- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- e2YT-21807-959/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės Įmonei Turto bankas, J. T. N.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės Įmonei Turto bankas, J. T. N. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., mirusi (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. B. mirties palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl pareiškėjos prašymo neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo J. T. N. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: Kauno regioninio valstybės archyvo pažymos, Kauno rajono 5-ojo notarų biuro pažymos, mirties liudijimų, santuokos liudijimo, VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė A. B., po jos mirties palikimą priėmė pareiškėja, paduodama notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) mirė A. B. sutuoktinis J. B.. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo 2/3 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), bei 787/1575 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nors minėtas nekilnojamasis turtas registruotas A. B. vardu, tačiau šis įgytas santuokos metu, todėl laikytina, kad sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Kauno rajono 5-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po A. B. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja D. G. Lietuvos regioninio valstybės archyvo pažyma patvirtina, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros 1980-1983 metų ir Kauno rajono valstybinės notarinės kontoros 1984-1992 metų dokumentuose, žinių apie J. B. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra.
Pareiškėja nurodė, kad po J. B. mirties jos močiutė A. B. iš karto priėmė savo sutuoktinio palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti, t. y. ir toliau gyveno jiems su vyru bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusiame name, mokėjo mokesčius, naudojosi vyro daiktais, baldais, buities apyvokos daiktais, turtu rūpinosi kaip savu.
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-186425 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui.
Lietuvos TSR CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės - mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos TSR CK 587 straipsnio 3 dalies nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tiek pagal Lietuvos TSR CK 587 straipsnio 1 ir 2 dalis, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, tad laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, A. B. išreiškė savo valią priimti J. B. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 str. 8 p., 448 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sutuoktinė A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.