- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- e2-2414-800/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09168-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- R. K.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. J.
dalyvaujant ieškovei S. J., jos atstovui advokato padėjėjui D. D., trečiajam asmeniui R. K.,
institucijos duodančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui A. J., tretiesiems asmenims R. K. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė nuginčyti, kad A. J. yra E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje A. J. nurodytas E. J. tėvu.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. J.. Pagal įstatymą (CK 3.140 str.) vaikui gimus santuokoje, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Kadangi santuoka sudaryta tarp A. J. ir jos nėra nutraukta, vaiko gimimo liudijime dukros tėvu įrašytas A. J. nors jis nėra E. J. biologinis tėvas. E. J. biologinis tėvas yra R. K.. Jis tėvystę pripažįsta ir pareiškimu kreiptųsi dėl tėvystės pripažinimo, tačiau dabar įregistruoti savo tėvystės negali, kadangi tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu tik jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio sutuoktinio tėvystė (LR CK 3.140 str. 2 d.). Nurodė, kad jos ir A. J. šeimyninis gyvenimas nesusiklostė. A. J. vedė netinkamą gyvenimo būdą, o 2013-12-10 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-134/2013 už padarytą nusikalstamą veiką buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme. A. J. nuo 2013 m. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje - Marijampolės pataisos namuose. Ji nuo 2013 metų visiškai nepalaikė šeimyninių ryšių su atsakovu A. J., todėl jis negali būti jos dukros E. J. biologiniu tėvu. Siekiant apsaugoti vaiko interesus bei siekiant įteisinti giminystės ryšius su biologiniu E. J. tėvu - R. K., atsakovo A. J. tėvystė nuginčytina.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis visuomet žinojo, kad E. J. yra jo dukra dėl to jam jokių abejonių nekyla. Jis gyvena su S. J. nuo 2012 metų, todėl yra įsitikinęs, kad tai jo dukra. Nuginčijus tėvystę kreipsis dėl tėvystės pripažinimo.
Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja ieškinio tenkinimui, jeigu abi šalys yra įsitikinę tėvystės faktu ir patys neprašo skirti DNR ekspertizės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo kopijos (b. l. 12), nustatyta, kad A. J. ir S. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Jiems gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. J., kurios gimimo liudijime tėvu įrašytas A. J. (b. l. 11), gimimo įrašas patvirtina, kad tėvais nurodyti ieškovė S. J. ir A. J. (b. l. 41).
Patikrinus teismų informacinę duomenų bazę Liteko buvo taip pat nustatyta, kad atsakovas A. J. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2013-12-10 yra nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad į atsakovo bausmės laiką yra įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-11-23, o bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013-12-10. Teismas atsižvelgdamas į ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad atsakovas negali būti E. J. tėvas, nes nuo 2013-12-10 atlieka laisvės atėmimo bausmę, o E. J. yra gimusi (duomenys neskelbtini).
Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalis. Vadovaujantis CK 3.150 straipsnio nuostatomis, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.
Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės, trečiojo asmens paaiškinimai, patvirtina, kad atsakovas nėra ieškovės dukros biologinis tėvas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).
Nuginčijus tėvystę, ieškovei išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo arba pripažinimo. Ieškovei ir trečiajam asmeniui išaiškintina, jog nuginčijus vaiko motinos buvusio sutuoktinio tėvystę, tėvystė gali būti pripažinta, asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu (CK 3.141 straipsnis).
Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo A. J. priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu ją atleidus nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovas informuojamas, kad žyminis mokestis yra mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 €, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 399 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas.
Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 31,00 € (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.