- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- II-224-1049/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00677-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aaudrius Meilutis
- Kategorijos
dalyvaujant skundą, dėl Institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – T. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20 ANR_N-6620-2018 panaikinimo ir bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. kovo 11 d., T. P., gim (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, 2018 m. kovo 11 d., 14.49 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 1,47 promilės, girtumo laipsnis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.
2018 m. kovo 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu Nr. 620-ANR_N-6620-2018, T. P. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta nuobauda – 300 (trijų šimtų) eurų bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo T. P. prašo panaikinti Institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas T. P. skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-6620-2018 2018 m. kovo 29 d. priimtas nutarimas, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jam skirta 300 (trijų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių, pagrįstas remiantis išimtinai prielaidomis, todėl turi būti naikintinas. Pareiškėjas jau nuo pat policijos pareigūnų prisistatymo prie jo gyvenamojo būsto durų teigė, kad alkoholio jis vartojo, tačiau tik nuo to momento, kai grįžo į namus, todėl prašė nesurašyti nutarimo, kadangi jis neblaivumo tikrinimo metu jau nebevairavo transporto priemonės, todėl skundžiamas nutarimas priimtas visiškai nepagrįstai ir jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Skunde T. P. nurodo, kad tam, jog konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn patraukti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo, kurio neblaivumas tikrinimas, neblaivus buvo ne bet kokiu momentu, o tada, kai vairavo transporto priemonę. Tačiau jo neblaivumo laipsnis buvo nustatinėjamas ne jo vairuotojo transporto priemonėje, o gyvenamojoje patalpoje, praėjus 20 – 30 min., po to kai T. P. pastatęs automobilį grįžo į namus. T. P. atkreipia dėmesį, jis, grįžęs i namus, net neįtardamas, kad pas jį atvažiuos policijos pareigūnai, vartojo alkoholi, vartojo dėl to, kad susipyko su savo drauge, norėjo nusiraminti ir atsipalaiduoti. Be to, alkoholio vartojimą patvirtina ir policijos pareigūnus apie neva neblaivų vairuotoją informavęs asmuo, tiksliau - jo parodymai. Juose atsispindi, kad T. P. buvo pastebėtas parduotuvėje, neva neblaivus, ir perkantis alkoholį, ir nors alkoholį jis išties pirko ir vėliau jį vartojo, tačiau tuo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholio vartojimą grįžus į namus taip pat patvirtina ir aplinkybė, kad T. P. neblaivumą policijos pareigūnų alkotesteriu tikrinosi du kartus, antro patikrinimo rezultatai buvo didesni nei pirmo patikrinimo, o tai vienareikšmiškai suponuoja išvadą, kad jis alkoholį buvo vartojęs tik ką prieš prisistatant policijos pareigūnams, kadangi esant priešingai, Apelianto neblaivumo laipsnis turėjo mažėti, o ne didėti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo T. P. skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 218 m. kovo 29 d. nutarimą administracinėje byloje. Atsiliepime nurodyta, kad T. P. buvo skirta 300 (trijų šimtų) eurų piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2018 m. kovo 29 d., 14.49 val., vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,47 promilių girtumas, t. y., lengvas neblaivumo laipsnis dėl ko jis šiais savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Nors skundu T. P. prašo panaikinti priimtą nutarimą, tačiau iš surinktos medžiagos matyti, kad 2018 m. kovo 11, apie 14.36 val., buvo gautas pranešimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) prie PC „Express Market“ neblaivus vyras įsėdo į transporto priemonę VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Persekiojant minėtą automobilį važiavimo kryptimi, gauta informacija, kad transporto priemonė įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir sustojo. Policijos pareigūnai nurodytu adresu atvyko 14.40 val., ir rado stovintį aptariamą automobilį, o juos pasitikę pranešėjai nurodė, kad automobilį vairavo T. P., kuris vėliau su padarytu nusižengimu sutiko ir gailėjosi. Pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo įrodo administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad policijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti neteisingai apkalbėti apeliantą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas priėmė pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. P. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad išsiskyrė su mergina ir būdamas streso būsenoje 2018 m. kovo 11 d. nuo pat ryto tvarkėsi namus, todėl nusprendė nusipirkti alkoholinių gėrimų, ir nuvažiavo į Express Market, nusipirko alkoholio, tai buvo vyno butelis. Grįžęs namo iš karto pradėjo gerti, kad pakiltų nuotaika ir galėtų tvarkytis namus, o po 20 – 30 minučių į jo namus šaukdami, kad jis uždarytų šunį, atėjo policijos pareigūnai. Pareigūnai jo paklausė ar jis vairavo automobilį, ir pakvietė eiti į jų tarnybinį automobilį, kur buvę liudininkai sakė „šitas, šitas“. Policijos pareigūnai surašė protokolą, nurodydami, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Pareigūnai jį patikrino policijos automobilyje po alkoholio vartojimo praėjus 20 – 30 minučių, o antrą kartą patikrino praėjus apie 15 minučių. Koks buvo pirmo patikrinimo rezultatas jis neprisimena, tačiau prašė pažymėti, kad vairavo blaivas ir buvo patikrintas praėjus tam tikram laiko tarpui, ir paaiškino pareigūnams, kad namuose išgėrė nemažai alkoholio gėrimo – „Kagor“ vyno, bet policijos pareigūnai atsisakė tai pažymėti ir nurodė, kad įvykį matę liudininkai teigė, jog jis vairavo galimai neblaivus ir kad jei sutiks su pažeidimu, gaus minimalią baudą su vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, todėl jis sutiko su pažeidimu. T. P. paaiškino, kad liudytojams, pamačius jog jis perka alkoholinius gėrimus galėjo kilti įtarimas dėl jo blaivumo, tačiau jokio kvapo nuo jo nesklido ir jis nežino dėl ko liudytojai taip teigė. Asmenų kurie pranešė apie jį jis nepažįsta, kas galėjo sukeli įtarimą jiems jis nežino, bet gal atrodė pavargęs, ir dėl to, kad vairavo prastą mašiną bei nusipirko alkoholio, jie pagalvojo, kad jis galbūt bus išgėręs. Paaiškino, kad tikrintis blaivumo nebuvo gydymo įstaigoje, nors tai parašyta protokole. Nurodė, kad jei jis buvo išgėręs jau eidamas į parduotuvę, o vėliau išgėrė namuose, jo neblaivumo laipsnis turėjo didėti, be to jis išlipęs iš automobilio nevaikščiojo kieme, o iškart ėjo į namus. Pripažino, kad padarė klaidą, jog vairavo viršydamas greitį, ir kad gėrė namuose, be to per daug ir greitai, tačiau prisipažino padaręs pažeidimą tik dėl to, nes pareigūnas nurodė, kad taip gaus mažesnę baudą, be to, per ilgą vairavimo stažą jis nėra padaręs kitų administracinių nusižengimų. Grįžęs į namus vyno butelį atsikimšo kamščiatraukiu.
Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. kovo 11 d., ji kartu su vyru D. S. važiavo namo, į Aleksotą ir sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie parduotuvės „Express Market“, į kurią nuėjo jos vyras, o ji liko automobilyje. Pastebėjo iš mašinos išlipusį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo – T. P., einantį į parduotuvę, ir ji pamanė, kad jis galimai neblaivus. Jos vyrui grįžus į automobilį nusprendė palaukti ir pažiūrėti ar jis vairuos automobilį, nes neužfiksavo iš kurios pusės išlipo – keleivio ar vairuotojo. Ji kalbėdama su vaikais per parduotuvės stiklą pastebėjo, kad T. P. nusipirko vieną butelį, skaidraus stiklo, rudo alkoholinio gėrimo, greičiausiai brendžio, o išėjęs iš parduotuvės ir susidūręs su kitu asmeniu susvirduliavęs prarado pusiausvyrą, dėl ko akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus ir atsidaręs automobilio vairuotojo dureles įsėdo į jį ir išvažiavo, tada jos vyras paskambino bendruoju telefonu „112“, ir bendraujant su dispečere bei pranešinėjant detales, T. P. sekė iki pat jo namų, o telefonu kalbėjo iki kol atvyko policijos pareigūnai. Atvažiavus į kiemą, kur T. P. sustojo ir spėjo nueiti iki namų, policijos pareigūnai atvyko maždaug po vienos minutės. Nuo to momento kai jie išvažiavo iš parduotuvės ir T. P. grįžo į namus praėjo maždaug 5 – 6 minutės. Paaiškino, jog T. P. važiavo greičiau nei įprasta ir pavojingai išvažiuodamas lenkė du kartus. Kai policijos pareigūnai atsivedė T. P. prie tarnybinio automobilio, T. P. pamatęs A. S. ir jos vyrą paklausė, „ar aš jums kažką padariau? Ar sukėliau avarinę situaciją“, dėl ko A. S. atsakė jam, kad taip, nes vairavo galimai neblaivus ir galėjo sukelti avarinę situaciją.
Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis ir A. S. važiavo namo ir sustojo parduotuvėje, kur jis nuėjo nusipirkti limonado, mineralinio ir prasilenkė su piliečiu, kaip vėliau paaiškėjo – T. P.. Jam grįžus į automobilį, A. S. pasakė, jog T. P. galimai vairavo neblaivus, tačiau nepastebėjo iš kurios automobilio pusės – vairuotojo ar keleivio – jis išlipo, todėl jie nusprendė palaukti ir įsitikinti. Pamatę, kad T. P. išėjęs iš parduotuvės susvirduliavo, išsinešė stipraus alkoholio, greičiausiai brendžio, butelį ir atsisėdęs už automobilio vairo juo išvažiavo, D. S. paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“ ir visą kelią jį sekė tęsdamas pokalbį su dispečere, o vėliau su policijos pareigūnų budėtoju, pranešdamas ką daro T. P.. Paaiškino, jog vairuodamas automobilį T. P. agresyviai manevravo ir lenkė kelis automobilius. Nuo to laiko kai išvyko iš parduotuvės aikštelės ir asmuo įėjo į namus praėjo apie 3-4 minutes, o policijos pareigūnai atvyko po maždaug 1 minutės, o iki kol atvyko keli policijos ekipažai, pokalbis telefonu truko 5 – 6 minutes. Atvykę policijos pareigūnai nuėjo į T. P. namus ir jį atsivedė prie tarnybinio automobilio, kur Kelių policijos pareigūnai nustatė jam 1,4 promilių girtumą.
Liudytojas Dainius Čebanauskas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į įvykio vietą atvyko 14.40 val., o nuo pranešimo apie įvykį gavimo iki atvykimo į įvykio vietą praėjo apie 10 min, kur juos pasitikę liudytojai nurodė galimai neblaivus asmuo vairavęs automobilį – kaip vėliau paaiškėjo – T. P., nuėjo į namus, kur jie nedelsdami nuėjo. Atidarius namų duris jose pastebėjo daug kilimų, bet alkoholio butelio nematė, tačiau kilo įtarimas kad jis galimai yra neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas ir jis buvo neadekvatus. T. P. uždarius palaidą šunį ir apsirengus, jie kartu nuėjo iki tarnybinio automobilio, kur jam du kartus patikrino girtumą ir jis pasakęs „papuoliau, papuoliau“, pripažino pažeidimą, be to tai parvirtino įvykio liudytojai, todėl nekilo abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo. Į tą vietą, kur liudytojai pastebėjo jį įlipantį į automobilį nevyko, tačiau ji yra už 3 – 4 minučių kelio. Atvykus policijos pareigūnams T. P. laiko vartoti alkoholinių gėrimų nebuvo, jis visą laiką sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Paaiškino, kad tikrinant asmenį alkotesteriu, visada jo paklausiama prieš kiek laiko paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus ir tikrinama tik praėjus daugiau nei 15 minučių po paskutinio vartojimo, o praėjus dar 15 minučių patikrinama papildomai, kad būtų gauti tikslūs duomenys. Jei asmuo tik ką vartojo alkoholinius gėrimus, nerekomenduojama tikrinti jo blaivumo, nes alkotesterio parodymai gali būti netikslūs, gali parodyti didesnius parodymus.
