- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-29
- Bylos Nr.
- A-444-1217-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02576-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“
- Atsakovas
- Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas)
rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas Lošimų strateginė grupė, UAB (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2012 m. rugsėjo 6 d. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, LPT) įsakymą Nr. DI-205 (toliau – ir Įsakymas).
Skunde nurodė, kad Įsakymu Tarnyba pripažino, jog pareiškėjas, siūlydamas lažintis dėl išridenamų kamuoliukų, pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas. Lažybas dėl išriedančių kamuoliukų Tarnyba pripažino lažybų įrenginiu, nors šios lažybos, įmonės nuomone, nei savo turiniu, nei forma nesiskiria nuo kitų lažybų rūšių (lažybų dėl krepšinio, futbolo rezultatų, rinkimų į Seimą rezultatų, loterijos „Teleloto“ rezultatų bei kt.). Pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 17 d. rašte atsakovas nurodė, jog tiesioginės įvykių transliacijos įranga nėra laikoma lošimo įrenginiu, kai jos paskirtis apsiriboja informacijos apie realiai vykstantį įvykį ir jo baigtį pateikimu. Tarnyba taip pat nurodė, kad tokia įranga būtų pripažįstama lošimo įrenginiu, jei tokia įranga darytų įtaką lažybų įvykių baigčiai bei laimėjimui ar pralaimėjimui. Tačiau, neatsižvelgiant į tai, Tarnyba, atlikdama tyrimą, pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad tokia sistema yra pripažintina lošimo įrenginiu nepaisant to, jog tokia sistema ir nedaro įtakos lažybų įvykių baigčiai bei laimėjimui ar pralaimėjimui. Mano, kad Tarnyba, pripažindama naudojamą lažybų sistemą „įrenginiu“, klaidingai ją sutapatino su kitų lažybų bendrovių naudojamomis sistemomis. Kitos lažybų bendrovės lažybose naudoja specialias programines įrangas, kurios tik imituoja atskirus įvykius – video įrašų ar multiplikacijos būdu pateikiami vaizdai su tam tikra jų rezultatų tikimybe, kurią specialios programinės įrangos būdu galima nustatyti iš anksto. Akcentavo, kad pareiškėjas siūlo lažintis iš realiai vykstančių įvykių, neįmanoma sąlygoti tų įvykių baigčių bei daryti įtaką lažybų laimėjimui ar pralaimėjimui. Tai ir yra esminis skirtumas tarp pareiškėjo ir kitų bendrovių naudojamų lažybų sistemų. Dėl šios priežasties realai vykstančio įvykio neįmanoma ir sertifikuoti, nes jokia akredituota įstaiga negalės nustatyti ryšio tarp įvykio baigties ir naudojamos lažybų sistemos. Be kita ko, nurodė, kad Įsakyme nustatytų įpareigojimų nėra įmanoma įvykdyti, t. y. neįmanoma nustatyti tiesioginės transliacijos tipo, išduoti sertifikato ar paženklinti kokiu nors specialiu ženklu, pildyti apskaitos žurnalo, nes tokia lažybų sistema nėra lažybų įrenginys, negali būti taikomi ir tiesioginėms vaizdo transliacijoms lošimų įrenginiams keliami reikalavimai. Neįmanoma sertifikuoti įrangos, kai akivaizdu, kad įvykis yra atsitiktinis (tai yra esminis lošimų principas). Todėl nėra jokio teisėto pagrindo pripažinti pareiškėjo teikiamą lažybų pasiūlos sistemą „įrenginiu“.
Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 69–76) nurodė, kad įvertinus Įsakymo turinį pagrįstumo, motyvų aiškumo ir pakankamumo aspektais negalima teigti, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, t. y. priimtas netinkamai atlikus tikrinimą ir pritaikius teisės normas. Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ, Viešojo administravimo įstatymas) reikalavimus. Tai, kad lošimo įrenginys fiziškai nėra įrengtas lažybų punkte, o lažybų punkte esančiame televizoriuje tiesiogiai rodomas jo veikimas, nepaneigia lošimo įrenginio naudojimo ir lažyboms organizuoti fakto. Mano, kad lošimo įrenginio eksploatavimas turėtų apimti ir lošimų įrenginio kuriamų įvykių ir rezultatų naudojimą nepaisant to, ar lošimo įrenginys priklauso lažybas organizuojančiam subjektui, ar ne. Darė išvadą, kad bendrovė tikslingai ėmėsi visų priemonių tam, kad lošėjams būtų sudaryta galimybė lažintis dėl krentančių kamuoliukų naudojant specialų prietaisą. Todėl akivaizdu, kad lažybos naudojant prietaisą, kurį naudoja pati bendrovė, ir lažybos dėl loterijos tiražų rezultatas skiriasi iš esmės. Pažymėjo, kad bendrovė nekompetentinga vertinti lošimų įrenginius, todėl jos teiginiai dėl naudojamo prietaiso sertifikavimo yra deklaratyvūs ir teisiškai nereikšmingi, nes lošimo įrenginio atitikimą įstatymo nustatytiems reikalavimams vertina ne lošimus organizuojančios bendrovės, o akredituotos įstaigos (laboratorijos) išduodančios tai patvirtinantį sertifikatą. Atkreipė dėmesį, kad Tarnybos konsultacijoje pozicija buvo pateikta įvertinus iš esmės kitokį lažybų pasiūlos pateikimo principą. Taigi bendrovė, organizuodama lažybas už lošimo įrenginio sukuriamus įvykius ir jų baigtis, nepagrįstai vadovavosi atsakovo konsultacija. Anot atsakovo, pareiškėjas Įsakymą prašo pripažinti neteisėtu ne dėl to, kad jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o dėl to, kad nepagrįstai ar klaidingai bendrovės naudojamas prietaisas buvo sulygintas su kitų bendrovių sistemomis. Pabrėžė, kad Įsakyme bendrovės naudojamas prietaisas nėra lyginamas ar vertinamas su kitų lošimus organizuojančių bendrovių naudojamais lažybų įrenginiais ar sistemomis, įmonės nurodyti faktai akivaizdžiai nėra šio ginčo dalykas, todėl netikslinga juos vertinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, ar bendrovės naudojama įranga pripažintina lažybų įrenginiu pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą (toliau – ir Azartinių lošimų įstatymas, Įstatymas).
Rėmėsi Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 3 straipsnio 5 dalimi, 10 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 16 straipsnio 7-8 dalimis, Azartinių lošimų licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 740 (toliau – ir Taisyklės), Taisyklių 36.1 punktu, Reikalavimais lošimų įrenginiams bei lošimų stalams, patvirtinti Tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. DI-31 (toliau – ir Reikalavimai), Reikalavimų 4, 5 ir 7 punktais.
