- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-22
- Bylos Nr.
- I-1096-95/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02576-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- Lošimų
- Atsakovas
- Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokato padėjėjui K. P. ir A. A., atsakovės atstovui A. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lošimų strateginė grupė, UAB skundą atsakovei Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Lošimų strateginė grupė, UAB (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2012-09-06 Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba, LPT) įsakymą Nr. DI-205 (toliau – ir Įsakymas).
Skunde nurodė, kad Įsakymu Tarnyba pripažino, jog pareiškėja, siūlydama lažintis dėl išridenamų kamuoliukų, pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas. Lažybas dėl išriedančių kamuoliukų Tarnyba pripažino lažybų įrenginiu, nors šios lažybos, įmonės nuomone, nei savo turiniu, nei forma nesiskiria nuo kitų lažybų rūšių (lažybų dėl krepšinio, futbolo rezultatų, rinkimų į Seimą rezultatų, loterijos „Teleloto“ rezultatų bei kt.). Pažymėjo, kad 2011-05-17 rašte atsakovė nurodė, jog tiesioginės įvykių transliacijos įranga nėra laikoma lošimo įrenginiu kai jos paskirtis apsiriboja informacijos apie realiai vykstantį įvykį ir jo baigtį pateikimu. Tarnyba taip pat nurodė, kad tokia įranga būtų pripažįstama lošimo įrenginiu, jei tokia įranga darytų įtaką lažybų įvykių baigčiai bei laimėjimui ar pralaimėjimui. Tačiau, neatsižvelgiant į tai, Tarnyba, atlikdama tyrimą, pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad tokia sistema yra pripažintina lošimo įrenginiu nepaisant to, jog tokia sistema ir nedaro įtakos lažybų įvykių baigčiai bei laimėjimui ar pralaimėjimui. Mano, kad Tarnyba, pripažindama naudojamą lažybų sistemą „įrenginiu“, klaidingai ją sutapatino su kitų lažybų bendrovių naudojamomis sistemomis. Kitos lažybų bendrovės lažybose naudoja specialias programines įrangas, kurios tik imituoja atskirus įvykius – video įrašų ar multiplikacijos būdu pateikiami vaizdai su tam tikra jų rezultatų tikimybe, kurią specialios programinės įrangos būdu galima nustatyti iš anksto. Akcentavo, kad pareiškėja siūlo lažintis iš realiai vykstančių įvykių, neįmanoma sąlygoti tų įvykių baigčių bei daryti įtaką lažybų laimėjimui ar pralaimėjimui. Tai ir yra esminis skirtumas tarp pareiškėjos ir kitų bendrovių naudojamų lažybų sistemų. Dėl šios priežasties realai vykstančio įvykio neįmanoma ir sertifikuoti, nes jokia akredituota įstaiga negalės nustatyti ryšio tarp įvykio baigties ir naudojamos lažybų sistemos. Be kita ko, nurodė, kad Įsakyme nustatytų įpareigojimų nėra įmanoma įvykdyti, t. y. neįmanoma nustatyti tiesioginės transliacijos tipo, išduoti sertifikato ar paženklinti kokiu nors specialiu ženklu, pildyti apskaitos žurnalo, nes tokia lažybų sistema nėra lažybų įrenginys, negali būti taikomi ir tiesioginėms vaizdo transliacijoms lošimų įrenginiams keliami reikalavimai. Neįmanoma sertifikuoti įrangos, kai akivaizdu, kad įvykis yra atsitiktinis (tai yra esminis lošimų principas). Todėl nėra jokio teisėto pagrindo pripažinti pareiškėjos teikiamą lažybų pasiūlos sistemą „įrenginiu“. Dėl tokių atsakovės veiksmų bendrovė nuo 2012-11-01 privalės stabdyti šią veiklos sritį.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.
