- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- I-4578-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03116-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3). Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2016 m. gegužės 26 d. su pertraukom buvo kalinamas Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis. Kamerose, kurių bendras plotas 7,3 kv. m., buvo kalinama po 1-2 asmenis, tad dviem asmenims neatskaičius baldų laisvo ploto judėjimui likdavo 3,2 kv. m., tad vienam asmeniui vaikštant, kitas turėdavo sėdėti arba gulėti. Dviaukštės lovos, kurių iš pradžių buvo 2, po to – 1, be kopėtėlių. Prie lango nėra tiesioginio priėjimo, kadangi tiek iš išorės, tiek iš vidaus yra sumontuotos grotos, tarp lango ir grotų yra šiukšlių, kurių negalima išvalyti, nes jų neįmanoma pasiekti. Nors langas yra tiesioginė ventiliacija, tačiau šviesos tiek, kiek reikia į kamerą nepatenka dėl iš lauko ant lango uždėto tinklo. Kameroje nuolat dega šviesa – nuo 6 val. iki 22 val. dieninė, 22 val. iki 6 val. naktinė. Kameros duryse yra stebėjimo langelis, o tualetas yra prie pat durų, tad atliekant gamtinius reikalus, pareigūnai visą tai mato ir taip yra pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Spintelė higienos reikmenims ir maisto produktams susidėti kabo ant sienos virš radiatoriaus, dėl kurio skleidžiamos šilumos lentynėlėje sudėti daiktai džiūsta ir genda. Be to, spintelėje nepakakdavo vietos susidėti maisto produktams, valgymo įrankiams, higienos priemonėms bei kitiems daiktams susidėti. Rūbų spintų kamerose išvis nėra, dėl ko rūbai buvo laikomi krepšiuose ir po lovomis. Tualetas yra atitvertas 1 metro atstumu nuo valgomojo stalo, o gulint lovoje, matosi, kaip kitas asmuo atlieka gamtinius reikalus. Dėl minėto langų įrengimo kameroje esantys asmenys priversti būti smarvėje. Žiemą kameroje šalta. Patalpos, kamerų sienos, lubos ir grindys yra avarinės būklės, kamerose visada drėgna, dėl ko išskalbti rūbai ne džiūsta, o pradeda pūti. Radijo taškas ir televizijos kabelis yra 3 metrų aukštyje, dėl ko juos pasiekti sunku, be to, kai kuriose kamerose jų nebuvo. Kamerų švarai palaikyti yra išduodamos šluotos be kotų, indų plovimui skysčio neduoda. Vieną kartą per mėnesį yra duodamas tik 1 skutimosi peiliukas ir 1 rulonas nekokybiško ir žalojančio tualetinio popieriaus, kurio pakanka tik kelioms dienoms. Dantų pastos duoda 50 mg. Nors administracija teigia, kad kameros yra pastoviai dezinfekuojamos, tačiau tai yra melas, kadangi kameros nėra dezinfekuojamos. Kameroje karštas vanduo netiekiamas, tualeto ventiliacijos nėra, vanduo jame nusileidžia atsukus vandens kranelį arba nusileidžia prastai. Dušu galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę, dušų patalpose yra 1-2 purkštukai. Rūbai pagal prašymus yra skalbiami tik kas du mėnesius. Patalynė yra sintetinė, duodamos tik dvi paklodės ir užvalkalas pagalvei, nuo kurios kyla alergija. Čiužiniai, užklotai, pagalvės duodami nedezinfekuoti, dėl ko yra blakių ir blusų. Dėl tokios patalynės neįmanoma užmigti, o savo pledus turėti draudžiama. Naktį atsigerti arbatos neįmanoma, kadangi elektros tiekimas yra ribojamas. Pareiškėjo ūgis 180 cm, svoris 62 kg ir jis kasdien sportuoja, tačiau maisto produktų nei giminės, nei draugai perduoti negalėjo, o Lukiškių TI-K tiekiamo maisto energetinė vertė yra nuo 1 300 iki 1 5000 kcal. Pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje yra asbesto, dėl ko kilo pavojus pareiškėjo sveikatai. Į pasivaikščiojimo kiemelį vedama vienai valandai, be to, vedami visi kameroje esantys asmenys. Žmogus kameroje būdamas 23 valandas per parą patiria depresiją, pasidaro irzlus ir agresyvus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis su prašymais dėl kalinimo sąlygų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau pareigūnai atsisakydavo šiuos prašymus imti iš pareiškėjo, jų neregistruodavo. Įkalinimo įstaigos pareigūnai taip pat atsisakė prašymus siųsti kitoms įstaigoms, be to, grasino, kad dėl bandymo teikti prašymus dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui bus paskirtos nuobaudos.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į skundą (b. l. 9-22) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, taip pat, nuteistiesiems kas mėnesi išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustukai, du kartus per mėnesį išduodama patalynė, muilas, tualetinis popierius. Laisvės atėmimo vietoje sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai padengti asbestcemenčio šiferio lakštais, tačiau sveikatai nepavojingi. Lukiškių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, žalos atsiradimo pagrindų pareiškėjas neįrodė, todėl žala nepriteistina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sąlygomis vykdant pareiškėjo suėmimą Lukiškių TI-K.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).
Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam suimtam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl baldų užimamo ploto, dėl ko tokiose patalpose esančiam asmeniui yra apribota galimybė laisvai judėti.
EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.
Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šių kamerų plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 26 iki 2018 m. vasario 9 d.
Iš atsakovės atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2016-05-26 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 295 (plotas – 7,95 m²), kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-05-27 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 387 (plotas – 29,44 m²), kurioje buvo kalinami 4 asmenys; laikotarpiu nuo 2016-05-28 iki 2016-06-04 kameroje Nr. 387 kameroje buvo kalinami 5 asmenys; 2016-06-05 kameroje Nr. 387 buvo kalinami 6 asmenys; 2016-06-06 kameroje Nr. 387 buvo kalinami 4 asmenys; 2016-06-07 2016-06-08 kameroje Nr. 387 buvo kalinami 6 asmenys; 2016-06-09 kameroje Nr. 387 buvo kalinami 5 asmenys; laikotarpiu nuo 2016-06-10 iki 2016-06-13 kameroje Nr. 387 buvo kalinami 7 asmenys; 2016-06-14 kameroje Nr. 387 buvo kalinami 6 asmenys; 2016-06-15 kameroje Nr. 387 buvo kalinami 7 asmenys; laikotarpiu nuo 2016-06-16 iki 2016-06-21 kameroje Nr. 387 buvo kalinami 5 asmenys; 2016-06-22 kameroje Nr. 387 buvo kalinami 4 asmenys; laikotarpiu nuo 2016-06-23 iki 2016-07-03 kameroje Nr. 387 buvo kalinami 5 asmenys; 2016-07-04 - 2016-07-06 kameroje Nr. 387 buvo kalinamo 4 asmenys; laikotarpiu nuo 2016-07-07 iki 2016-07-08 kameroje Nr. 387 buvo kalinami 3 asmenys; laikotarpiu nuo 2016-07-09 iki 2016-07-12 kameroje Nr. 387 buvo kalinami 4 asmenys; laikotarpiu nuo 2016-07-13 iki 2016-07-21 kameroje Nr. 387 buvo kalinami 3 asmenys; 2016-07-22 pareiškėjas paleistas į laisvę; 2017-05-02 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 m²), kurioje buvo kalinamas vienas, vėliau pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2017-05-03 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 405 (plotas – 17,02 m²), kurioje buvo kalinami 3 asmenys; laikotarpiu nuo 2017-05-04 iki 2017-05-05 kameroje Nr. 405 buvo kalinami 4 asmenys; laikotarpiu nuo 2017-05-06 iki 2017-05-08 kameroje Nr. 405 buvo kalinami 3 asmenys; laikotarpiu nuo 2017-05-09 iki 2017-05-10 kameroje Nr. 405 buvo kalinami 4 asmenys; laikotarpiu nuo 2017-05-11 iki 2017-05-12 kameroje Nr. 405 buvo kalinami 3 asmenys; 2017-05-13 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 312 (plotas 7,67 m²), kurioje buvo kalinami 2 asmenys; laikotarpiu nuo 2017-05-14 iki 2017-05-18 kameroje Nr. 312 buvo kalinamo 2 asmenys; 2017-05-19 kameroje Nr. 312 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-05-20 iki 2017-05-23 kameroje Nr. 312 buvo kalinami 2 asmenys; 2017-05-24 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K; 2017-06-02 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m²), kurioje buvo kalinamas vienas; 2017-06-03 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 311 (plotas – 7,75 m²), kurioje buvo kalinamas vienas; 2017-06-04 kameroje Nr. 311 buvo kalinami 2 asmenys; 2017-06-05 kameroje Nr. 311 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2017-06-06 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K; 2017-06-09 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 m²), kurioje buvo kalinamas vienas, vėliau pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 224 (plotas – 5,33 m²), kurioje buvo kalinamas vienas; 2017-06-10 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 311 (plotas – 7,75 m²), kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-06-11 iki 2017-06-13 kameroje Nr. 311 buvo kalinami 2 asmenys; 2017-06-14 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K; 2017-06-16 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kurioje buvo kalinamas vienas, vėliau pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 381 (plotas – 7,28 m²), kurioje buvo kalinamas vienas; 2017-06-17 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 325 (plotas – 7,64 m²), kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-06-18 iki 2017-06-23 kameroje Nr. 325 buvo kalinami 2 asmenys; laikotarpiu nuo 2017-06-24 iki 2017-06-27 kameroje Nr. 325 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2017-06-28 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K; 2017-08-02 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²), kurioje buvo kalinamas vienas; 2017-08-03 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 312 (plotas – 7,67 m²), kurioje buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-08-04 iki 2017-08 -07 kameroje Nr. 312 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2017-08-08 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 321 (plotas – 7,7 m²), kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2017-08-09 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K; 2017-12-29 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 m²), kurioje buvo kalinami 2 asmenys, vėliau pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 268 (plotas – 7,3 m²), kurioje buvo kalinami 2 asmenys; laikotarpiu nuo 2017-12-30 iki 2018-01-01 kameroje Nr. 268 buvo kalinami 2 asmenys; 2018-01-02 kameroje Nr. 268 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018-01-03 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K; 2018-01-05 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m²), kurioje buvo kalinamas vienas; 2018-01-06 ir 2018-01-07 kameroje Nr. 120 buvo kalinami 2 asmenys; 2018-01-08 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 262 (plotas - 7,86 m²), kurioje buvo kalinamas vienas; 2018-01-09 kameroje Nr. 262 buvo kalinami 2 asmenys; 2018-01-10 kameroje Nr. 262 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018-01-11 kameroje Nr. 262 buvo kalinami 2 asmenys; 2018-01-12 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K; 2018-01-19 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas 7,31 m²), kurioje buvo kalinami 2 asmenys; 2018-01-20 ir 2018-01-21 kameroje Nr. 109 buvo kalinami 2 asmenys; 2018-01-22 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 314 (plotas – 7,58 m²), kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018-01-23 ir 2018-01-24 kameroje Nr. 314 buvo kalinami 2 asmenys; 2018-01-25 kameroje Nr. 314 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018-01-26 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K; 2018-02-02 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kurioje buvo 2 asmenys, vėliau pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 349 (plotas – 7,8 m²), kurioje buvo kalinami 2 asmenys; laikotarpiu nuo 2018-02-03 iki 2018-02-08 kameroje Nr. 349 buvo kalinami 2 asmenys; 2018-02-09 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K.
Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. vasario 9 d. su pertraukom iš viso buvo kalinamas 133 dienas. Iš šių duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjo neigiamų išgyvenimų atsiradimą sąlygojo Lukiškių TI-K esantys netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo gyvenamosios patalpos yra atskirti tik sienele, neužtikrinančia sanitarinio mazgo patalpoje esančių asmenų privatumo, be to, juose neįrengta atskira oro šalinimo sistema.
TĮIET 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 29-32) nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Dalyje Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumą, kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Iš minėto pranešimo matyti, kad kameroje Nr. 387, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. liepos 21 d., 2012 m. sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis. Vadinasi, 56 dienas pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo užtikrinta. Tačiau kitose kamerose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis. Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas jį atitveriant sienele ir užuolaidomis, Lukiškių TI-K kamerose neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas dalį laiko praleido kamerose kartu su kitu asmeniu, be to, buvo stebimas pareigūnų. Ši aplinkybė pripažintina pareiškėjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo sulaikymo sąlygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų. Kartu pažymėtina, kad dalį laiko pareiškėjas praleido kamerose vienas, todėl šiais laikotarpiais pareiškėjo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus.
Tuo tarpu vertinant pareiškėjo teiginius dėl atskiros oro šalinimo sistemos nebuvimo Lukiškių TI-K kamerose, pažymėtina, kad toks reikalavimas nėra nustatytas nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, (toliau – TIĮET), nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – PĮĮET), nei Higienos normoje, nei kituose teisės aktuose, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovė šiuo atveju pažeidė pareiškėjo teises.
Dėl kamerų atitikimo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, kamerų įrengimo ir švaros kamerose palaikymo
Pareiškėjas teigia, kad kamerų sienos, grindys ir lubos buvo avarinės būklės, kamerose buvo drėgna, kamerose žiemą šalta.
Higienos normos 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
Pareiškėjas, teigdamas, kad kameros buvo avarinės būklės, jose buvo drėgna, žiemą šalta, nenurodo nei konkrečių netinkamos būklės kamerų, nei laikotarpių, kada pareiškėjas buvo laikomas jose. Skunde jis taip pat aiškiai neišdėstė su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, tačiau apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginių išdėstymu.
Be to, iš į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimai buvo atliekami ne tose kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas arba ne tais laikotarpiais (b. l. 33-137). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, dėl ko pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 29-32) nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybinį finansavimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl drėgmės, oro temperatūros ir kamerų avarinės būklės laikomi nepagrįstais ir neįrodytais.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturi galimybės prieiti prie kameroje esančio lango, tarp lango ir grotų, kuriomis uždengtas langas, yra šiukšlių, kurių neįmanoma ištraukti, taip pat neįmanoma nuvalyti palangių. Kadangi kameros langas uždengtas tinklu, nėra galimybės jo nuvalyti, kameroje nepakanka natūralios šviesos.
Vertinant pareiškėjo teiginius, kad jis negalėjo tinkamai išvėdinti kamerų, išvalyti palangių ar ištraukti šiukšlių dėl langų angose įrengtų grotų, o dėl ant langų uždėto tinklo kamerose nepakako natūralios šviesos, pažymėtina, kad TIĮET 14.1 punkte reglamentuota, jog kamerose esančio lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. PĮIET 16.9 punkte nustatyta, kad <…> iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos; <...> iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. TIĮET 14.10 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. PĮĮET 16.10 punkte nustatyta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešime pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus; langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui; langų apsauginės grotos įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 29-32). Vadinasi, teisės aktai numato galimybę įrengti langų angose metalines grotas ir tai nėra vertinama kaip kamerose esančių asmenų teisių pažeidimas. Pareiškėjas, be kita ko, nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo purvinos palangės bei kuriose kamerose tarp langų ir grotų buvo šiukšlių, šių aplinkybių pakankamai nedetalizavo. Dėl natūralaus apšvietimo teismas pažymi, kad Higienos normos reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo langų įrengimo atmetami.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad kamerų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų – kamerose nėra spintos, skirtos rūbams susidėti, dviaukštės lovos neturi kopėtėlių, spintelė higienos reikmėms ir maisto produktams susidėti įrengta netinkamai – ji kabo ant sienos virš radiatoriaus ir priešais tualetą; kameros nėra dezinfekuojamos; tualete vanduo paprastai nenusileidžia arba nusileidžia blogai.
Vadovaujantis TIĮET 14.6 – 14.9 punktais, kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba. Vadinasi, kamerose privalomai turi būti lovos, stalai ir kėdės (suolai), spintelės arba lentynos knygoms ir daiktams bei spintelė ar lentyna maisto produktams, drabužių pakabos. Kitų baldų, kaip pvz., spintų kamerose būti, papildomų spintelių daiktams susidėti neprivalo. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis; atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos; kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Taigi, Lukiškių TI-K kamerose buvo visi baldai, kuriuos, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, būtina įrengti kameroje, o papildomų baldų, kurių, pagal teisės aktų nuostatas, įrengti nėra būtina, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė pareiškėjo teises dėl netinkamo Lukiškių TI-K kamerų įrengimo. Taip pat pažymėtina, kad TIĮET nėra nustatyta reikalavimų dėl kamerose esančių spintelių įrengimo vietos, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad spintelių įrengimas virš radiatoriaus ar prieš sanitarinį mazgą buvo neteisėtas ir toks spintelių įrengimo būdas Lukiškių TI-K kamerose pažeidė pareiškėjo teises. Pažymėtina, kad teisės aktai, nenumato pareigos įrengti kopėtėles į antrąjį lovos aukštą.
Pareiškėjo teiginys, kad tualete vanduo nusileidžia blogai, laikytinas subjektyviu, nepagrįstu, pareiškėjas nedetalizavo, kuriose kamerose jis pastebėjo tokį galimą gedimą. Pareiškėjas taip pat deklaratyviai teigia, kad kameros nėra dezinfekuojamos, tačiau nenurodo konkrečių kamerų, kurios, jo nuomone, nebuvo tinkamai dezinfekuotos.
Pareiškėjas teigia, kad jam į kamerą buvo išduodamas netinkamas inventorius (šluotos be kotų) švarai palaikyti, nebuvo išduodamas skystis indams plauti.
Higienos normos punktas nustato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Be to, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-157, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimui, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas grindims, sienoms, indams ir kitiems vandeniui atspariems paviršiams plauti. Pažymėtina, kad patys nuteistieji yra atsakingi už švaros palaikymą kamerose. Atsakovės atstovas atsiliepime pabrėžė, jog reikalingas inventorius, t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras visuomet yra išduodami į kiekvieną kamerą. Be to, Lukiškių TI-K pranešime pažymėta, kad visos Lukiškių TI-K kameros valymo priemonėmis aprūpintos; į visas kameras yra išduota: šepetys grindims, šiukšlių semtuvas, kibiras, šluostė, valikliai (b. l. 29-32). Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukciją aprūpina Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Teismas daro išvadą, kad abejoti tokiais atsakovės atstovo teiginiais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl netinkamų priemonių kamerai valyti išdavimo, nenurodė nei kada, nei kokiose kamerose būnant pareiškėjui nebuvo išduoti reikiami valymo įrankiai ar priemonės. Be to, iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti (b. l. 43), jog kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 125 imtinai valo asmenys, atliekantys valytojo pareigas, todėl į šias kameras valymo inventorius neišduodamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas šioje apimtyje laikomas nepagrįstu.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose radijo taškas ir kabelinės televizijos kabelis buvo įrengti 3 m aukštyje, todėl pareiškėjas negalėjo pritildyti radijo arba prijungti kabelinę televiziją, be to, dalyje kamerų radijo taškas nebuvo įrengtas. PĮĮET 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Tačiau teisės aktai nereglamentuoja kabelinės televizijos laidų ar radijo taško įrengimo kameroje vietos. Nors pareiškėjas nurodė, kad radijo taškai įrengti ne visose kamerose, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo (nenurodė, kuriose kamerose ir kuriuo metu nebuvo radijo taškų). Teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė.
Dėl kameroje degančios šviesos ir elektros energijos ribojimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kameroje nuolat dega šviesa, o nuolatinis dirbtinės šviesos naudojimas, anot pareiškėjo, gali pakenkti sveikatai. Be to, naktį yra ribojamas elektros tiekimas, dėl ko nakties metu neįmanoma atsigerti arbatos.
