavo ligos pašalpą iki 2015-10-29. Todėl laikytina, kad V. M. apeliacinio skundo pateikimo metu (2015-10-28) laikinai ėjo direktoriaus pareigas, taigi turėjo teisę pasirašyti apeliacinį skundą.

Dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su vežėju už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas UAB „Forttech“ suteikė atsakovui UAB „Tvirta“ transporto paslaugas, krovinį pristatė važtaraščiuose nurodytais adresais. Krovinio važtaraščius pasirašė UAB „Tvirta“ atstovas. Sąskaitos už suteiktas paslaugas pateiktos apmokėti 2015-02-17 ir 2015-03-26.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentui, kad iš PVM sąskaitos negalima santykių pobūdžio, nes kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, šalių nurodytos aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis priemonėmis. Taigi priešingai nei teigia atsakovas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, PVM sąskaita faktūra taip pat galima įrodyti ir šalis siejančius sutartinius santykius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje nustatė, kad šalis sieja vežimo santykiai, nors ir nebuvo sudaryta rašytinė krovinio vežimo sutartis.

Šalys konkliudentiniais veiksmais – ieškovas priimdamas krovinį ir jį nugabenęs į paskirties punktą, o atsakovas perduodamas ieškovui krovinį, patvirtino, kad šalys žodžiu susitarė ir veiksmais įvykdė susitarimą, sandoris įvyko sulygtomis sąlygomis (CK 1.63, 1.64, 1.71 str.). Taigi priešingai, nei teigia apeliantas apeliaciniame skunde, galima daryti išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis pagal atsakovo užsakymą. LR CK 6.192 str. 3 d. numato, kad sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą. Toks sutarties sudarymo būdas vertinamas kaip užsakymo priėmimo forma sudaryta krovinio vežimo sutartis. Būtent tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Vežimo sutartis dažnai yra konsensualinė, jos forma gali būti ir rašytinė, ir žodinė. Kad tarp šalių buvo susiklostę vežimo santykiai patvirtina ir PVM sąskaitos bei krovinio važtaraščiai.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nenuvežė krovinio į sutartą vietą ar jį pristatė netinkamai. Nors atsakovas teigia, kad krovinių transportavimo važtaraštyje pasirašė ne firmos įgaliotas asmuo, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Iš įrašų važtaraščiuose matyti, kad ant jų yra nurodyta ir krovinio gavimo data, ir atsakovo darbuotojo parašas. Pagal Krovinių vidaus vežimo taisyklių 12.1 p., atvežęs krovinį į paskirties vietą, vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi. Krovinys perduodamas pagal svorį ar kiekį tokia tvarka, kuria buvo priimtas iš siuntėjo, pagal 12.2 p. - krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento. Krovinių važtaraščiai patvirtina, kad kroviniai buvo atiduoti UAB „Tvirta“ atstovams. Atsakovas teigdamas, kad važtaraštyje pasirašė ne jo įmonės darbuotojas, ar asmenys, kurie neturi teisės pasirašyti, savo teiginių neįrodė (CPK 178 str.).

Iki bylos nagrinėjimo teisme krovinio gavėjas nėra pareiškęs jokių pretenzijų vežėjui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, priėjo išvados, kad kroviniai buvo pristatyti krovinio gavėjui, pagal jo nurodytą maršrutą. Tai, kad yra skirtumas tarp nurodytų vietovių atstumo ir ieškovo nurodytų nuvažiuotų kilometrų skaičiaus, nesudaro pagrindo abejoti važtaraščiuose nurodytų kilometrų skaičių pagrįstumu. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo UAB „Forttech“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos skaičiuoklė skaičiuoja atstumus nuo vieno miesto ribos iki kito miesto ribos, o ieškovas pristato krovinį į konkretų objektą, todėl ir skaičiuoklėje nurodyti kilometrai, gali skirtis nuo kilometrų skaičiaus nurodyto važtaraštyje. Be to, kaip jau buvo minėta, važtaraščiai yra pasirašyti UAB „Tvirta“ darbuotojų, kurie pretenzijų dėl važtaraščiuose nurodyto kilometražo nereiškė. Pažymėtina, kad pirmąjį važtaraštį 2015-02-12 pasirašė UAB „Tvirta“ atstovas V. N.. Atsakovas nepareiškė pretenzijų ieškovui dėl netinkamo paslaugų įvykdymo ar krovinio pateikimo netinkamam asmeniu, tačiau po to dar kartą susitarė dėl krovinio pervežimo, todėl galima daryti išvadą, kad vežimo paslauga buvo suteikta tinkamai. Antrą kartą 2015-03-23 važtaraštį pasirašė tas pats asmuo - V. N. bei kiti asmenys, todėl apelianto teiginiai, kad krovinius priėmė neįgalioti asmenys, yra nepagrįsti.

Sutartiniams santykiams būdingas sutarties privalomumo principas. Sudarytos sutarties šalys negali vienašališkai atsisakyti. CK 6.189 str. įtvirtinta nuostata, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią. Kolegija pažymi, kad šiuo ginčo atveju sutartis buvo ne tik sudaryta, bet ir įvykdyta. Ieškovas UAB „Forttech“ faktiškai suteikė krovinių pervežimo paslaugas atsakovo UAB „Tvirta“ naudai ir įgijo teisę už krovinių vežimą gauti užmokestį (CK 6.808 str., 6.38 str. 1‑2 d.). Atsakovas gavęs iš ieškovo PVM sąskaitas už suteiktas paslaugas pretenzijų dėl nurodytos paslaugos kainos, apmokėjimo termino ar nurodytų delspinigių, nepateikė, priimti neatsisakė, todėl laikytina, kad jis su sąskaitose nurodytomis sąlygomis sutiko. Tai patvirtina ir atsakovo elgesys gavus pirmąją sąskaitą, kuomet jis nors ir jos nepamokėjo, bet užsakė dar kartą pas atsakovą krovinio vežimo paslaugą. Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei įtvirtintą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie apeliantui kilusią pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas yra teisėta bei pagrįsta.

Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). CK 6.72 str. numatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos. Tai reiškia, kad šalys dėl delspinigių gali susitarti bet kokiu rašytiniu dokumentu, netgi įrašant šią sąlygą ir į PVM sąskaitą-faktūrą bei pasirašant abiejų šalių įgaliotiems asmenims, svarbu, kad susitarimas dėl delspinigių būtų aiškiai ir suprantamai įformintas raštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-15 nutartis civ. byloje Nr. 2-2532/2013).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas išrašydamas PVM sąskaitą faktūras, nurodė, kad 2015-02-17 sąskaita turi būti apmokėta per 10 d. t.y. iki 2015-02-27, o 2015-03-26 – iki 2015-04-05, pasibaigus terminui, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,02 % delspinigiai. PVM sąskaitą faktūrą pasirašė UAB “Forttech” atstovas ir 2015-02-27 ir 2015-03-26 išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu. Atsakovas UAB „Tvirta“ ieškovo pateiktos sąskaitos nepasirašė, kaip jis pats nurodo, dėl to, kad nesutiko su važtaraštyje paskaičiuotu kilometrų skaičiumi.

Viena iš sutarčių aiškinimo taisyklių yra ta, kad aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama ne tik į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, bet ir į šalių tarpusavio santykių praktiką, jų elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 5 d.). Atsakovas elektroniniu paštu gavęs pirmąją sąskaitą iš ieškovo, kaip minėta, nesutikdamas su ja, neveikė aktyviai - pretenzijų dėl apmokėjimo termino ar nurodytų delspinigių, nepateikė, priimti neatsisakė. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nors šalys ir nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl netesybų skaičiavimo, praleidus atsiskaitymo terminus, tačiau dėl 0,02 % delspinigių skaičiavimo susitarė PVM sąskaitoje faktūroje. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas dėl apmokėjimo termino ir delspinigių dydžio sutiko (CK 6.72 str., CPK 178 str.). Tokio dydžio delspinigius iš esmės nustato ir CK 6.210 str. 2 d. už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą ( 6 procentai metinių palūkanų yra lygūs 0,02 procentams dienos palūkanų).

Atsakovui nepateikus įrodymų, kad yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu už suteiktas paslaugas, ar kitų įrodymų, kad ieškovo reikalavimas atsakovui yra nepagrįstas, ištyrusi įrodymus byloje ir įvertinusi bylos faktines aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal šalių byloje pateiktus įrodymus pagrįstai konstatavo, jog atsakovui neįvykdžius prievolės atsiskaityti su ieškovu už pervežimo paslaugas, ieškovo reikalavimas dėl skolos, delspinigių priteisimo yra pagrįstas.

Teismas iš atsakovo priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo neapmokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, tai yra procesines palūkanas, su kuriomis atsakovas nesutinka. CK 6.37 str. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. nurodyta, kai abi šalys verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. metinių palūkanas yra pagrįstas įstatymu, todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai tenkino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1p., teismas

nutaria:

Utenos miesto apylinkės teismo 2015-09-29 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB Tvirta“ ( įm. kodas 300583424) ieškovui UAB „Forttech“ ( įm. kodas 302940024) 423,50 € advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje.