- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-17
- Bylos Nr.
- e2YT-6497-1177/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01253-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Pareiškėjas
- V. M., A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Artūras Taroza
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir A. M., atstovaujamo advokato padėjėjo Artūro Tarozos, pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai V. M. ir A. M. prašo atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą įregistruoti viešajame registre (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kuria pardavėjas J. B., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), pardavė, o pirkėja pareiškėja V. M., nusipirko nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvartą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi, kurią patvirtino tuometinės Šilutės valstybinės notarinės kontoros valstybinė notarė B. L. (notarinio registro Nr. 331) (toliau – sutartis), pardavėjas J. B., gim. (duomenys neskelbtini), pardavė, o pirkėja pareiškėja V. M. nusipirko nekilnojamuosius daiktus, esančius dabartiniu (duomenys neskelbtini). (Sutartyje nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini)): vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1m; mūrinį ūkinį pastatą (tvartą), kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1p; medinę daržinę, kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1m; kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvartą), kuriems suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau visi statiniai kartu – Nekilnojamieji daiktai).
2.1. Parduoti Nekilnojamieji daiktai asmeninės nuosavybės teise priklausė pardavėjui J. B., remiantis 1975 m. birželio 26 d. Žemės sklypo išskyrimo sutartimi, patvirtinta Klaipėdos valstybinėje notarinėje kontoroje, (registro Nr. I-4615), priėmimo aktas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šilutės raj., Usėnų apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimu Nr. 208. Sutartyje patvirtinta, kad pirkėja V. M. iki Sutarties pasirašymo sumokėjo pardavėjui J. B. visą Nekilnojamųjų daiktų kainą – 15 000 tuometinių rublių.
2.2. Po Sutarties pasirašymo pardavėjas J. B. perdavė pareiškėjams V pačius nekilnojamuosius daiktus, jų raktus ir susijusius dokumentus. Nuo to laiko pareiškėjų šeima šiuos nekilnojamuosius daiktus atvirai ir nepertraukiamai valdo kaip teisėti jo savininkai, gyveno šeima minėtame gyvenamajame name, ūkinius pastatus naudojo šeimos ūkio poreikiams, savo vardu parošė Namų valdos techninės apskaitos bylą, įsivedė trifazį elektros įvadą. Per visą šį 39 metų laikotarpį niekas kitas į šį turtą nepretendavo. Atitinkamai po Sutarties pasirašymo, perdavęs nekilnojamuosius daiktus pareiškėjams, pardavėjas J. B. šio turto nebevaldė, juo nesinaudojo ir net jame neapsilankė. Pareiškėjams buvo žinoma, kad pardavėjas J. B. išsikėlė gyventi į kitą Lietuvos kraštą. Gyventojų registro duomenimis paaiškėjo, kad J. B. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis po J. B. mirties niekas jo palikimo nepriėmė, todėl jo teisių perėmėjų nėra.
2.3. Pareiškėjai, kaip Nekilnojamųjų daiktų savininkai, remiantis (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gegužės 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 17SK-851-(14.17.110.) išsipirko 0,2451 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį po Nekilnojamaisiais daiktais tuo pačiu adresu. Pareiškėjai išsikėlė gyventi į kitą gyvenamąjį būstą, todėl nusprendė šeimai nebereikalingus Nekilnojamuosius daiktus parduoti. Pradėjus tikrinti nekilnojamojo turto registro duomenis paaiškėjo, kad pareiškėjų daiktinės teisės į Nekilnojamuosius daiktus nėra įregistruotos. Pareiškėjai pateikė 2025 m. liepos 11 d. prašymą VĮ Registrų centrui įregistruoti nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje jų nuosavybės teises į Nekilnojamuosius daiktus. VĮ Registrų centras šio prašymo netenkino, nes paaiškėjo, kad Sutartis pagal jos pasirašymo laiku galiojusią tvarką, nebuvo per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto įregistravimo įstaigoje. Tik tuomet, detaliau susipažinę su Sutarties turiniu, pareiškėjai pastebėjo, kad joje notarė buvo nurodžiusi, jog, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsniu, ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Šilutės rajono, Usėnų apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete.
2.4. Sutartį patvirtinusi notarė nebuvo išaiškinusi šio sandorio privalomos įregistravimo tvarkos, pardavėjas J. B. ir pareiškėjai nebuvo konkrečiai aptarę, kuri iš šio sandorio šalių pasirūpins sutarties įregistravimu atitinkamoje turto įregistravimo įstaigoje. Patys pareiškėjai buvo įsitikinę, kad visus dokumentus sutvarkys notarė, o pardavėjas J. B. tikėtina taip pat sutarties įregistravimu atitinkamoje turto registravimo įstaigoje nebesirūpino. Būtent dėl šių svarbių priežasčių, pareiškėjams būnant nuoširdžiai įsitikinusiems, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį patvirtinusi notarė įregistravo sandorį atitinkamoje turto registravimo įstaigoje ir jų daiktinės teisės įregistruotos, buvo praleistas 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties įregistravimui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjų reikalavimui neprieštarauja ir prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
4. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjai būdami santuokoje (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi, iš J. B., gim. (duomenys neskelbtini), nusipirko nekilnojamuosius daiktus, esančius dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini) (Sutartyje nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini)): vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1m; mūrinį ūkinį pastatą (tvartą), kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1p; medinę daržinę, kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1m; kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvartą), kuriems suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje patvirtinta, kad pirkėja V. M. iki Sutarties pasirašymo sumokėjo pardavėjui J. B. visą Nekilnojamųjų daiktų kainą – 15 000 rublių.
5. Sutartyje nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsniu, ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Šilutės rajono, Usėnų apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Pardavėjas J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. B. mirties niekas jo palikimo nepriėmė, todėl jo teisių perėmėjų nėra.
6. Tiek Sutarties sudarymo laiku galiojusiame Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau - SŠK), tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas - turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
7. Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnį, nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.
8. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, taip pat yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009-04-02. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2009).
9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą įregistruoti nupirktą nekilnojamąjį turtą, nes per tris mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo nesikreipė į nekilnojamojo turto registravimo įstaigą dėl sandorio įregistravimo. Pareiškėjai nurodė, kad pareigos įregistruoti sutartį neįvykdė, kadangi po sutarties sudarymo nebuvo konkrečiai aptarę, kuri sandorio šalis - pardavėjas ar pirkėja, turi atlikti sutarties registraciją, kad jie buvo įsitikinę, kad tai padarys notarė. Vertintina, kad pačioje sutartyje esantis įrašas dėl sutarties įregistravimo dėl teisinio neišprusimo galėjo būti netinkamai suprastas pareiškėjų, nes sutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kieno pareiga įregistruoti sutartį. Įvertinus šias aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjai sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, o taip pat pareiškėjai visą laiką naudojosi ir valdė patalpas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise kaip savo, J. B. po sutarties pasirašymo perdavė pareiškėjams patalpas ir niekada į jas nepretendavo.
11. Šiuo atveju vadovaudamasis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjams praleistą įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pareiškimas tenkintinas – pareiškėjams atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą įregistruoti viešajame registre (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kuria pardavėjas J. B., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), pardavė, o pirkėja pareiškėja V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nusipirko nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvartą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.