- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-26
- Bylos Nr.
- e2-4590-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00253-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Atsakovas
- I. R., S. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „T.“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ ieškinį atsakovams I. R. ir S. Š. (S. Š.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „T.“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų I. R. ir S. Š. (toliau – atsakovai) 6 945,40 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė:
1.1. Ieškovė 2020 m. birželio 5 d. su Vilniaus apskrities Vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – VPK) sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-88 (toliau – ir Sutartis), kurios 1 punkto nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis bei VPK nurodymu, 2021 m. balandžio 11 d. ieškovė transportavo transporto priemonę VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), tai patvirtina pridedamas 2021 m. balandžio 11 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (toliau – ir Aktas), bei nugabeno ją saugojimui į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Automobilis yra saugomas iki šios dienos, atsakovai piktybiškai neatvyksta į saugojimo aikštelę jo atsiimti, automobilio savininkė – atsakovė, o, asmuo, valdęs Automobilį pažeidimo metu – atsakovas.
1.2. 2021 m. balandžio 13 d. VPK pasirašytinai įteikė atsakovei Leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (toliau – ir Leidimas). Atsakovė, gavusi Leidimą, taip ir neatvyko į priverstinai saugomų transporto priemonių stovėjimo aikštelę atsiimti Automobilio. Ieškovė pranešimą atsakovei dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas išsiuntė 2021 m. gegužės 25 d., pakartotinis pranešimas išsiųstas 2021 m. liepos 16 d., tačiau nei atsakymas nei apmokėjimas iš atsakovės nėra gauti iki šiol. Atsakovui pranešimai buvo išsiųsti 2021 m. birželio 9 d. ir 2021 m. liepos 16 d., tačiau jis taip pat į ieškovės pranešimus nereagavo ir jokių veiksmų nesiėmė. Atsakovai elgėsi pasyviai ir nerūpestingai, visiškai nebendradarbiavo su ieškove, ignoravo jos pranešimus, taip pat niekada nebandė su ieškove susisiekti.
1.3. Atsakovei Leidimas išduotas iki bylos išnagrinėjimo. Pagal Sutarties 3.2. papunktį už laikotarpį nuo Automobilio sulaikymo iki Leidimo išdavimo už Automobilio pasaugą (ir priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą) ieškovei atlygino Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, todėl ieškovė reikalauja iš atsakovų atlyginti tik už Automobilio saugojimą nuo 2021 m. balandžio 14 d. Vadovaujantis 2020 m. birželio d. 5 UAB „T.“ direktorės įsakymu „Dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 222/1 po išduoto leidimo grąžinti transporto priemonę savininkui vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina sudaro 24,20 Eur. Automobilio faktiškai saugotų parų skaičius nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos sudaro 287 dienas. Tad solidarus atsakovų įsiskolinimas ieškovei sudaro 6 945,40 Eur.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
3. Atsakovai pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. kovo 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. Automobilis buvo nugabentas, kadangi 2021 m. balandžio 11 d. apie 16.35 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gautas policijos pareigūnų iškvietimas. Policijos pareigūnai įtarė, jog atsakovas ketina Automobilį vairuoti neblaivus. Tačiau atsakovas stovėjo prie jo, ketindamas pasiimti jame esančius daiktus, jis neturėjo tikslo vairuoti.
3.2. Prie Automobilio buvo ir atsakovė, kuri buvo blaivi ir galėjo vairuoti, tačiau to padaryti neleido policijos pareigūnai. Dėl to ieškovė nepagrįstai nugabeno Automobilį į saugojimo aikštelę, nors jis galėjo būti transportuojamas į kitą vietą ir vairuojamas blaivaus asmens – atsakovės. Dėl šių priežasčių ir nepagrįstų ieškovės veiksmų atsakovams buvo priskaičiuota neproporcinga ir nepagrįsta skola.
3.3. Atsakovai ieškovės siųstų raginimų atsiimti Automobilį negavo, todėl neturėjo galimybės sužinoti, kad gali jį atsiimti. Be to, apie saugojimo kainą, neatsiėmus Automobilio, jie nebuvo informuoti. Atsakovai patys susisiekė su ieškove ir nurodė, jog Automobilį pageidauja utilizuoti.
3.4. Automobilio saugojimo kaina keliasdešimt kartų viršija jo vertę. Be to, ieškovė nesiėmė visų veiksmų, kad informuotų atsakovus apie galimybę atsiimti Automobilį arba tai, jog jo neutilizuos, nors atsakovai tokį prašymą buvo išreiškę.
3.5. Su pareiškimu pateikta 2021 m. balandžio 6 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog atsakovė Automobilį pardavė atsakovui.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad ieškovė veikia Sutarties su VPK pagrindu – vykdo VPK nurodymus, nei pažeidimų, nei jų esmės netiria ir nesprendžia, kada reikia nutempti ir (ar) saugoti transporto priemones. Dėl atsakovų pateiktos Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pažymėjo, kad ji tikėtinai yra fiktyvi, pateikta tik tam, kad atsakovė išvengtų atsakomybės. Taip pat nurodė, kad atsakovai nėra kreipęsi į ieškovę nė karto nei žodžiu, nei raštu – jie su ieškove nebendradarbiavo. Tuo tarpu ieškovė visus reikiamus dokumentus atsakovams išsiuntė nedelsdama, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos neveikimą.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė yra jo sugyventinė. Akcentavo, kad Automobilio ginčo pažeidimo padarymo metu jis nevairavo nei blaivus, nei neblaivus, todėl pagrindo jį nutempti ir, atitinkamai, skaičiuoti mokestį už jo saugojimą, nebuvo. Nutarimo, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padaręs ginčo pažeidimą, jis neginčijo, nes nematė tame prasmės. Tuo tarpu tai, kad jis yra apmokėjęs baudą, paskirtą už šį pažeidimą, aiškino tuo, kad baudos suma buvo nuskaičiuota nuo jo sąskaitos automatiškai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – tai nebuvo atsakovo valingas veiksmas. Taip pat pažymėjo, kad Automobilį pirko iš savo draugo, tačiau Automobilio perdavimo metu atsakovo nebuvo namuose, todėl jo pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė atsakovė, o vėliau ši sutartis buvo perrašyta, nes tikrasis Automobilio savininkas yra atsakovas. Atsakovai prašė ieškovės Automobilį utilizuoti, jis jiems nebereikalingas, tačiau ieškovė to nepadarė ir dabar reikalauja nepagrįstai didelės sumos už jo saugojimą, kas yra neteisinga ir neproporcinga.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Patvirtino, kad yra atsakovo sugyventinė. Papildomai paaiškino, kad ji gavo Leidimą atsiimti Automobilį, tačiau jai buvo paaiškinta, kad, visų pirma, atsakovai turi sumokėti 150 Eur ir tik tada galės atsiimti Automobilį. Taip pat nurodė, kad ji nėra Automobilio savininkė, savininkas yra atsakovas. Patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl Automobilio pirkimo-paradavimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
8. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės reikalauti ir atsakovų pareigos atlyginti išlaidas už Automobilio saugojimą, taip pat – dėl šių išlaidų dydžio.
Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
9.1. Ieškovė ir VPK 2020 m. birželio 5 d. sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-88.
9.2. VĮ „Regitra“ duomenimis Automobilio savininkė yra atsakovė, asmuo valdęs Automobilį pažeidimų metu – atsakovas.
9.3. Atsakovas 2021 m. balandžio 20 d. VPK Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo Rimvydo Karpičiaus nutarimu Nr. 28-ANR N-548-2021 buvo pripažintas kaltu, 2021 balandžio 11 d. padaręs administracinius nusižengimus, kurių sudėtys numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje (vairavo automobilį, kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), 415 straipsnio 2 dalyje (vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra), 424 straipsnio 2 dalyje (vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę ir niekada šios teisės nebuvo įgijęs), ir jam šiuo nutarimu paskirta 375 Eur bauda (toliau – ir Nutarimas). Atsakovas Nutarimo neskundė, paskirta bauda apmokėta 2022 m. sausio 1 d.
9.4. Ieškovė 2021 m. balandžio 11 d. gavo VPK pareigūnų iškvietimą transportuoti Automobilį į saugojimo aikštelę. Tą pačią dieną buvo surašytas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (toliau – ir Aktas), kuriame nurodyta, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Automobilis saugojimo aikštelėje yra saugomas iki šios dienos.
9.5. 2021 m. balandžio 13 d. VPK pasirašytinai įteikė atsakovei Leidimą. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas 2021 m. gegužės 25 d., pakartotinis pranešimas išsiųstas 2021 m. liepos 20 d. Atsakovui pranešimas buvo išsiųstas 2021 m. liepos 20 d.
9.6. Automobilis nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos faktiškai saugotas 287 dienas. Už šį laiką ieškovė apskaičiavo 6 945,40 Eur Automobilio saugojimo mokestį (287 dienos x 24,20 Eur). Duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove, byloje nėra.
Dėl teisinio pagrindo reikalauti išlaidų už Automobilio saugojimą atlyginimo
10. Atsakovų teigimu, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš jų išlaidų už Automobilio saugojimą atlyginimo. Atsakovai tokią savo poziciją grindžia dviem aplinkybėmis: pirma, atsakovas nepadarė pažeidimo, kuris suteiktų teisę ieškovei nutempti ir saugoti Automobilį – atsakovas Automobilio nevairavo; antra, kartu su atsakovu tariamo pažeidimo vietoje buvo ieškovė, kuri galėjo pasiimti Automobilį, tačiau tokia teisė jai nebuvo suteikta; trečia, atsakovai ieškovės siųstų raginimų atsiimti Automobilį negavo, todėl neturėjo galimybės sužinoti, kad gali jį atsiimti. Teismas su šiais atsakovų argumentais nesutinka žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.
11. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 gegužės 1 d.) (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus.
12. Sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ar uždraudimo toliau važiuoti, jei yra Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, ir sprendimą dėl uždraudimo toliau važiuoti, jei yra šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti pagrindai, gali priimti policijos ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai, o jei yra šio straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai, – policijos ar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (Įstatymo 33 straipsnio 5 dalis).
13. Minėta, kad teismas nustatė, kad ieškovė 2021 m. balandžio 11 d. gavo VPK pareigūnų iškvietimą transportuoti Automobilį į saugojimo aikštelę. Tą pačią dieną buvo surašytas Aktas, kuriame nurodyta, kad vairuotojas pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Tuo tarpu KET (redakcija galiojusi nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d.) 14 punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu; taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės; vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
14. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas Nutarimu buvo pripažintas kaltu, 2021 balandžio 11 d. padaręs administracinius nusižengimus, kurių sudėtys numatytos ANK 415 straipsnio 1 dalyje (vairavo automobilį, kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), 415 straipsnio 2 dalyje (vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra), 424 straipsnio 2 dalyje (vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę ir niekada šios teisės nebuvo įgijęs), ir jam paskirta 375 Eur bauda. Atsakovas Nutarimo neskundė, paskirta bauda apmokėta 2022 m. sausio 1 d.
15. Nors atsakovai teigia, kad atsakovas nepadarė pažeidimo, kuris suteiktų teisę ieškovei nutempti ir saugoti Automobilį (atsakovas Automobilio nevairavo), tačiau šių aplinkybių nepagrindžia jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu šio sprendimo 13-14 punktuose nustatytos faktinės aplinkybės sąlygoja priešingą išvadą – kad atitinkami pažeidimai buvo padaryti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad atsakovas turėjo teisę skųsti Nutarimą, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad jo neskundė, nes jam tai atrodė neprasminga. Paminėtina ir tai, kad Nutarimu atsakovui paskirta bauda de facto (faktiškai) yra apmokėta. Tad VPK pareigūnų iškvietimas transportuoti Automobilį į saugojimo aikštelę bei Aktas, teismo vertinimu, šiuo atveju buvo ir yra pakankamu teisiniu pagrindu ieškovei nutempti ir saugoti Automobilį.
16. Dėl galimybės išvengti Automobilio priverstinio nuvežimo pažymėtina, kad Įstatymo 33 straipsnio 6 dalis nustato, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Policijos pareigūno pareiga sudaryti sąlygas išvengti priverstinio transporto priemonės nuvežimo detalizuojama Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 10 d . iki 2021 m. liepos 9 d.) (toliau – Aprašas).
17. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad kai asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs, ar neturėdamas teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės kelia pavojų saugiam eismui ir yra Aprašo 7.1, 7.1.2–7.1.7, 7.4 papunkčiuose nustatyti pagrindai priverstinai nuvežti transporto priemonę, policijos pareigūnas: pasiūlo transporto priemonės savininkui (valdytojui) leisti vairuoti transporto priemonę kartu važiuojančiam blaiviam (neapsvaigusiam) ir turinčiam teisę vairuoti asmeniui (9.1. punktas); kai kartu su transporto priemonės savininku (valdytoju) blaivus (neapsvaigęs) ir turintis teisę vairuoti asmuo nevažiuoja, pasiūlo transporto priemonės savininkui (valdytojui) iškviesti į pažeidimo padarymo vietą kitą blaivų (neapsvaigusį) ir turintį teisę vairuoti transporto priemonę asmenį ir leisti jam vairuoti transporto priemonę. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) įspėjamas, kad sprendimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo bus priimtas nedelsiant įforminus teisės pažeidimo dokumentus, o kitas asmuo į pažeidimo padarymo vietą turi atvykti, iki policijos pareigūnas įformins teisės pažeidimo dokumentus, bet ne vėliau kaip per 30 minučių (kai transporto priemonė yra mieste) arba ne vėliau kaip per valandą (kai transporto priemonė yra rajone) nuo sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo surašymo momento. Be to, transporto priemonės savininkas (valdytojas) informuojamas, kad, jei kitas asmuo atvyks jau atvažiavus vilkikui į pažeidimo padarymo vietą ir transporto priemonė nebus nuvežama, išlaidas, susijusias su vilkiko atvykimu, turės atlyginti transporto priemonės savininkas (valdytojas). Sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę nepriimamas, jei iki policijos pareigūnas įformino teisės pažeidimo dokumentus, į pažeidimo padarymo vietą atvyko kitas blaivus (neapsvaigęs) ir turintis teisę vairuoti transporto priemonę asmuo arba transporto priemonės savininkas (valdytojas) patikino, kad toks asmuo atvyks ne vėliau kaip per 30 minučių (kai transporto priemonė yra mieste) arba ne vėliau kaip per valandą (kai transporto priemonė yra rajone) nuo sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo surašymo momento. Jei per nustatytą laiką kitas blaivus (neapsvaigęs) ir turintis teisę vairuoti transporto priemonę asmuo į pažeidimo padarymo vietą neatvyko, policijos pareigūnas priima sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę. Jei priėmus sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę į pažeidimo padarymo vietą atvyko kitas blaivus (neapsvaigęs) ir turintis teisę vairuoti transporto priemonę asmuo, iki transporto priemonė perduodama vilkiko vairuotojui, transporto priemonė nenuvežama (9.2. punktas).
18. Teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 11 d. buvo surašytas Aktas. Jį pasirašė atsakovas. Akte nurodyta, kad apžiūrint Automobilį dalyvavo atsakovas, jokie kiti asmenys nėra jame identifikuoti. Taip pat Aktas apima grafą „Atsisakymo pasirašyti priežastis (pildoma, kai atsisako pasirašyti)“ bei teiginį „Asmuo, kuriam taikoma administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas, turi teisę ją apskųsti aukštesniajai instancijai (pareigūnui) ar apylinkės teismui“.
19. Vėl gi, nagrinėjamu atveju, kaip ir sprendžiant dėl ginčo pažeidimų (ne)padarymo, atsakovai teigia, kad atsakovė dalyvavo fiksuojant pažeidimą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia (CPK 178 straipsnis). Aktą atsakovas pasirašė, nors galėjo jo nepasirašyti, nurodydamas priežastį – atsakovei neleista pasiimti Automobilį, kai ji buvo blaivi (neapsvaigusi) ir turinti teisę vairuoti. Duomenų, kad Aktas būtų apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka į bylą nepateikta. Tad, remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad yra labiau tikėtina, kad Akte užfiksuoti duomenys atitinka tikrovę.
20. Dėl atsakovų galimybės sužinoti, kad gali atsiimti Automobilį pastebėtina, kad Aprašo 21 punktas nustato, kad sprendimas grąžinti transporto priemonę savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo (sprendimo forma nustatyta Tvarkos aprašo 6 priede) priimamas administracinio nusižengimo padarymo vietoje esant transporto priemonės savininkui (valdytojui) ar į ją atvykus per Tvarkos aprašo 9.2 papunktyje nurodytą terminą arba priverstinai nuvežus transporto priemonę. Jei sprendimas grąžinti transporto priemonę savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, buvo priimtas po to, kai transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta, surašomas Tvarkos aprašo 4 priede nustatytos formos leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę ir perduodamas ar išsiunčiamas Tvarkos aprašo 23 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.
21. Teismas nustatė, kad pažeidimų padarymo metu, 2022 m. balandžio 11 d., VĮ „Regitra“ duomenimis Automobilio savininke buvo nurodyta atsakovė, asmuo valdęs Automobilį pažeidimų metu buvo atsakovas. Teismas taip pat nustatė, kad 2021 m. balandžio 13 d. VPK pasirašytinai įteikė atsakovei Leidimą, ji tai patvirtino teismo posėdžio metu. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas 2021 m. gegužės 25 d., pakartotinis pranešimas išsiųstas 2021 m. liepos 20 d. Atsakovui pranešimas buvo išsiųstas 2021 m. birželio 9 d. ir 2021 m. liepos 20 d. Teismo posėdžio metu atsakovai patvirtino, kad jie yra sugyventiniai.
22. Teismo vertinimu, net jei atsakovai negavo ieškovės jiems siųstų pranešimų, darytina išvada, kad jiems abiem buvo žinoma apie galimybę atsiimti Automobilį, nes, pirma, 2021 m. balandžio 13 d. VPK pasirašytinai įteikė atsakovei Leidimą, ką ji pati patvirtino teismo posėdžio metu; antra, atsakovai patvirtino, kad jie yra sugyventiniai, todėl atsakovė turėjo pareigą apie Leidimą informuoti atsakovą. Be to, paminėtina ir tai, kad atsakovai teigė, jog yra skambinę ieškovei telefonu.
Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės
23. Atsakovų teigimu, atsakovė nėra Automobilio savininkė, savininkas yra atsakovas, todėl atsakovės solidari atsakomybė negalima. Šią aplinkybę atsakovai grindžia teismui pateikta 2021 m. balandžio 6 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas su šiuo argumentu sutinka dėl žemiau išdėstytų priežasčių.
24. Teismų praktikoje teigiama, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo ir davėjo teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko ir valdytojo bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui ir valdytojui atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kurios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 16 punktas).
25. Vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 8 dalies nuostatomis, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (Įstatymo 2 straipsnio 77 dalis). Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (Įstatymo 2 straipsnio 83 dalis).
26. Teismas nustatė, kad VĮ „Regitra“ duomenimis Automobilio savininkė yra atsakovė, asmuo valdęs Automobilį pažeidimų metu – atsakovas. Teismas taip pat nustatė, kad į bylą pateikta 2021 m. balandžio 6 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog atsakovė Automobilį pardavė atsakovui.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). O automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011; kt.).
28. Atsakovams į bylą pateikus jų pasirašytą 2021 m. balandžio 6 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog atsakovė Automobilį pardavė atsakovui, darytina išvada, kad šis įrodymas patvirtina atsakovų įrodinėjamą aplinkybę – tai, kad pažeidimų padarymo metu, 2021 m. balandžio 11 d., Automobilio savininkas buvo atsakovas. Nors ieškovė teigia, kad ši sutartis tikėtinai yra fiktyvi, pateikta tik tam, kad atsakovė išvengtų atsakomybės, tačiau jokių savo poziciją pagrindžiančių įrodymų nepateikia (CPK 178 straipsnis).
29. Tad teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, sprendžia, kad pažeidimų padarymo metu, 2021 m. balandžio 11 d., tiek Automobilio valdytoju, tiek savininku buvo atsakovas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, konstatuotina, kad ieškinys atsakovės atžvilgiu yra atmestinas, o atsakovo atžvilgiu ieškovė įgijo teisę į Automobilio saugojimo išlaidų atlyginimą.
Dėl priteistinų išlaidų už Automobilio saugojimą dydžio
30. Anot atsakovų, Automobilio saugojimo išlaidos yra nepagrįstai didelės. Pirma, Automobilio saugojimo kaina keliasdešimt kartų viršija jo vertę. Antra, ieškovė nesiėmė visų veiksmų, kad informuotų atsakovus apie galimybę atsiimti Automobilį arba tai, jog jo neutilizuos, nors atsakovai tokį prašymą buvo išreiškę.
31. 2020 m. birželio 5 d. UAB „T.“ direktorės įsakymu „Dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 222/1 nustatyta, kad po išduoto leidimo grąžinti transporto priemonę savininkui vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina sudaro 24,20 Eur.
32. Teismas nustatė, kad Automobilis nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos faktiškai saugotas 287 dienas. Už šį laiką ieškovė apskaičiavo 6 945,40 Eur Automobilio saugojimo mokestį (287 dienos x 24,20 Eur). Duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove, byloje nėra.
33. Teismo vertinimu, mokestis už Automobilio saugojimą apskaičiuotas teisėtai ir teisingai. Vien ta aplinkybė, kad jis gerokai didesnis už Automobilio kainą savaime nėra pagrindu jį mažinti. Pažymėtina, kad nors atsakovai turėjo galimybę, tačiau jie teismui neteikė įrodymų apie analogiškų paslaugų kainą panašioje vietoje ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovės nustatytas paros įkainis yra nepagrįstai didelis, todėl mažintinas.
34. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovams buvo išaiškinta teisė turėti atstovą byloje bei teirautasi, kodėl jie nepasirūpino tinkamu atstovavimu, tačiau atsakovai noro pasirūpinti atstovavimu neišreiškė, šiuo pagrindu atidėti bylos nagrinėjimo neprašė.
35. Dėl atsakovų informavimo teismas yra pasisakęs šio sprendimo 20-22 punktuose, todėl pakartotinai šie motyvai sprendime nepateikiami.
36. Įvertinęs tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 6 945,40 Eur Automobilio saugojimo išlaidų.
Dėl procesinių palūkanų
37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tad ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 156 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas ieškinį atsakovo atžvilgiu patenkino, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 156 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Kadangi priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos iš atsakovo priteisiamos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. Š. (S. Š.), gimusio (duomenys neskelbtini), solidariai 6 945,40 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 40 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 6 945,40 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 40 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2022 m. vasario 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. Š. (S. Š.) 9,56 Eur (devynis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.