Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-04-11 · Administracinė byla Nr. A-143-509-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-08-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-08Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-04-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-11
Bylos Nr.
A-143-509-13
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00820-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
V.
Atsakovas
Kauno apygardos administraciniam teismui, Lietuvos
Administracinė byla Nr. A143-509/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00820-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 38; 15.2.3.1; 15.2.3.2; 1.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apygardos administraciniam teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apygardos administracinio teismo, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. J. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 2–5), kurį patikslino (1 t., b. l. 30–39, 40–44, 127–136, 141–146), į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno apygardos administracinio teismo (toliau – ir atsakovas) 2011 m. rugsėjo 30 d. individualų administracinį aktą Nr. SD-10197/11; 2) įpareigoti atsakovą Kauno apygardos administracinį teismą iš naujo atsakyti į jo 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymą; 3) panaikinti atsakovo Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. V-7 „Dėl įkainio nustatymo už bylos medžiagos ar jos dalies kopijavimą“; 4) įpareigoti atsakovą Kauno apygardos administracinį teismą nustatyti ir įteisinti rinkoje nusistovėjusį 0,12 Lt dydžio įkainį už vieno A4 formato administracinių bylų dokumentų nespalvotą puslapio kopiją; 5) įpareigoti atsakovą Kauno apygardos administracinį teismą apskaičiuoti ir jam atlyginti administracinių bylų dauginimu neteisėtai taikant 0,25 Lt įkainį už vieno A4 formato administracinių bylų dokumentų nespalvotą puslapio kopiją padarytą turtinę žalą; 6) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę dėl Kauno apygardos administracinio teismo pareigūnų padarytų veikų atlyginti jam 10 000 Lt neturtinę žalą; 7) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę atlyginti jam kasos pajamų orderio kvitu, serija AAA Nr. 0001225, padarytą 0,13 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, pagrįsdamas skundo reikalavimus, nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas, 2011 m. rugsėjo 30 d. pateikdamas jam atsakymą raštu Nr. SD-10197/11 į jo 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymą, pažeidė informacijos teikimo principus, nes pateikta informacija buvo neišsami, nevisiškai atsakyta į jo prašyme pateiktus klausimus, taip pat neteisėtai nepateikti duomenys į jo prašymo antrą dalį ir nenurodyti atsisakymo pateikti prašymo antroje dalyje prašomus duomenis argumentai. Atsižvelgdamas į tai, kad minimame rašte pateikta informacija nėra išsami bei neatsakyta į visus pateiktus klausimus, teigė, jog toks raštas turi būti panaikintas, o atsakovas turi būti įpareigotas tinkamai atsakyti į jo 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymą. Antra, Kauno apygardos administracinis teismas, 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-7 nustatydamas įkainius už bylos medžiagos ar jos dalies kopijavimą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių patvirtinimo“, kadangi šis nutarimas nustato dokumentų teismuose kopijų įkainius tik ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančioms baudžiamosioms byloms ir jose esantiems dokumentams, o ne administracinėse bylose esantiems dokumentams. Trečia, Kauno apygardos administracinio teismo nustatyti įkainiai už dokumentų administracinėse bylose kopijavimą neatitinka vyraujančios rinkos kainos, todėl pažeidžiamas nediskriminavimo principas. Teismas administracinių bylų dokumentų kopijavimo paslaugą teikia kaip pelno siekianti įmonė ir neteisėtai pelnosi iš dokumentų dauginimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. V-7 „Dėl įkainio nustatymo už bylos medžiagos ar jos dalies kopijavimą“ yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas nustatyti ir įteisinti rinkoje nusistovėjusį 0,12 Lt dydžio įkainį už vieno A4 formato administracinių bylų dokumentų nespalvotą puslapio kopiją. Ketvirta, atsakovas, imdamas 0,25 Lt dydžio mokestį už vieno A4 formato administracinių bylų dokumentų nespalvotą puslapio kopiją, padarė jam žalą, nes kitose kopijavimo paslaugas teikiančiose įmonėse jis galėjo už administracinių bylų dokumentų kopijavimą sumokėti perpus mažesnę sumą, todėl atsakovas turi būti įpareigotas apskaičiuoti ir jam atlyginti administracinių bylų dauginimu padarytą turtinę žalą. Penkta, dėl tokių Kauno apygardos administracinio teismo neteisėtų veiksmų jis taip pat patyrė neturtinę žalą, vertinamą 10 000 Lt, kuri pasireiškė negalėjimu pilnavertiškai naudotis savo procesinėmis, žmogaus bei pilietinėmis teisėmis, neigiamu teismo vykdytos diskriminacijos poveikiu ir pasekmėmis (negalėjimu skirti laiko darbui ir poilsiui, jo vertimu rašyti skundus). Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1368 patvirtinto dokumentų kopijų įkainių nustatymo aprašo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1241 patvirtinto Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkto teisėtumo ištyrimo dėl šių aktų prieštaravimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnio nuostatoms, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatai „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ ir 29 straipsnio nuostatai „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“, Lygių galimybių įstatymo 5 ir 10 straipsnių nuostatoms.

