Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 kl. išsilavinimas, vedęs, šiuo metu nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U., 2011 m. kovo 27 d. apie 06.35 val., (duomenys neskelbtini), esančioje pirtyje, būdamas neblaivus (nustatytas 2.59 prom. girtumas), konflikto metu su sutuoktine R. U., peiliu, smogė R. U. vieną smūgį į pilvo sritį, tuo nukentėjusiajai padarydamas kiauryminio pobūdžio durtai – pjautą žaizdą pilvo dešinėje pusėje, su pilvaplėvės sužalojimu, žaizdos kanalui atsiveriant į pilvaplėvės ertmę, taip savo sutuoktinei R. U. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. U. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. kovo 27 d. per vestuves susibarė su žmona. Konfliktas kilo, kai visi svečiai miegojo, dėl to, jog jis šoko su kitomis moterimis. Jis sėdėjo prie stalo, o žmona stovėjo ir šaukė ant jo. Ji išėjo, bet jis nematė kur. Likęs vienas sėdėti prie stalo, dar išgėrė, už kokių 15 min. nuėjo į virtuvę atsipjauti dešros. Pasiėmė peilį nuo spintelės, staiga gavo su malka į alkūnę, pakėlė kairę ranką, sukosi ir pajuto, kad įdūrė. Nematė net kam įdūrė, nes virtuvėje buvo tamsu. Tik išgirdęs žmonos žodžius, suprato, kad jai įdūrė. Tada išbėgo pas seserį kviesti greitąją medicinos pagalbą. Žmonai pataikė sukdamasis, nesuvokdamas ir netyčia. Ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas, streso būsenoje, norėdamas kuo greičiau išeiti, pasakojo, kad įdūrė žmonai ir išėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą. Sutiko, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, jis sakė tiesą, tik nepasakojo smulkmenų. Kodėl nesakė, kad žmona jam sudavė su malka, nežino. Apklausinėjant dar nebuvo išsiblaivęs, norėjo kuo greičiau išeiti ir eiti pas žmoną, negalvojo, kad įtarimas pasunkės, kad byla bus nagrinėjama teisme. Pareigūnai sakė, kad žmona yra ligoninėje, bet gyvens. Tikėjosi, kad bus galima susitaikyti su žmona. Kai buvo paleistas iš suėmimo, pasiėmė žmoną iš ligoninės, kur ji praleido vieną naktį. Su žmona jau 5 metus yra susituokę. Santykiai dabar su žmona yra geri, bendrų vaikų neturi. Su jais gyvena jo sūnus iš pirmos santuokos, žmona sutiko, kad jis gyventų kartu.

Nukentėjusioji R. U. parodė, kad su vyru susipyko salėje prie stalo, paryčiais, visi jau buvo nuėję miegoti. Susipyko, nes jis nešoko su ja, lindo prie kitų moterų. Vyras gėrė prie stalo, o ji nuėjusi į virtuvę atsitūpusi rūkė. Kai vyras įėjo į virtuvę, ji rūkydama paėmė malką ir trenkė jam, jis dūrė jai su peiliu, pataikė į dešinę pusę tarp šonkaulių. Vyras virtuvėje jos nematė, o ji nematė, kad vyras turėjo peilį. Kai vyras išėjo, nuėjo pas pirties savininką, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Matė, kad žentas buvo atsikėlęs, bet jam nieko apie įvykį nesakė. Kai atvažiavo greitoji, buvo susinervinusi, šoke, kad vyras taip galėjo padaryti, nes anksčiau niekada nesimušdavo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę, tik nepasakojo smulkmenų, nes su vyru buvo susitarę, jog vyras nesakys, kad ji trenkė jam su malka. Vyrą išprovokavo pati savo barniais, buvo išgėrusi. Duodama parodymus, nežinojo ar jau buvo atlikta ekspertizė dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Mano, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, nes nesijautė blogai, žaizda per 4 dienas sugijo. Į parodymų detales nekreipė dėmesio. Su vyru susipykdavo, bet nesimušdavo. Jokių pretenzijų savo sutuoktiniui neturi, su vyru susitaikė, kartu gyvena, santykiai geri. Kai vyro sūnus norėjo kartu gyventi, ji sutiko jį priimti.

Liudytoja S. A. parodė, kad vestuvėse nebuvo, sekmadienį, apie 5.30 val., ryte kažkas pradėjo belstis į namų duris. Atidariusi duris pamatė savo brolį, jis verkė, sakė kviesti greitąją medicinos pagalbą, policiją, nes jis netyčia, nenorėdamas nužudė R.. Atvažiavęs įgaliotinis jį išsivežė. Kai nuvyko į pirtį, R. buvo ką tik išsivežusi greitoji. Ryte nuvažiavo į ligoninę aplankyti R., kuri ant A. U. nepyko. Jos brolis su žmona abu karštakošiai, labai vienas kitą myli. Tą naktį buvo išgėrę, gal dėl pavydo viskas įvyko, suprato, kad jis tikrai netyčia dūrė.

Liudytojas V. S. parodė, kad yra pirties savininkas. Joje buvo švenčiamos nukentėjusiosios dukters vestuvės. Vestuvėse pats nedalyvavo, tikslios datos neatsimena. Nukentėjusioji ryte prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kiek pamena, sakė, kad yra perdurta. Buvo kalbama, kad tai padarė vyras, bet nepamena ar ji pati sakė ar kiti. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir kaip tik tuo momentu pamatė, kad ji jau atvažiavo, kažkas kitas iškvietė.

Liudytoja O. B. parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos stotyje. Buvo gautas iškvietimas, kad sužalota moteris. Nuvykusi pati patikrino nukentėjusiąją, žaizda buvo nedidelė, pavojaus gyvybei nebuvo, užklijavo žaizdą ir nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Nukentėjusiosios spaudimas, pulsas buvo geri. Jos bendras stovis buvo geras. Dirba greitosios medicinos pagalbos stotyje virš 30 metų, todėl iš akies mato ar žmogaus stovis sunkus, ar nesunkus. Su nukentėjusiaja buvo sunku bendrauti, nes ji blaškėsi, buvo pasimetusi. Tiksliai neatsimena ką nukentėjusioji kalbėjo, bet kai pamatė, kad durtinė žaizda, paklausė kas dūrė, lyg ir sakė, kad vyras. Neatsimena ar klausė kodėl dūrė. Nesidomėjo kaip toliau nukentėjusioji buvo gydoma, ji tik suteikė pagalbą. Ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais galima tikėti.

Liudytoja A. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, Kriminalinės policijos skyriuje tyrėja. Tyrė įvykį, su kaltinamuoju jokių santykių nėra. Nuvykusi į įvykio vietą, ją apžiūrėjo su ekspertu. Įtariamojo, nukentėjusiosios jau nebuvo. Grįžus pareiškė įtarimą pagal BK 140 str. ir sulaikė įtariamąjį. Jis buvo neblaivus, verkė. Kai išsiblaivė, įtariamasis buvo apklaustas, pareikštas įtarimas. Įtariamasis nuosekliai pasakojo, kad buvo vestuvės, liko su žmona dviese, kilo konfliktas, žmona nuėjo į virtuvę, jis irgi nuėjo, dūrė, išsigandęs numetė peilį ir išbėgo kviesti greitosios medicinos pagalbos. Įtariamasis labai pergyveno, norėjo taikytis su žmona, o jau kitą rytą atėjo su žmona. Įtariamasis kalbėjo noriai, nebuvo jokio spaudimo. Sakė, kad žmonai dūrė supykęs. Nukentėjusioji nurodė, kad kilo žodinis konfliktas, nuėjus į virtuvę, vyras jai mostelėjo, nematė kuo, o vyrui išbėgus pamatė, kad durtinė žaizda. Įtarimo pagrindas buvo tarnybinis pranešimas apie įvykį, įvykio vietos apžiūros protokolas, šiek tiek bendravo su įtariamojo seserimi. Kai gavo specialisto išvadą, buvo perpateiktas įtarimas, išsikvietus įtariamąjį jis atvyko su advokatu. Nurodė, kad įdūrė netyčia, kad pjaustė užkandą, jam sudavė malka ir jis intuityviai sukosi su turėtu peiliu rankoje. Kai įtariamasis buvo sulaikytas, nesimatė sužalojimų ant rankos, neprisimena ar ką nors sakė apie provokuojantį žmonos elgesį. Kai paklausė, kodėl pirminiuose parodymuose nesakė apie žmonos sudavimą su malką, tiesiog pasakė, kad tąsyk pasakė ne viską. Kai reiškė pirminį įtarimą, specialisto išvados neturėjo. Kadangi durtinė žaizda, iš patirties pareiškė įtarimą pagal BK 140 str., paaiškino įtarimo esmę. Negalvojo, kad bus sunkus sveikatos sutrikdymas. Įtariamajam buvo paaiškinta, kad pagal 140 str. galima susitaikyti, kad turi duoti teisingus parodymus, visiškai prisipažinti, nuoširdžiai gailėtis, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir susitaikius su nukentėjusiąja, byla bus nutraukta.

Ekspertas Vidmantas Armonas teisiamojo posėdžio metu, susipažinęs su įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kaltinamajam pademonstravus judesį, kaip įdūrė savo žmonai, nukentėjusiajai parodžius randą, į pateiktus klausimus paaiškino, jog ekspertizių darymo metu nekilo klausimas dėl sužalojimo aplinkybių, buvo tirta tik rašytinio pobūdžio dokumentacija, nebuvo apžiūrėtas pats asmuo. Buvo sužalota asmens dešinio juosmens krūtinės lastos žemutinio aukšto riba. Į gynėjo užduotą klausimą galima atsakyti atlikus sužalotos srities apžiūrą pagal liekamuosius reiškinius. Kadangi sužalojimas buvo apimantis vidaus odos gylio sluoksnius, po tokio sužalojimo susidaro randai. Darant prielaidą pagal versiją, kuri gynėjo ir kaltinamojo buvo iškelta teisme, durtinė žaizda viename krašte turi turėti įpjautinį randą. Kitaip tariant, randas, kuris odoje susidarė dėl dūrio, išilginės ašies atžvilgiu bus dar papildomas randelis nemažesnio ilgio, nei pati žaizda. Pagrindinis randas yra platesnis, o papildomas randas – siaurėjantis su uodega. Jei yra toks randas, tada atitiktų kaltinamojo nurodytas aplinkybes. Ekspertas apžiūrėjo nukentėjusiajai po sužalojimo likusį randą ir paaiškino, kad akivaizdžiai matosi, kad papildomo randelio ir įpjovos nėra. Judesio metu įrankio viršūnė juda liestiniu ir eina vis gilyn į odą. Kadangi sužalojimas buvo kiauryminis, t.y. apėmė visus pilvo sienos sluoksnius, tai sudaro daugiau nei porą centimetrų, tai iki to poros centimetrų gylio ėjo pjautinio pobūdžio sužalojimai. Kadangi įpjovimo, kur yra randas, nėra, kaltinamojo versija atmetama. Sužalojimas buvo padarytas ne liečiamojo pobūdžio, o tiesioginiu smūginiu poveikiu. Į papildomus gynėjo klausimus, atsakė, kad asmenų stovėjimo padėtis įtakos neturi, poveikis buvo statmenai, nes nėra papildomų įpjovimų. Tai rodo, kad įrankio išilginė ašis, savo veikimo-žalojimo- metu buvo statmena sužaloto asmens kūno paviršiui. Dūrio metu šoninis judesys įtakos neturi kai jau įdurta į odą, nes oda elastinga.

2011-05-06 A. U. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 69-73).

2011-03-27 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta pirtelė, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu įėjus į vidų pirmoje patalpoje yra stalai, ant kurių yra įvairių gėrimų ir maisto produktų. Sekančioje patalpoje, pirtelės virtuvėje, ant spintelės, kuri yra prie šiaurinės sienos yra apversta, baltos spalvos lėkštė. Ant lėkštės yra peilis, ant kurio geležtės 30 mm nuo smaigalio yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują (b. l. 10-14).

2011-05-06 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nurodyta, jog nukentėjusioji R. U. parodė, kurioje vietoje stovėjo jos vyras, kur ji tupėdama rūkė. Parodė kaip užsimojo trenkti vyrui ir kaip vyras jai smogė (b. l. 20-25).

2011-04-11 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 499/11 (03) nurodyta, kad R. U. nustatyta durtai-pjauta pilvo dešinės pusės žaizda, kiauryminio pobūdžio (su pilvaplėvės sužalojimu, žaizdos kanalui atsiveriant į pilvaplėvės ertmę). Žaizda padaryta tikėtinai vieno poveikio aštriu, duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu pasekoje, 2011-03-27 paryčių metu. Kiauryminio pobūdžio patirta durtai-pjauta žaizda – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 30).

2011-04-19 Teismo medicinos papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 47/11 (03) nurodyta, kad anksčiau pateikta ekspertinė išvada paliekama galioti, jos nekeičiant (nėra objektyvaus pagrindo jai keisti). Remtis duota išvada. Sužalojimo sunkumo mastui nukentėjusiosios parodymai įtakos neturi. Išvada surašyta remiantis 2003-05-23 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis (b. l. 33-34).

Visais šiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. U. savo sutuoktinei R. U. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis neneigia sužalojęs žmoną, tik aiškina, kad tai padarė netyčia, pamatęs, kad kažkas jam trenkia su malka, sukdamasis turėtu rankoje peiliu netyčia įdūrė. Nukentėjusioji teisme patvirtino šiuos parodymus. Ji aiškino, kad sudavė vyrui su malka, kai šis įėjo į virtuvę, o vyras netyčia jai įdūrė. Ikiteisminio tyrimo metu nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji apie smūgį malka nekalbėjo. Nukentėjusioji apklausta po įvykio parodė, kad A. U. atėjo į virtuvę ir nieko nesakęs smogė jai į šoną. A. U. pirmos apklausos metu taip pat parodė, kad supykęs nuėjo į virtuvę pagriebė nuo spintelės peilį ir įdūrė žmonai. Taip pasikeitusius parodymus nukentėjusioji aiškina tuo, kad buvo susitarę, jog vyras nesakys, jog ji sudavė su malka, o kaltinamasis tuo, kad apklausiamas po įvykio buvo sulaikytas ir norėjo greičiau išeiti, susitaikyti su žmona ir savo parodymų nedetalizavo, nenorėjo aiškinti visų konflikto aplinkybių. A. U. ikiteisminio tyrimo metu pagal pareikštą įtarimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo savo kaltę pripažino ir norėjo su žmona susitaikyti. Tačiau liudytoja A. B. parodė, kad iki pirmos apklausos kaltinamasis ir nukentėjusioji nebuvo susitikę, tai matyti ir iš bylos medžiagos. Susitarti dėl savo parodymų jie negalėjo, šiuose parodymuose kaltinamasis ir nukentėjusioji nurodė vienodas įvykio aplinkybes, todėl nėra pagrindo šių parodymų atmesti. Be to negalima sutikti su tokia versija, kad A. U. nematė, kas jį užpuolė ir kam jis įdūrė, nes kaltinamasis aiškiai matė, kad žmona nuėjo į virtuvę, kitų asmenų tuo metu nebuvo, jis suprato, kad niekas kitas negalėtų jo pulti ir nėra jam jokio reikalo gintis su peiliu. Todėl jeigu ir būtų buvęs kėsinimasis, bet jis negalėjo būti nei pavojingas, nei realus ir šiuo atveju būtinosios ginties situacijos tikrai negalėjo susidaryti. A. U. parodė, kad nuėjęs į virtuvę pasiėmė peilį ir norėjo atsipjauti dešros, kai kažkas jam trenkė su malka, bet kas tai buvo nematė, o suprato, kad įdūrė žmonai, tik išgirdęs jos balsą. Toks įvykio aplinkybių aiškinimas yra nelogiškas, nes A. U. nuėjęs į virtuvę ir tarp gausybės netvarkingai sukrautų ant spintelių indų, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros metu darytų fotonuotraukų, sugebėjo susirasti peilį, todėl neįtikėtina, kad nesugebėjo pamatyti žmonos, kuri, kaip jis teigia, sudavė jam su malka. Kaltinamojo iškeltą versiją, kad jis sukdamasis, rankoje turėtu peiliu netyčia įdūrė žmonai, paneigė teismo medicinos ekspertas. Ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusiąją, išklausęs kaltinamąjį, nustatė, kad sužalojimas buvo padarytas ne liečiamojo pobūdžio, o tiesioginiu smūginiu poveikiu. Akivaizdu, kad tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiajai padaryto sužalojimo yra priežastinis ryšys. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. A. U. peiliu smogdamas nukentėjusiajai ir tokiu būdu, ją sužalodamas, suprato savo veiksmų pavojingumą, kad elgiasi nusikalstamai, numatė, jog gali padaryti žalą R. U. sveikatai, ir nors sveikatos sutrikdymo nekonkretizavo ir jo nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jam kilti. Todėl pagal subjektyvųjį kriterijų A. U. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia. Nukentėjusioji R. U. ir kaltinamasis A. U. yra sutuoktiniai. Esant tokioms aplinkybėms A. U. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.

