Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-651/2018

Teisėja Gintaras Stonkus Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64624-2017-5

2018 m. spalio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskira bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018-02-23 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir paskirta E. Š. galutinė subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo 2018-06-22.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Nuteistasis E. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios masė 0,295 g, įgytą narkotinę medžiagą neteisėtai laikė su savimi iki 2017-12-11, apie 17.30 val., kol jo asmens apžiūros metu Klaipėdos apskrities VPK areštinės patalpose, esančiose Kauno g. 6, Klaipėdoje, narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4.4. Nesutinka su teismo bausmių subendrinimu. Prašo subendrinti paskirtą bausmę su kitu nuosprendžiu paskirta visa bausme, o ne tik su neatliktos bausmės dalimi.

4.2. Nuteistojo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė bausmę švelninti atsižvelgus į tai, kad narkotines medžiagas nuteistasis atidavė savanoriškai, kad pripažino padaręs nusikaltimą. Dėl bausmių bendrinimo sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl veikos kvalifikavimo, nuteistojo kaltės ir bausmės.

7. Apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikavimu. Mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį arba šio straipsnio 3 dalį. Šie apelianto argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

9. Anot apelianto, jo veiką galima kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes paimtas narkotinių medžiagų kiekis labai mažas, kuris vos viršija kiekį, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Prašo įvertinti tai, kad dalį paimtos medžiagos sudarė tabakas ir prašo įpareigoti specialistus jį atskirti.

11. Apeliantas prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 3 dalį, nes savanoriškai atidavė narkotines medžiagas. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Pagal BK 259 straipsnio 3 dalį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Abiem atvejais turi būti asmens savanoriškumas. Kreipimasis savanorišku laikomas tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į valstybės instituciją savo valia ir savo iniciatyva, o ne žinodamas, kad kompetentingoms valstybės institucijoms yra žinoma apie jo neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat, kai jau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Svarbus asmens manymas, kad kompetentingoms institucijoms nėra žinoma apie jo padarytą ar daromą nusikalstamą veiką, kai jis pats savanoriškai kreipiasi į medicinos įstaigą ar atiduoda neteisėtai pagamintas, įgytas ir laikytas neturinti tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Taigi reikia nustatyti, kad asmuo taip elgiasi dėl savo apsisprendimo, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių ar tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad narkotinės medžiagos pas nuteistąjį rastos jį sulaikius įtariant nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad suimtasis iki asmens kratos pateikė su savimi turėtus daiktus, tarp jų buvo ir dvi rankomis susuktos cigaretės su augaline medžiaga viduje (b. l. 10). Tai, kad nuteistasis, būdamas sulaikytas ir pareigūnų paprašytas pateikti turimus daiktus iki asmens kratos, juos pateikė, jokiu būdu nereiškia savanorišku narkotinių medžiagų atidavimu BK 259 straipsnio 3 dalies prasme. Šiuo atveju nebuvo nuteistojo valios savanoriškai atiduoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų policijos pareigūnams, tai padarė tik pareikalavus pateikti turimus daiktus. Dėl nurodytų motyvų, veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 3 dalį ir dėl to nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra jokio pagrindo.

14. Atmetus reikalavimus perkvalifikuoti veiką, apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes, jo manymu, teismas atsižvelgė ne į visus kriterijus, reikšmingus bausmės skyrimui.

15. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

16. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino, kad nusikaltimo pavojingumą, atsižvelgė ir į nustatytą nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę, į ankstesnius teistumus, į tai, kad tokio pobūdžio veiką padarė pirmą kartą ir sprendė, kad yra pagrindas paskirti nuteistajam griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį jo dydį, kurį vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu. Paskirta galutinė bausmė yra šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi teismas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, įvertino jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, tai, kad jis pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikaltimą. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo argumentais dėl bausmės paskyrimo. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti paskirtą bausmę.

17. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma tinkamai subendrinti paskirtas bausmes. Mano, kad teismas turėjo bausmę bendrinti ne tik su neatlikta bausmės dalimi, o su visa bausme. Teismo posėdžio metu prašė bausmes subendrinti apėmimo būdu.

18. Nustatyta, kad apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – devynių mėnesių laisvės atėmimas. Teismas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

19. Pagal BK 64 straipsnį bausmė bendrinama tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 str. 1 d.). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmė pridedama neatliktos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

20. Nustatyta, kad nusikalstamą veiką, kuriuo nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė 2017-12-11, t. y. po 2017-05-29 nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirta bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-23 nuosprendžiu. Kadangi nusikalstama veika padaryta po nuosprendžio priėmimo, todėl teismas pagrįstai bausmes bendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis. Įstatymo nustatyta, kad tokiu atveju bausmė bendrinama su kitu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, todėl teismas pagrįstai paskirtą bausmę subendrino būtent su neatlikta bausmės dalimi. Be to, BK 64 straipsnyje nenumatyta galimybė bausmes bendrinti apėmimo būdu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai dėl bausmių bendrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

21. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Paskirta bausmė nėra per griežta, atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, todėl jos mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą.