Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo T. K. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria T. K. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo specialisto (toliau – Institucija) 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas atsisakyti priimti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-229-576/2017 (ROIK Nr. 16063816132) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimu T. K. pripažintas kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, bei, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1450 eurų bauda. Vadovaudamasis ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 28 straipsniu, 426 straipsnio 7 dalimi, teismas paskyrė T. K. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą penkeriems metams. Vadovaudamasis ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 29 straipsniu, 426 straipsnio 8 dalimi, paskyrė T. K. administracinio poveikio priemonę – konfiskavo automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teismas bylą dalyje dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto teisės pažeidimo nutraukė, nenustatęs šio teisės pažeidimo požymių T. K. veiksmuose.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi, T. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, tai yra, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, jam paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, T. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė.

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis ATPK 302¹? straipsniu, 302¹? straipsnio 1 dalimi, 302²? straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalimi, atsisakė priimti T. K. prašymą atnaujinti bylą ROIK Nr. 16063816132 (A2.6.-229-576/2017) ir prašymą grąžino T. K.. Sprendime vyriausiasis specialistas nustatė, kad T. K. teisės pažeidimas užfiksuotas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-79678993-16 policijoje surašytas iki ANK įsigaliojimo, todėl prašymas išnagrinėtas pagal ATPK normas. Institucija padarė išvadą, kad T. K. prašymą atnaujinti bylą padavė praleidęs įstatymo nustatytą prašymo padavimo terminą.

5. T. K., nesutikdamas su šiuo sprendimu, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi T. K. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo specialisto 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą atsisakyti priimti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-229-576/2017 (ROIK Nr. 16063816132) paliko nepakeistu. Teismas nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ir nutarimo priėmimo, jo įsiteisėjimo metu nuosprendis baudžiamojoje byloje T. K. ne tik nebuvo įsiteisėjęs, bet ir nebuvo priimtas, jis neegzistavo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir negalėjo būti žinoma, kad bus priimtas būtent toks nuosprendis, todėl negali būti ir pripažintas esmine aplinkybe ATPK 302¹? straipsnio 1 dalies 4 punkto kontekste. Teismas padarė išvadą, kad T. K. įsiteisėjusio nuosprendžio traktavimas kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės sampratos, pareiškėjas iš esmės motyvuoja, kad jis du kartus buvo nubaustas dėl tos pačios veikos, tai yra, galimai yra padaryta esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas. Teismas nurodė ir tai, kad prašymus nagrinėja ne organas (pareigūnas), kurio sprendimu pradėta byla, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su prašymu atnaujinti procesą turi kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

6. Kaip galima suprasti iš pareiškėjo T. K. skundo turinio, jis nesutinka su apylinkės teismo ir Institucijos sprendimais. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė įstatymus, nagrinėdamas bylą dėl dvigubo nubaudimo už tą patį nusižengimą, nepagrįstai nurodė, kad praleistas prašymo padavimo terminas ir pareiškėjas turi kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Pareiškėjo manymu, buvo apsunkinta jo padėtis.

7. Atsiliepimo į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo T. K. skundas netenkintinas.

8. Institucija 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu atsisakė priimti T. K. prašymą atnaujinti bylą, nurodydama, kad T. K. prašymą atnaujinti bylą padavė praleidęs įstatymo nustatytą prašymo padavimo terminą. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo T. K. skundo netenkino ir Institucijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą atsisakyti priimti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-229-576/2017 (ROIK Nr. 16063816132) paliko nepakeistu. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą yra teisingas, tačiau patikslintini motyvai.

9. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pareiškėjas T. K. 2017 m. vasario 28 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir ANK 426 straipsnio 5 dalį. Taigi, pareiškėjui buvo skirta nuobauda dėl trijų pažeidimų. Pastebėtina, kad skundžiamuose sprendimuose iš esmės akcentuojami pažeidimai dėl svetimo turto apgadinimo, tačiau šioje situacijoje esminis pažeidimas - dėl nepaklusimo policijos pareigūnų reikalavimams, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu buvo perkvalifikuotas iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 5 dalį.

10. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.

11. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimu T. K. veika dėl KET 16 punkto reikalavimų pažeidimų buvo perkvalifikuota iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 5 dalį, todėl priešingai nei nurodyta Institucijos sprendime, teisena vyksta pagal ANK.

12. Kaip aukščiau minėta, administracinio pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda pareiškėjui T. K. paskirta 2017 m. vasario 28 d. nutarimu. Nuosprendis T. K. atžvilgiu įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 14 d. Prašymą atnaujinti bylą T. K. Institucijai pateikė 2018 m. lapkričio 2 d., tai yra praleidęs įstatymo nustatytą prašymo padavimo terminą. 2017 m. vasario 28 d. nutarimas įsiteisėjo pirmiau nei nuosprendis. ANK 660 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo nutarimo ar nutarties administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos. Asmenims, praleidusiems šį prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.

13. Šioje situacijoje nuo nuosprendžio įsiteisėjimo metai nėra praėję, tačiau pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas, nurodęs svarbias termino praleidimo priežastis, turi teisę prašyti šį terminą atnaujinti ir tokį prašymą kartu su teikiamu prašymu atnaujinti procesą paduoti tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Įstatymas nenumato, jog Vilniaus apygardos teismas ar kita Institucija persiųstų pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kaip jau buvo minėta, tokie prašymai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodami tiesiogiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo T. K. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.