Liudytojas Vaidas Klimavičius teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas apie tai, kad VW Passat automobiliu važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kurį iš paskos seka liudytojai. Atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę minėtas automobilis stovėjo kieme, o liudytojas nurodė kad asmuo – kaip vėliau paaiškėjo T. P., nuėjo į namus. Jiems atvykus įvykio vietoje jau buvo patrulių rinktinės ekipažas ir praėjus kelioms minutėms, kartu su kito ekipažo patrule nuėjo į vidų. Atėjus į T. P. namus rastas palaidas dobermanas, todėl sušukus, atėjęs T. P. jį uždarė jį kambaryje, o V. Klimavičius stovėjo koridoriuje, toliau į patalpą nėjo, todėl nematė ar buvo vyno butelio, tačiau matėsi, kad asmuo yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kartu su T. P. jis išėjo į kiemą, kur kolega paprašė kad pateikti dokumentus ir jis pateikė vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Jiems būnant tarnybiniame automobilyje T. P. nurodė, kad grįžęs namuose vartojo stipraus vyno. Nuo to laiko kai gavo pranešimą ir atvyko į įvykio vietą praėjo ne daugiau kaip 10 minučių. Sutikti įvykio liudytojai nurodė, kad jie visą kelią sekė T. P., paaiškino, jog pastarasis manevravo po kelią. T. P. paaiškinimus davė jų tarnybiniame automobilyje, niekur nevaikščiojo, ir paaiškino, kad vairavo neblaivus, o paskui sakė kad gėrė vyną. V. Klimavičius nurodė, kad T. P. neblaivumą tikrino du kartus, ir antrojo patikrinimo rezultatai buvo didesni nei pirmojo, ir paaiškino, kad jei asmuo tik ką vartojo alkoholio, tai antro patikrinimo rezultatai būna didesni nei pirmo, dažniausiai dėl patirto streso.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).
Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilių, bet ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią teisės normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad protokolas pareiškėjui T. P. surašytas dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,47 promilės, girtumo laipsnis, vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
T. P. kaltę dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto nusižengimo patvirtina rašytinė bylos medžiaga, tuojau pat po įvykio surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame T. P. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (nusižengimo bylos b. l. 1–2), alkotesterio kvitai, iš kurių matyti, kad 2018 m. kovo 11 d. 14.49 val., T. P. nustatytas 1,47 promilių girtumas, o 15.06 val. nustatytas 1,53 promilių girtumas (nusižengimo bylos b. l. 4), iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2018 m. kovo 11 d. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad apie 14.36 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas apie tai, kad Kaune, (duomenys neskelbtini) prie „Express Market“ parduotuvės neblaivus vyras įsėdo į automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Vėliau, reaguojant į pranešimą buvo patikslinta, kad minėtas automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir sustojo, kur atvykus 14.40 val., rastas minėtas automobilis, o pasitikę pranešėjai, A. S. ir D. S., nurodė, kad minėtą automobilį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, T. P. kuriam su girtumo matavimo prietaisu „Alcotest 6810” Nr. ARYE-0403, nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,47 promilių neblaivumas. T. P. išaiškinus, kad jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, jis su pažeidimu sutiko ir jo neginčijo, dėl ko jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 5 dalimi. T. P. nušalintas nuo vairavimo ir sulaikytas jo vairuotojo pažymėjimas Nr. 00732119 (nusižengimo bylos b. l. 6), D. S. ir A. S. paaiškinimai, kuriuose nurodė, jog 2018 m. kovo 11 d., apie 14.33 val., prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės „Express Market“ pastebėjo neblaivų vyriškį, kuris sėdo už automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir nuvažiavo, pavojingai manevravo kelyje, kol įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą (nusižengimo bylos b. l. 7, 8), policijos registruojamų įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, kad Kauno apskrities VPK iš Bendrojo pagalbos centro pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją gautas 14.38 val., pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas 2018 m. kovo 11 d., 14.36 val. (skundo bylos b. l. 41–43, 49–51)), pateiktas telefoninio pokalbio garso įrašas laikmenoje (skundo bylos b. l. 44), raštas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kuriame nurodyta, jog BPC informacinėje sistemoje pranešėjo pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), užfiksuotas 2018 m. kovo 11 d. 14.36 val. (skundo bylos b. l. 46), T. P. naudojamo mobilaus ryšio telefono pokalbių išklotinės iš kurių matyti, kad 2018 m. kovo 11 d., nuo 8.43 val. iki 9.06 val., ir nuo 11.23 val. iki 13.30 val. jis vien trumpaisiais tekstiniais pranešimais nuolatos bendravo su dviem abonentais, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), bei Nr. (duomenys neskelbtini).
Savo skundą pareiškėjas T. P. iš esmės grindžia tuo, kad jis automobilį vairavo būdamas blaivus, kuomet 2018 m. kovo 11 d., apie 14.30 val., atvyko į Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią parduotuvę „Experss Market“ kur nusipirko butelį vyno „Kagor“ ir grįžęs namo jį tuoj pat, atsidaręs kamščiatraukiu, išgėrė, o po 20 – 30 minučių į jo namus atvykę policijos pareigūnai paprašė nueiti prie jų tarnybinio automobilio, dėl to, kad, pagal liudytojų parodymus, jis automobilį vairavo galimai būdamas neblaivus. Ir nors T. P. paaiškino pareigūnams, jog jau būdamas namuose vartojo alkoholinį gėrimą, tačiau jie tai atsisakė užfiksuoti protokole ir du kartus patikrinę jo girtumo laipsnį, surašė jam administracinio nusižengimo protokolą.
Šiuos pareiškėjo parodymus visiškai paneigia byloje surinkta medžiaga ir įrodymai, nustatyta faktinė įvykio situacija.
Iš 2018 m. birželio 8 d. policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. kovo 11 d., 14.38 val., (o pagal Bendrojo pagalbos centro 2018 m. birželio 12 d. raštą – 14.36 val.) gautas pranešimas apie tai, kad T. P., būdamas galimai neblaivus, išvažiuoja iš parduotuvės „Express Market“, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune, automobilių stovėjimo aikštelės, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjui D. S. ir jo žmonai A. S. važiuojant paskui T. P., vyksta nenutrūkstamas pokalbis tarp D. S. ir Bendrojo pagalbos centro dispečerės, o vėliau – Kauno apskrities VPK pareigūnės, kurio metu D. S. pateikia informaciją apie A. P. važiuojamą maršrutą, pavojingą manevravimą. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto aptariamojo pokalbio garso įrašo nustatyta, kad jau pokalbio 3.40 min. D. S. praneša pareigūnams, jog T. P., sustojęs prie (duomenys neskelbtini) namo, išlipa iš automobilio, pavaikšto kieme ir nueina į savo namus, o pokalbio 5.10 minutę, girdisi, kad į minėto namo kiemą atvyksta policijos pareigūnai, kuriems atvykus pokalbis ir garso įrašas baigiasi. Taigi iš byloje surinktų techninėmis priemonėmis užfiksuotų pokalbio duomenų matyti, kad nuo momento, kuomet T. P. išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės iki kol (duomenys neskelbtini) namo kiemą atvyko policijos pareigūnai, praėjo 5.10 min., ir kaip pastarieji bei liudytojai nurodė teisiamojo posėdžio metu, pareigūnai tuojau pat nuėjo į T. P. namus. Taigi, pareigūnai į T. P. namų kiemą atvyko 14.44 val.
Atkreiptinas dėmesys, jog T. P. skunde nurodė, jog jo girtumo laipsnis buvo tikrinamas jam esant namuose, dėl ko jis negali būti laikomas transporto priemonės vairuotoju, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog buvo tikrinamas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Šie nenuoseklūs kaltinamojo parodymai paneigti bylos duomenimis iš kurių matyti, jog automobiliu įvažiavęs į savo kiemą T. P. dar kiek pavaikščiojo, apie tai D. S. tiesiogiai praneša Kauno apskrities VPK pareigūnei ir tik tuomet įėjo į namus, kai tuo tarpu T. P., policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, 14.49 val., buvo atliktas pirmas girtumo patikrinimas (nusižengimo bylos b. l. 4), kurio metu nustatytas 1,47 promilių girtumas. Pagal visų byloje apklaustų liudytojų parodymus, policijos pareigūnai iš karto negalėjo įeiti į T. P. namus, nes tam trukdė šuo, kurį jis pareigūnų akivaizdoje patraukė. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjo girtumo laipsnis buvo nustatytas praėjus vos trylikai minučių nuo momento, kai jis išvažiavo iš minėtos parduotuvės stovėjimo aikštelės ir kuomet liudytojas D. S. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Taigi, įvertinus aplinkybę, kad vos prieš vienuolika minučių, t. y. 14.38 val. gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, ir dar pastarajam liudytojų akivaizdoje užtrukus daugiau nei penkias minutes sugrįžti į namus, kiek pavaikščiojus kieme, ir kaip nurodė liudytojai D. S. ir A. S. iš karto ten atvykus pareigūnams (tą liudija ir telefoninis pokalbio įrašas) bei šiems tuojau pat suradus T. P., kuris jų akivaizdoje dar kurį laiką patraukė šunį, ir jį pasisodinus į policijos automobilį, jam buvo nustatytas 1.47 promilių girtumas. Tokiu būdu visiškai paneigti T. P. parodymai apie tai, kad namuose, po to, kai jis parvyko automobiliu turėjo apie 20-30 minučių laiko, per kurias suvartojo visą vyno butelį. Nustatytomis aplinkybėmis absoliučiai neįtikėtina, kad pareiškėjas vos įžengęs per namų slenkstį spėjo kamščiatraukiu atidaryti vyno butelį ir mažiau nei per dvi minutes, o gal ir dar greičiau jį visą išgerti, kai tuo tarpu buvo tuojau pat sulaikytas policijos pareigūnų. Tuojau pat po to būti taip greitai paveiktas alkoholio ir būti tiek apgirtęs, kad anot liudytojo D. Čebanausko, jau buvo neadekvatus. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek liudytoja A. S., tiek ir liudytojas D. S. parodė, jog parduotuvėje T. P. pirko stipraus alkoholio, greičiausiai brendžio butelį, tai sprendė pagal butelio skaidraus stiklo, bei paties rudo skysčio spalvą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad buvo valstybinė šventė – 2018 m. kovo 11 d., sekmadienis, ir alkoholis galėjo būti parduodamas tik iki 15.00 val., todėl T. P. labai skubėjo, atrodė akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo. Pažymėtina ir tai, kad įvykio vietoje T. P. savo kaltę pripažino ir tik vėliau pateikė versiją, kad alkoholio gėrė jau sugrįžęs į namus. Liudytojas D. Čebanauskas parodė, kad nuo T. P. sklido stiprus alkoholio kvapas, T. P. buvo neadekvatus. Tai, kad pareiškėjui po pirmojo blaivumo patikrinimo praėjus lygiai penkiolikai minučių nustatytas 1,53 promilių girtumas, t. y. kiek didesnis nei pirmuoju bandymu, neturi jokios esminės reikšmės įvykio vertinimui ir esant tokiam mažam parodymų skirtumui gali būti aiškinama kaip paklaida ar natūrali organizmo reakcija, kadangi bet kuriuo atveju akivaizdu, jog T. P. nustatytas gerokai didesnis nei ANK 422 straipsnio 5 dalie dispozicijoje nurodomas minimalus 0,4 promilės girtumas. Be to, nors T. P. nurodė, kad įvykio dieną, t. y. 2018 m. kovo 11 d. visą laiką tvarkėsi namuose, iš jo naudojamo mobilaus ryšio telefono išklotinės matyti, kad 2018 m. kovo 11 d., nuo 8.43 val. iki 9.06 val., ir nuo 11.23 val. iki 13.30 val. jis vien trumpaisiais tekstiniais pranešimais nuolatos bendravo su dviem abonentais, kurių priklausomybės teismo posėdžio metu T. P. negalėjo nurodyti.
Bylos duomenimis, policijos pareigūnai pareiškėjo girtumą tikrino su alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0403, kurio patikros sertifikatas įvykio metu galiojo (nusižengimo bylos b. l. 5). T. P. neblaivumo faktą patvirtina ne tik alkotesterio parodymai, bet ir liudytojų parodymai. Pagrindo abejoti šiomis byloje esančiomis ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintomis aplinkybėmis nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad T. P. girtumas alkotesteriu buvo nustatytas nepažeidus tikrinimo procedūros. Juo labiau, priešingai nei nurodoma skunde, kiti byloje esantys duomenys apie Pažeidėjo girtumą tik patvirtina alkotesteriu jam nustatytą girtumo laipsnį. Pats T. P. taipogi neginčija alkotesterio parodymų tik nurodo, jog alkoholį vartojo jau grįžęs į namus. Teismas atkreipia dėmesį, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn yra svarbus tik toks jo girtumo laipsnis, koks jis buvo vairavimo metu. Paprastai geriausiai asmens būseną vairavimo metu, kai nėra duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, atspindi įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad T. P. nustatytas 1,47 promilių girtumas tuojau pat po įvykio, vėliau – 1,53 promilių girtumas, nekelia jokių abejonių, o jo nurodytos aplinkybės dėl to, kad alkoholį esą vartojo sugrįžęs į namus, yra pilnai paneigtos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, todėl jo veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį., ir dėl to asmuo nubaustas.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog administracine nuobauda nubausto T. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas dėl transporto priemonės vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, ir nėra pagrindo naikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-6620-2018, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, todėl jis paliekamas nepakeistas, o T. P. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2018 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-6620-2018, palikti galioti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.