Pabrėžė, kad nurodytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja, jog azartiniai lošimai yra specifinė veikla, kuriai yra taikomas specialus valstybinis teisinis reglamentavimas. Įstatymas draudžia organizuoti lošimus, įstatymo leidėjo nustatytus jame arba pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą. Azartinių lošimų organizavimas yra licencijuojama veikla, kuriai taikytini bendrieji ūkinės veiklos licencijavimo principai, iš kurių vienas pagrindinių yra tai, kad licencijuojamų veiklų teisiniams santykiams galioja principas leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme. Įstatymų leidėjas lažybas priskyrė prie azartinių lošimų rūšių ir lošimo įrenginiams priskirtini ne tik lošimo automatai, bet ir kiti elektroniniai ar mechaniniai įrengimai, pritaikyti kitoms lošimų rūšims. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo organizuojamose lažybose naudojamas specialus prietaisas atitinka visus lošimo įrenginio požymius, nurodytus Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, nes šis prietaisas, išridendamas (parinkdamas) kamuoliukus, sukuria lažybų įvykį ir įvykio baigtį, bei jį naudojant laimimi arba pralaimimi pinigai, t. y. bendrovė siūlo lažintis, priima statymus, išmoka laimėjimus dėl lažybų įvykių ir įvykių baigčių, kurias kuria specialus prietaisas, piniginis laimėjimas ar pralaimėjimas priklauso nuo lošėjo pasirinkto lažybų įvykio baigties bei specialaus prietaiso sukurto lažybų įvykio ir įvykio baigties sutapimo. Tokiam elektroniniam arba mechaniniam prietaisui, atitinkančiam lošimo įrenginio požymius ir laikytinam lošimo įrenginiu yra taikomas Įstatyme įtvirtintos teisės normos ir jo įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėjas nei skunde, nei jo atstovai teismo posėdyje nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas atsakovas pažeidė, priimdama skundžiamą Įsakymą, t. y. nepagrindė šio Įsakymo neteisėtumo, nepateikė teismui jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, patvirtinančių Įsakymo nepagrįstumą, o būtent, kad jo naudojamas prietaisas nėra „įrenginys“, nustačiusi, kad pareiškėjo organizuojamose lažybose naudojamas specialus prietaisas atitinka lošimo įrenginio sąvoką, apibrėžtą Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, bendrovė naudoja šį įrenginį ir yra transliuojamas jo vaizdas, remdamasi ankščiau nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija darė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant atsakovas tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, jis priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tarnyba, priimdama Įsakymą neviršijo savo kompetencijos, t. y. neveikė ultra vires, Įsakymas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovas buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 15–17), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimą ir panaikinti 2012 m. rugsėjo 6 d. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymą Nr. DI-205 ir perduoti bylą tirti iš naujo Tarnybai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog lažybos nuo kitų lošimų rūšių skiriasi tuo, jog lažybose lažinamasi dėl objektyvaus, realiai gyvenime vykstančio įvykio baigties. Jei laimėjimą arba pralaimėjimą sugalvoja kokia nors įranga (mechaninė ar elektroninė) - tai jau nebėra lažybos, o lošimas naudojant atitinkamą automatą. Pabrėžia, kad šiuo atveju lažybų esmė yra tai, koks kamuoliukas iškris iš būgno. Apelianto nuomone, bet koks įvykis, kurį sukuria žmogus yra sukuriamas naudojant tam tikras priemones (pvz. lenktynių automobilį taip pat paleidžia ir sustabdo žmogus).
Mano, kad atsižvelgus į teismo sprendimą, apeliantas turėtų nutraukti bet kokią lažybų veiklą, kadangi neegzistuoja tokių įvykių, kurie galėtų įvykti nenaudojant kokių nors priemonių.
Teigia, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, neprašė skirti pareiškėjo prašomos ekspertizės.
Prašo skirti ekspertizę ir sutinka apmokėti ekspertizės išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 22–23), kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. N575-539/2012 ir Nr. N575-645/2012 pasisakė, jog teisinis reguliavimas patvirtina, kad įstatymų leidėjas lažybas priskyrė prie azartinių lošimų, rūšių. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog lošimo įrenginiams priskirtini ne tik lošimo automatai, bet ir kiti elektroniniai ar mechaniniai įrenginiai, pritaikyti kitoms lošimų rūšims. Priešingu atveju lažybų įrenginiai atsidurtų už teisinio reguliavimo ribų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl lošimo įrenginių naudojimo lažybose pasisakė ir 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir 2012 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloj Nr. A502-l71/2012.