Kalėjimo direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109 patvirtinta Kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkė (toliau – Dienotvarkė), kuri reglamentuoja nepertraukiamą miegą darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir poilsio bei švenčių dienomis nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Teismo vertinimu, yra pagrįsta tai, kad Dienotvarkėje numatytu metu, t. y. darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir poilsio bei švenčių dienomis nuo 23.00 val. iki 7.00 val. elektros tiekimas yra ne visiškai nutraukiamas, o tik apribojamas jo tiekimas į kištukinius lizdus, taip siekiant užtikrinti asmenų teisę į poilsį. Pažymėtina, kad Dienotvarkė yra galiojantis teisės aktas, todėl įkalinimo įstaigos pareigūnai, Dienotvarkėje numatytu metu apribodami elektros energijos tiekimą, juo vadovavosi pagrįstai, tokia priemonė bendrąja prasme yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamiems tikslams užtikrinti. Laikantis nustatyto miego režimo, toks ribojimas niekaip neįtakoja asmenų teisių.
Pasisakant dėl kamerose ir naktį degančios šviesos pažymėtina, jog PĮĮET 16.7 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl kameroje degančios šviesos ir elektros energijos ribojimo atmestini.
Dėl karšto vandens tiekimo, galimybės pasinaudoti dušu ir dušų patalpų įrengimo
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose nėra karšto vandens, kad dušu galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę, o dušų patalpose yra 1-2 purkštukai, nors vienu metu dušu naudojasi nuo 1 iki 4 žmonių.
Pagal Higienos normos reikalavimus karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (18 punktas). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, Lukiškių TI-K neprivalo užtikrinti karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias patalpas.
Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, suimtieji ir nuteistieji dušu gali naudotis iki 15 minučių (b. l. 29-32). Minėtame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad į dušus nuolat tiekiamas karštas vanduo, dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, Lukiškių TI-K yra įrengtos dušo patalpos, kurios yra aprūpintos karštu vandeniu, be to, Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad atsakovė tinkamai užtikrino pareiškėjui galimybę pasinaudoti dušu. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad dušo patalpose esančių purkštuvų skaičiaus Higienos norma nenumato.
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė pažeidė jo teises, ginčo laikotarpiu suteikdama galimybę tik vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio Kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. BVK 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dieną specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.
Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas (BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas (BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nei pareiškėjas, nei Lukiškių TI-K nenurodo, kuriai grupei pareiškėjas buvo priskirtas, todėl laikytina, kad jis buvo priskirtas paprastajai grupei.
Kaip nurodė atsakovės atstovas, teisė pasivaikščioti nuo 1 iki 2 val. suteikiama atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jis gali būti sutrumpintas tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.
Kadangi pareiškėjas nurodo, kad turėjo galimybę pasivaikščioti 1 val. per dieną, atsakovės atstovas patvirtina, kad Lukiškių TI-K vadovavosi BVK nuostatomis, buvo suteikta galimybė pasivaikščioti nuo dviejų valandų iki valandos, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Dėl aprūpinimo higienos priemonėmis, patalyne, rūbų skalbimo tvarkos
Pareiškėjas nurodo, kad rūbai pagal prašymus yra skalbiami tik kas du mėnesius, kad patalynė yra sintetinė, duodamos tik dvi paklodės ir užvalkalas pagalvei, o pledus turėti draudžiama, kad čiužiniai, užklotai, pagalvės duodami nedezinfekuoti, dėl ko yra blakių ir blusų.