Atsakovė Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos Lošimų strateginė grupė, UAB skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 69-76) nurodė, kad įvertinus Įsakymo turinį pagrįstumo, motyvų aiškumo ir pakankamumo aspektais negalima teigti, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, t. y. priimtas netinkamai atlikus tikrinimą ir pritaikius teisės normas. Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Tai, kad lošimo įrenginys fiziškai nėra įrengtas lažybų punkte, o lažybų punkte esančiame televizoriuje tiesiogiai rodomas jo veikimas, nepaneigia lošimo įrenginio naudojimo ir lažyboms organizuoti fakto. Mano, kad lošimo įrenginio eksploatavimas turėtų apimti ir lošimų įrenginio kuriamų įvykių ir rezultatų naudojimą nepaisant to, ar lošimo įrenginys priklauso lažybas organizuojančiam subjektui, ar ne. Daro išvadą, kad bendrovė tikslingai ėmėsi visų priemonių tam, kad lošėjams būtų sudaryta galimybė lažintis dėl krentančių kamuoliukų naudojant specialų prietaisą. Todėl akivaizdu, kad lažybos naudojant prietaisą, kurį naudoja pati bendrovė, ir lažybos dėl loterijos tiražų rezultatas skiriasi iš esmės. Pažymėjo, kad bendrovė nekompetentinga vertinti lošimus įrenginius, todėl jos teiginiai dėl naudojamo prietaiso sertifikavimo yra deklaratyvūs ir teisiškai nereikšmingi, nes lošimo įrenginio atitikimą įstatymo nustatytiems reikalavimams vertina ne lošimus organizuojančios bendrovės, o akredituotos įstaigos (laboratorijos) išduodančios tai patvirtinantį sertifikatą. Atkreipė dėmesį, kad Tarnybos konsultacijoje pozicija buvo pateikta įvertinus iš esmės kitokį lažybų pasiūlos pateikimo principą. Taigi bendrovė, organizuodama lažybas už lošimo įrenginio sukuriamus įvykius ir jų baigtis, nepagrįstai vadovavosi atsakovės konsultacija. Anot atsakovės, pareiškėja Įsakymą prašo pripažinti neteisėtu ne dėl to, kad jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o dėl to, kad nepagrįstai ar klaidingai bendrovės naudojamas prietaisas buvo sulygintas su kitų bendrovių sistemomis. Pabrėžė, kad Įsakyme bendrovės naudojamas prietaisas nėra lyginamas ar vertinamas su kitų lošimus organizuojančių bendrovių naudojamai lažybų įrenginiais ar sistemomis, įmonės nurodyti faktai akivaizdžiai nėra šio ginčo dalykas, todėl netikslinga juos ir vertinti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl 2012-09-06 Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba, LPT) įsakymo Nr. DI-205 „Dėl atlikto UAB „Lošimų strateginė grupė“ specialaus tikrinimo pagal 2012-02-08 Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pavedimą tikrinti Nr. PT-2“ (toliau – ir Įsakymas) (b. l. 6-9, 77-80).
Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – azartinių lošimų organizavimo tvarka.
ABTĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo 1 p., Tarnyba jame konstatavo, kad bendrovė interneto svetainėje „tonybet.lt“ ir jai priklausančiame lažybų punkte, esančiame Fabijoniškių g. 2, Vilniuje, nuo 2012-01-07 iki šiol (2012-07-11) organizuodama lažybas (siūlydama lažintis priimdama statymus ir išmokėdama laimėjimus) už atsitiktinai išridenamus kamuoliukus naudoja prietaisą, atitinkantį lošimo įrenginio sąvoką, nustatytą Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 2 str. 2 d., ir jį eksploatuoja pažeisdama azartinių lošimų organizavimo tvarką. Šio Įsakymo 3 p. bendrovė įspėta už Įsakymo 2 p. nurodytą azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą apie galimą licencijos Nr. 0088, išduotos Priežiūros komisijos 2009-12-03 nutarimu Nr. N-401, galiojimo sustabdymo, o 5 p. nustatė terminą – nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2012-11-01 pašalinti Įsakymo 2 p. nurodytus licencijuojamos veiklos pažeidimus (b. l. 77-80).
Be kita ko, byloje nustatyta, kad Įsakymo priėmimo faktinis pagrindas buvo Tarnybos 2012-07-20 tikrinimo aktas Nr. PTl-17 (toliau – ir Aktas), Tarnybos Lošimų įrenginių techninės kontrolės ir registro skyriaus vyriausiojo specialisto L. G. 2012-09-05 išvada Nr. IVL-552 (toliau – ir Išvada), o taip pat pareiškėjos 2012-08-10 atsiliepimas (toliau – ir Atsiliepimas) (b. l. 158-163, 166-170, 172-175).
Iš Akto ir Išvados matyti, kad atsakovė, atlikusi patikrinimą, priėjo prie išvados, kad bendrovės organizuojamas žaidimas už prietaiso atsitiktinai išridenamus kamuoliukus ir jų derinius yra lažybos (azartinis lošimas), kurių organizavimą reglamentuoja Azartinių lošimų įstatymas, kurio prasme pareiškėjos naudojamas prietaisas yra lošimo įrenginys, nes šiuo prietaisu vykdomas žaidimas, kurio dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o pralaimėjimą arba laimėjimą lemia pačio prietaiso sukurto įvykio rezultatas. Bendrovė naudoja lošimo įrenginį, kurio tipas nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas ir įrašytas į Lietuvos lošimų įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka , nors toks reikalavimas nustatytas Azartinių lošimų įstatymo 16 str. 1 d. ir Reikalavimų lošimų įrenginiams 4 p.; jis neturi akredituotos įstaigos išduoto sertifikato, patvirtinančio, kad jis atitinka Azartinių lošimų įstatymo ir Tarnybos nustatytus reikalavimus, nors toks reikalavimas nustatytas Azartinių lošimų įstatymo 16 str. 5 d. ir Reikalavimų lošimų įrenginiams 5 p.; jis nėra paženklintas specialiu ženklu, nors toks reikalavimas yra nustatytas Azartinių lošimų įstatymo 16 str. 6 d. ir Reikalavimų įrenginiams 7 p.; kuriam nėra pildomas apskaitos žurnalas, nors toks reikalavimas nustatytas Azartinių lošimų įstatymo 16 str. 8 d.; kuris neatitinka Azartinių lošimų įstatymo ir Tarnybos nustatytų ir patvirtintų reikalavimų, nors toks reikalavimas nustatytas Azartinių lošimų įstatymo 16 str. 4 d. Taigi tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką, nustatytą Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 1 ir 7 d., 16 str. 1, 4, 5, 7 ir 8 d., Licencijavimo taisyklių 36.1 p. ir Reikalavimų lošimo įrenginiams 4, 5 ir 7 p. Įmonė Atsiliepime nurodė, kad ji niekada neeksploatavo ir neeksploatuoja prietaiso tiesioginėje vaizdo transliacijoje atsitiktiniu būdu iškrentančio kamuoliuko. Teigė, kad lošimų įrenginio eksploatavimas neturi būti suprantamas tik kaip tiesioginis fizinis lošimo įrenginio valdymas, tačiau kartu ir apimantis lošimo įrenginio kuriamų įvykių ir rezultatų naudojimą.
Kaip minėta, pareiškėja nesutinka su Įsakymu, laiko jį neteisėtu bei nepagrįstu, motyvuodama tuo, kad nėra jokio teisėto pagrindo pripažinti pareiškėjos teikiamą lažybų pasiūlos sistemą „įrenginiu“.
Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, ar bendrovės naudojama įranga pripažintina lažybų įrenginiu pagal Azartinių lošimų įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Azartinių lošimų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.
Azartinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 str. 1 d., azartinis lošimas – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad lošimo įrenginys yra lošimo automatas, taip pat kitas elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. Remiantis Įstatymo 3 str. 5 d., lažybos – abipusės lažybos dėl įvykio baigties, pagrįstos spėjimu, kai laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo įmokėtos sumos ir lažybų tarpininko iš anksto nustatyto lažybų santykio koeficiento. Vadovaujantis įstatymo 10 str. 1 d., draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nepaženklintus lošimų įrenginius, kaip tai numatyta šio įstatymo 16 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse (Įstatymo 10 str. 7 d.). Įstatymo 16 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus ir nenaudotus lošimo įrenginius, jeigu jie yra pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo ir jeigu jų tipai yra Vyriausybės įgaliotos priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka. Kiekvienas lošimo įrenginys turi atitikti šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus ir patvirtintus reikalavimus (Įstatymo 16 str. 4 d.). Kiekvienas lošimo įrenginys turi turėti akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai (Įstatymo 16 str. 5 d.). Bendrovė gali keisti arba pradėti naudoti naujus lošimų įrenginius tik įvykdžiusi šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus ir gavusi Priežiūros tarnybos leidimą šio įstatymo nustatyta tvarka ((Įstatymo 16 str. 7 d.). Turi būti pildomi lošimo įrenginių apskaitos žurnalai. Jų formą ir pildymo tvarką nustato Priežiūros tarnyba (Įstatymo 16 str. 8 d.).
Licencijų, kurios suteikia teisę organizuoti azartinius lošimus, išdavimo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo sąlygas ir tvarką, taip pat licencijų turėtojų teises ir pareigas nustato Azartinių lošimų licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-19 nutarimu Nr. 740 (toliau – Taisyklės).
Taisyklių 36.1 p. nustatyta, kad licencijos turėtojas privalo vykdydamas licencijoje nurodytą veiklą, laikytis Azartinių lošimų įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, ir Taisyklių reikalavimų.
