Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarimo G. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1100 Eur bauda be papildomos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės – automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, konfiskavimo už tai, kad jis 2018 m. kovo 3 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių girtumas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, vairuotojui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas. Administracinį nusižengimą G. G. padarė vairuodamas transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas sprendė, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus. Esant šioms aplinkybėms, teismas, transporto priemonės konfiskavimo netaikė.Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarimą pakeisti ir už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą taikyti transporto priemonės konfiskavimą.Skunde teigiama, kad pažeidėjas linkęs pažeisti įstatymų nustatytą tvarką – praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius, tame tarpe ir Kelių eismo taisyklių, pažeidimus. Automobilį jis vairavo pakartotinai neblaivus. Institucijos teigimu, teismo sprendimas yra nepagrįstas, sprendimo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais jų teisingumą bei pagrįstumą ir jų patikimumą patvirtinančiais duomenimis. Skunde taip pat teigiama, jog pažeidėjas žinojo apie gręsiančią atsakomybę ir jos sukeliamas neigiamas pasekmes, tačiau tai jo nuo pažeidimo darymo nesustabdė. Paskyrus pažeidėjui ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos nusižengimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeisti proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo apklaustas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudotis pažeidėjui. Teismas, neskirdamas turto konfiskavimo nuobaudos, nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į automobilio (pažeidimo padarymo įrankio) savininko teises, o ne visuomenės interesą – teisę į saugią aplinką. Kitam asmeniui priklausantis automobilis nebuvo paimtas prieš jo valią, tai, kad formaliai transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nėra teisinis pagrindas jos nekonfiskuoti. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas atmetamas.Ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl transporto priemonės konfiskavimo, prašant konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusižengimo padarymo priemonę. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas administracinio poveikio priemonės skyrimo aspektu.ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusio ANK 29 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad už šio kodekso <...> 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, <...> numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, priemonė. Tai atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą nuostatą, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo priemonė/ įrankis, tačiau minėtas automobilis yra ne pažeidėjo G. G., o finansavimo paslaugų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Minėta, kad, remiantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, turtas, nuosavybės teise nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Taigi, šiuo atveju byloje turi būti įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo apie būsimo nusižengimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši sąlyga byloje nėra įrodyta.Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesielgė taip rūpestingai, kaip galėtų, kad užkirstų kelią neteisėtai panaudoti perduotą G. G. valdyti automobilį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra finansavimo paslaugų įmonė. Išperkamoji nuoma yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomo verslo rūšis. Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartimi, kurią sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su G. G., pastarasis įsipareigojo nenaudoti automobilio neteisėtiems veiksmams atlikti. Atsižvelgdamas į paminėtų faktinių aplinkybių visumą, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pažeidimas buvo padarytas be transporto priemonės savininko žinios ir sutikimo. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių tokią išvadą. Transporto priemonės savininkas neturėjo jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, todėl konstatuotina, kad pažeidimo padarymo įrankio – automobilio ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.Skunde teigiama, kad pažeidėjas linkęs pažeisti įstatymų nustatytą tvarką – praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius, tame tarpe ir Kelių eismo taisyklių, pažeidimus. Atsakydamas į šiuos skundo argumentus, aukštesniosios instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus. G. G. pasirašydamas Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį pareiškė, kad sudarydamas sutartį nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, teismo ar kitos institucijos sprendimo, nutarties arba nutarimo, kurie buvo priimti prieš sutarties sudarymą, nėra jokių aplinkybių dėl kurių sutartis gali būti užginčyta ar anuliuota. Nors skunde pažymėta, kad pažeidėjas jau ir anksčiau yra padaręs analogišką teisės pažeidimą, tačiau sudarydamas 2017 m. lapkričio 2 d. sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. G. dar nebuvo pripažintas kaltu padaręs analogišką pažeidimą. Nutarimas jo atžvilgiu buvo priimtas 2017 m. lapkričio 29 d., todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties sudarymo metu negalėjo žinoti šios aplinkybės ir vertinti, ar G. G. yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo apklaustas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudotis pažeidėjui. Atmesdamas šiuos skundo argumentus, teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teisme buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Dėl nedalyvavimo teismo posėdyje ir informacijos pateikimo, kur įmonės atstovė aiškiai išdėstė su įvykiu susijusias aplinkybes ir įmonės poziciją turto konfiskavimo klausimu. Taip pat išreiškė prašymą bylą nagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams nedalyvaujant. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nekonfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio automobilio, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo nustatytos sąlygos, kurioms esant turėtų būti konfiskuojama ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundą ir keisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.