Nors kaltinamasis nurodydamas žmonos sužalojimo priežastis bandė švelninti savo padėtį, bet neneigė, kad jis peiliu įdūrė nukentėjusiajai, todėl A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

A. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir akivaizdu, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimas padarytas esant kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai bei sunkinančiai aplinkybėms. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: nedirbantis, neteistas, byloje yra duomenų, kad buvo teistas, bet teistumas išnykęs, (duomenys neskelbtini) charakteristikose nurodyta, kad seniūnija dėl jo elgesio nėra gavusi nusiskundimų, bet apie jo elgesį, kai gyveno su pirmąja žmona, yra girdėję, kad dažnai girtaudavo (b. l. 91 93). Teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiosios poziciją bausmės skyrimo klausimu, t. y., kad ji prašo kaltinamojo nebausti, nes jam atleido, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas sukeltų neigiamas pasekmes jų šeimai. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. U. minimalią sankcijoje numatytą bausmę. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas teismas neturi pagrindo, nes nėra minėtame BK straipsnyje nurodytų sąlygų. Nors 2011-05-30 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovų A. U. ir R. U., kuria nuo 2010-11-25 A. U., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. U., tačiau nėra duomenų, kad vaiko motinos teisės būtų apribotos ar atimtos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad vaiko nebus kam prižiūrėti.

Tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys1116,18 Lt už R. U. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Žala kilo dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Jos dydis nustatytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 41-43).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilis, saugomą Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Įskaityti į bausmės laiką sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. kovo 27 d. iki 2011 m. kovo 28 d. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. U. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kalvarijų g. 147, LT– 08221,Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333 AB banke „Hansabankas“, banko kodas 73000) 1116,18 Lt už R. U. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteisti iš kaltinamojo A. U. proceso išlaidas valstybei - 26,00 Lt, apmokėtas kelionės išlaidas liudytojai O. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilį, saugomą Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.