Nuteistųjų ir suimtųjų buitinį aprūpinimą iki 2017 m. sausio 1 d. reglamentavo Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. redakcija), vadovaujantis kuriomis, nuteistajam vyrui turėjo būti išduodama 1 antklodė, 1 pagalvė, 2 užvalkalai pagalvei, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai. Vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiomis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2016 m. balandžio 20 d. įsakymo redakcija), laisvės atėmimo vietose laikomiems vyrams išduodama 1 antklodė, 1 čiužinys, 1 pagalvė, 2 patalynės komplektai, 2 rankšluosčiai. Vadovaujantis Higienos normos 41 punktu, čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 42 punktas).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b l. 29-32) nurodyta, kad Lukiškių TI-K išduodamas minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Minkštas inventorius išduodamas švarus ir tvarkingas, o vadovaujantis Higienos normos 41 punktu visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad teisės aktai nereglamentuoja kokios medžiagos patalynė nuteistiesiems turi būti išduodama. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos kokybės patalynės vėlgi yra deklaratyvaus pobūdžio, apibendrinti, nesiejant pareiškėjo teigiamų padarytų pažeidimų su individualiomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo teiginiai dėl patalynės atmestini kaip nepagrįsti. Pledų išdavimo ar įsigijimo galiojantys teisės aktai nenumato.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigos suteikta patalynė, asmeninė patalynė ir asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga nuteistieji gali pasinaudoti tuo atveju, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis sumokėti už suteiktą paslaugą. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-151, suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Taigi, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės nemokamai išskalbti patalynę ir apatinius drabužius, taip pat 1 kartą per mėnesį ir viršutinius drabužius, be to, pareiškėjas galėjo išskalbti viršutinius drabužius dažniau, sumokėdamas už šias paslaugas, todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad vieną kartą per mėnesį yra duodamas tik 1 skutimosi peiliukas ir 1 rulonas nekokybiško ir žalojančio tualetinio popieriaus, kurio pakanka tik kelioms dienoms; dantų pastos duodama 50 mg.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Be to, suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Lukiškių TI-K patvirtino, kad minėtos higienos priemonės yra išduodamos, o muilas ir tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį – mėnesio pradžioje ir pabaigoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo išduodamos higienos priemonės, tačiau skundžiasi, kad jų nepakako. Atsižvelgiant į tai, kad išduodamas higienos kiekis atitiko teisės aktų reikalavimus, o išduodamo tualetinio popieriaus kokybės reikalavimai nėra nustatyti, atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog trūkstamas priemones jis visada gali įsigyti Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje.
Dėl maitinimo
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims nebuvo užtikrinta pilnavertė mityba, maisto energinė vertė svyravo nuo 1300 iki 1500 kcal, o giminės ir draugai neturi teisės perduoti maistą.
Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti.
Iš skundo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maisto kaloringumo nėra paremti jokiais įrodymais, skunde nedetalizuota, kada ir kokių maisto produktų, nustatytų valgiaraštyje, trūko. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl suimtųjų maitinimo.
Dėl asbesto
Pareiškėjas teigia, kad statinio konstrukcijose ir kanalizacijoje yra asbesto, sukėlusio rimtą pavojų jo sveikatai ir kiekvieną dieną jį žalojusio.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra asbesto, kenkiančio pareiškėjo sveikatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K buvo įrengta ir veikė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, darytina išvada, kad šios įstaigos atžvilgiu nėra taikomos nuostatos, draudžiančios naudoti iš asbestcemenčio pagamintas medžiagas. Kita vertus, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 29 – 32) nurodyta, kad pastato konstrukcijose nėra asbesto, be to, byloje nėra pateikta duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad asbestas kelia pavojų sveikatai ir jį žaloja, todėl argumentai dėl asbesto buvimo atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam buvo draudžiama teikti skundus grasinant nuobaudomis. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių kokius konkrečius veiksmus ar sprendimus norėjo skųsti, kada tai buvo, kokie pareigūnai jam grasino ar neleido pateikti skundų, ar prašymų, taigi šios aplinkybės laikomos subjektyvaus pobūdžio, juolab, kad pareiškėjas netrukdomai pateikė skundą teismui. Taip pat byloje esantis Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo pranešimas „Dėl A. J. skundo“ patvirtina, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų su skundu kreipėsi pataisos įstaigos administraciją (b. l. 29-32). Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklių bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, stengiasi bendrauti mandagiai bei etiškai. Atsižvelgiant į tai, netikėti tokiais atsakovo paaiškinimais nėra teisinio pagrindo, o atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu nenustatyta.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad 77 paras Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis Lukiškių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sąrašo. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę, inter alia į tai, kad pareiškėjas tik epizodiškai ir sąlyginai neilgą laikotarpį buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 5 000 Eur suma akivaizdžiai viršija pareiškėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 300 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.