Bendruosius ir techninius reikalavimus lošimų įrenginiams bei lošimų stalams, eksploatuojamiems Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Reikalavimai lošimų įrenginiams bei lošimų stalams, patvirtinti Tarnybos direktoriaus 2012-03-21 įsakymu Nr. DI-31 (toliau – ir Reikalavimai). Reikalavimų 4 p. nustatyta, kad lošimų įrenginiai turi būti pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo. Jų tipai turi būti patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą teisės aktų nustatyta tvarka. Kiekvienas lošimo įrenginys privalo turėti akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad atitinka Azartinių lošimų įstatymo ir Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai (Reikalavimų 5 p.). Vadovaujantis Reikalavimų 7 p., kiekvienas sertifikuotas lošimo įrenginys ir kortų ar kauliukų stalas turi būti paženklintas specialiais tapatumo bei mokesčių ženklais Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. Ženklai turi būti aiškiai matomoje ir nuo galimo pažeidimo apsaugotoje vietoje.
Nurodytų teisės normų sisteminė analizė teisėjų kolegijai suponuoja, kad azartiniai lošimai yra specifinė veikla, kuriai yra taikomas specialus valstybinis teisinis reglamentavimas. Įstatymas draudžia organizuoti lošimus, įstatymo leidėjo nustatytus jame arba pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą. Azartinių lošimų organizavimas yra licencijuojama veikla, kuriai taikytini bendrieji ūkinės veiklos licencijavimo principai, iš kurių vienas pagrindinių yra tai, kad licencijuojamų veiklų teisiniams santykiams galioja principas leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme. Įstatymų leidėjas lažybas priskyrė prie azartinių lošimų rūšių ir lošimo įrenginiams priskirtini ne tik lošimo automatai, bet ir kiti elektroniniai ar mechaniniai įrengimai, pritaikyti kitoms lošimų rūšims. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos organizuojamose lažybose naudojamas specialus prietaisas atitinka visus lošimo įrenginio požymius, nurodytus Įstatymo 2 str. 2 d., nes šis prietaisas, išridendamas (parinkdamas) kamuoliukus, sukuria lažybų įvykį ir įvykio baigtį, bei jį naudojant laimimi arba pralaimimi pinigai, t. y. bendrovė siūlo lažintis, priima statymus, išmoka laimėjimus dėl lažybų įvykių ir įvykių baigčių, kurias kuria specialus prietaisas, piniginis laimėjimas ar pralaimėjimas priklauso nuo lošėjo pasirinkto lažybų įvykio baigties bei specialaus prietaiso sukurto lažybų įvykio ir įvykio baigties sutapimo. Tokiam elektroniniam arba mechaniniam prietaisui, atitinkančiam lošimo įrenginio požymius ir laikytinam lošimo įrenginiu yra taikomas Įstatyme įtvirtintos teisės normos ir jo įgyvendinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 str. 6 d. suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, bylos Nr.4968/99). Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėja nei skunde, nei jos atstovai teismo posėdyje nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas atsakovė pažeidė, priimdama skundžiamą Įsakymą, t. y. nepagrindė šio Įsakymo neteisėtumo, nepateikė teismui jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, patvirtinančių Įsakymo nepagrįstumą, o būtent, kad jos naudojamas prietaisas nėra „įrenginys“, nustačiusi, kad pareiškėjos organizuojamose lažybose naudojamas specialus prietaisas atitinka lošimo įrenginio sąvoką, apibrėžtą Įstatymo 2 str. 2 d., bendrovė naudoja šį įrenginį ir yra transliuojamas jo vaizdas, remdamasi ankščiau nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant atsakovė tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės,m tiek procesinės teisės normas, jis priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tarnyba, priimdama Įsakymą neviršijo savo kompetencijos, t. y. neveikė ultra vires, Įsakymas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovė buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Įsakymo nurodytais motyvais ir kitais motyvais, naikinti, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam teisės aktui. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl Tarnybos 2011-05-17 rašte pateiktos konsultacijos, jog tiesioginės įvykių transliacijos įranga nėra laikoma lošimo įrenginiu kai jos paskirtis apsiriboja informacijos apie realiai vykstantį įvykį ir jo baigtį pateikimu, kad tokia įranga būtų pripažįstama lošimo įrenginiu, jei tokia įranga darytų įtaką lažybų įvykių baigčiai bei laimėjimui ar pralaimėjimui, nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini teisiškai nereikšmingais, šioje konsultacijoje išdėstyta nuomonė negali sudaryti teisinio pagrindo naikinti Įsakymą, nes joje išreikšta nuomonė ir iš esmės dėl kitokio lažybų pasiūlos pateikimo principo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjos Lošimų strateginė grupė, UAB skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.