Laikosi pozicijos, kad bet kokiam elektroniniam arba mechaniniam prietaisui, atitinkančiam lošimo įrenginio požymius ir laikytinam lošimo įrenginiu yra taikomi vis Įstatyme ir jo įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Todėl, galima daryti išvadą, kad bendrovė, organizuojamose lažybose naudodama prietaisus, kurie pagal savo esmę atitinka lošimo įrenginius ir yra laikytini lošimo įrenginiais, turi organizuoti lažybas nepažeisdami įstatymo nustatytos tvarkos. Šiuo atveju pažymi, kad kiti realiai vykstantys įvykiai pvz. sporto varžybos, politikos įvykiai, negali būti tapatinami su lažybomis už išridenamus kamuoliukus, kuriose yra naudojamas specialus prietaisas, sukuriantis įvykį dėl kurio baigties lažinamasi. Bendrovė, priimdama lošėjo statymą už pvz. krepšinio varžybų rezultatą siūlo spėti, kuri komanda laimės. Taigi, šiuo atveju pasibaigus varžyboms, t. y. sužaidus krepšininkams, nustatoma lažybos laimėtos ar ne. Lažybų punktuose esantys ekranai tik transliuoja realius sporto įvykius (ar jų baigtis), kuriuos sukuria ir juose dalyvauja žmonės, t. y. juos lemia žmogiškasis faktorius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašė panaikinti atsakovo 2012 metų rugsėjo 6 d. priimtą įsakymą Nr. DI-205, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad už azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą atsakingam asmeniui bus surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas; bendrovė įspėta apie galimą licencijos sustabdymą; nustatytas terminas pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus (t.1, b. l. 6-9).
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar bendrovės organizuojamiems lošimams naudojama įranga pripažintina įrenginiu pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą (toliau – ir Azartinių lošimų įstatymas, Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme lošimo įrenginys – lošimo automatas, taip pat kitas elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. Azartiniu lošimu Įstatymas (2 straipsnio 1 dalis) apibūdina žaidimą arba abipuses lažybas pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas.
Įstatymo leidėjas nedviprasmiškai nurodo, kad „draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nepaženklintus lošimų įrenginius <...>“ (Įstatymo 10 straipsnio 7 dalis).
Apelianto teigimu, pareiškėjas lažybų procese naudojo prietaisą, kuriam nereikalingas sertifikatas, kadangi pareiškėjas organizavimo lažybas, bet ne lošimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis apelianto argumentas yra nepagrįstas, neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos azartinio lošimo apibrėžties, į kuria patenka ne tik lošimai, bet ir lažybos.
Apeliaciniame skunde pateiktas lošimo dėl kurio buvo lažinamasi ginčo byloje palyginimas su lažybomis Formulės 1 lenktynių varžybose dėl savo prigimties, naudojamos įrangos esminių skirtumų, žmogiškojo veiksnio įtakos ir pan. nėra tapatus ginčo situacijai. Kitų teisinių ar faktinių argumentų, kuriais būtų pagrįstai kritikuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliantas nepateikė (t. 2, b. l. 15-17).
Apeliantas (pareiškėjas) pateikė prašymą (t. 2, b. l. 26-27) skirti byloje ekspertizę, siekiant ištirti, ar „loterijos būgnas su atsitiktinai išriedamais kamuoliukais yra lošimų įrenginys pagal LR lošimų įstatymą“, ekspertizės atlikimą pavedant Slovėnijoje registruotai laboratorijai. Prašymas netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įvertino procesų šalių pateiktus argumentus, padarė tinkamas teisines išvadas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ginčo atveju apelianto (pareiškėjo) organizuojamų lažybų procese naudotas įrenginys pagal savo pobūdį (kamuoliukų išridenimo atsitiktinumas, lemiantis pinigų laimėjimą) atitinka lošimo įrenginio apibrėžtį Lietuvos teisės aktų prasme.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus ir nenaudotus lošimo įrenginius, jeigu jie yra pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo ir jeigu jų tipai yra Vyriausybės įgaliotos priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 16 straipsnio 1 d.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas (pareiškėjas) atitinkamos licencijos (sertifikato) patikrinimo atlikimo metu neturėjo. Atsakovo ginčijamame įsakyme nustatytas reikalavimas pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos pažeidimus atitinka teisės aktų reikalavimus, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.