Atsiliepimas

Atsakovai Kauno apygardos administracinis teismas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apygardos administracinio teismo (toliau – ir atsakovai), atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 88–91, 103–106) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais. Pirma, pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu padauginti iš bylų, esančių Kauno apygardos administraciniame teisme, nespalvotus dokumentų A4 formato nuorašus rinkos kaina, kuri yra 0,12 Lt už vieną nuorašą, bei pateikti iki tol šio teismo taikytos nespalvotų dokumentų A4 formato nuorašų dauginimo kainos (0,25 Lt) struktūrą, sudėtines dalis, ekonominį, finansinį bei teisinį pagrindimą, nurodyti teismo antkainį ir gaunamą pelną. Į šį pareiškėjo prašymą buvo atsakyta 2011 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. SD-10197/11, jame pateikti išsamūs paaiškinimai dėl pareiškėjo prašyme keliamų klausimų, todėl panaikinti minimą raštą bei įpareigoti atsakovą pateikti pakartotinį atsakymą nėra pagrindo. Antra, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. V-7 „Dėl įkainio nustatymo už bylos medžiagos ar jos dalies kopijavimą“, kadangi šis įsakymas ir nauja jo redakcija (2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas) parengti ir priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ABTĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių patvirtinimo“ bei atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 20 d. raštą Nr. 01-02-133 „Dėl įkainių už administracinių bylų medžiagos kopijas“. Šie teisės aktai ir administraciniai sprendimai nėra panaikinti, jie galiojantys, todėl atsakovas pagrįstai vadovaujasi juose išdėstytomis nuostatomis. Trečia, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą nustatyti 0,12 Lt dydžio įkainį už vieno A4 formato administracinių bylų dokumentų nespalvotą puslapio kopiją, kadangi atsakovas pats savarankiškai neturi teisės nustatyti mokesčio už bylos medžiagos kopijas dydį, tokia teisė pagal ABTĮ nustatyta tik Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai. Ketvirta, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir atlyginti jam administracinių bylų dauginimu neteisėtai taikant 0,25 Lt įkainį už vieno A4 formato administracinių bylų dokumentų nespalvotą puslapio kopiją padarytą turtinę žalą, kadangi pareiškėjui, kiekvieną kartą kopijuojant dokumentus teisme, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, todėl pareiškėjas patirtos žalos dydį gali apskaičiuoti ir pats, be to, ABTĮ įpareigoja patį pareiškėją, o ne atsakovą, suformuoti reikalavimą, taip pat ir kokio dydžio turtinę žalą jis patyrė. Penkta, neturėtų būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nėra Kauno apygardos administracinio teismo neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Visi šie argumentai patvirtina, jog pareiškėjo skundas neturėtų būti tenkinamas.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu (1 t., b. l. 174–179) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. SD-10197/11 „Dėl prašymo“ – atsakymą į pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymą. Teismas vadovavosi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1, 2 dalimis, 4, 16 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 10 punktu. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme išdėstytas antrasis reikalavimas – pateikti iki šiol Kauno apygardos administracinio teismo taikytos nespalvotų dokumentų A4 formato nuorašų dauginimo kainos (0,25 Lt) struktūrą, sudėtines dalis; ekonominį, finansinį bei teisinį pagrindimą, nurodyti teismo antkainį ir iš vieno nuorašo gaunamą pelną – yra susijęs būtent su Kauno apygardos administracinio teismo darbuotojų įpareigojimu sukurti dokumentus ir atlikti tam tikrus skaičiavimus, kurių paruošimui teismas išnaudotų neproporcingai dideles darbo ir laiko sąnaudas, juolab kad teismas, kaip institucija, nesiverčia kopijavimo paslaugų teikimo veikla, o tokia pareiga jam pavesta įstatymo (ABTĮ 51 str. 1 d.). Be to, Kauno apygardos administracinis teismas, atsakydamas į aukščiau aptartą pareiškėjo reikalavimą, nurodė, kad teismas savarankiškai nenustato kopijavimo paslaugų įkainių, kadangi tokius įkainius teismams nustato Vyriausybė. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai nepateikė pareiškėjui nespalvotų dokumentų A4 formato nuorašų dauginimo kainos (0,25 Lt) struktūros, sudėtinių dalių, ekonominio, finansinio pagrindimo, nenurodė teismo antkainio ir iš vieno nuorašo gaunamo pelno, kadangi teisė atsisakyti teikti tokio pobūdžio informaciją įtvirtinta Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. SD-10197/11 nurodė pareiškėjui administracinių bylų dokumentų kopijų darymo įkainių teisinį pagrindimą, t. y. raštu pareiškėjas informuotas, kad dokumentų teismuose įkainius nustato atitinkamas Vyriausybės nutarimas, kurio pagrindu Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas priėmė įsakymą, nustatydamas administracinės bylos medžiagos 1 lapo kopijos 0,25 Lt dydžio mokestį. Pareiškėjui rašte taip pat pažymėta, kad teismas pats neturi teisės sumažinti mokesčio už kopijų darymą, kadangi tokius įkainius nustato Vyriausybė. Teismo nuomone, pareiškėjui buvo suteikta pakankamai informacijos apie Kauno apygardos administraciniame teisme taikomus įkainius už administracinių bylų dokumentų kopijavimą, nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis priimtas Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko įsakymas, nustatantis būtent tokio dydžio įkainius už dokumentų kopijų darymą. Teismo rašte nurodytas Vyriausybės nutarimas yra viešai paskelbtas, todėl pareiškėjas turėjo teisę su juo išsamiai susipažinti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. SD-10197/11 netinkamai atsakė į pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymą, ir įpareigoti atsakovą dar kartą atsakyti į minėtą pareiškėjo prašymą. Teismas pažymėjo, jog įkainius už administracinių bylų medžiagos kopijas teismams nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. ABTĮ 51 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinta, kad už kiekvieną bylos medžiagos vieno puslapio kopiją imamas teisingumo ministro nustatyto dydžio užmokestis (nuo 2011 m. lapkričio 1 d. tokia teisė suteikta Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai). Taigi byloje aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių patvirtinimo“, kurio 1 punktu patvirtintas už vieną A4 formato lapo kopiją – 0,25 Lt mokestis. Šis nutarimas yra galiojantis, nėra panaikintas, o, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio nuostatas, teisė spręsti dėl Vyriausybės nutarimo atitikimo Konstitucijai ir įstatymams yra suteikta išimtinai tik Konstitucinio Teismo kompetencijai, todėl šis nutarimas privalomas šalims vykdyti ir juo būtina vadovautis. Minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1368) pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1241, papildant, kad ankstesniu nutarimu nustatyti dokumentų kopijų įkainiai taikomi ir teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų darymui. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu bei Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-7 „Dėl įkainio nustatymo už bylos medžiagos ar jos dalies kopijavimą“ nustatė 0,25 Lt mokestį už kiekvieną bylos medžiagos 1 puslapio kopiją. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir teisinį šio ginčo reglamentavimą, teismas konstatavo, kad atsakovas veikė teisės aktų nustatyta tvarka, pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo reikalavimą nespalvotus dokumentų A4 formato nuorašus iš bylų Kauno apygardos administraciniame teisme padauginti rinkos kaina, kuri yra 0,12 Lt už vieną nuorašą, todėl ir nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą nustatyti ir įteisinti rinkoje nusistovėjusį 0,12 Lt dydžio įkainį už vieno A4 formato administracinių bylų dokumentų nespalvotą puslapio kopiją, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. V-7 „Dėl įkainio nustatymo už bylos medžiagos ar jos dalies kopijavimą“, kadangi, kaip jau minėta, šis teismo įsakymas buvo priimtas vadovaujantis galiojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių patvirtinimo“, nustatančiu teismuose esančių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainius, teismo įsakymo nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-26 „Dėl 2008 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-7 „Dėl įkainio nustatymo už bylos medžiagos ar jos dalies kopijavimo“ įsakymo pakeitimo“ aukščiau paminėtas Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. V-7 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, todėl naikinti tokį įsakymą, kuris faktiškai yra negaliojantis, nėra pagrindo. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu. Pažymėjo, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Be to, Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pabrėžė, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Teismas akcentavo, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – Kauno apygardos administracinio teismo – neteisėtus aktus (CK 6.271 str. 3 d.), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti šio teismo neteisėti veiksmai ar neveikimas, kaip būtina valstybės atsakomybės atsiradimo sąlyga, teismas nepatenkino pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi šis prašymas nepagrįstas jokiais teisiniais motyvais (ABTĮ 111 str. 2 d. 4 p.), be to, nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių dėl aukščiau nurodytų teisės aktų teisėtumo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 2–3, 5) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-7 ,,Dėl įkainio nustatymo už bylos medžiagos ar jos dalies kopijavimą“ neteisėtai nustatė 0,25 Lt dydžio mokestį už vieno puslapio kopiją. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1368 ,,Dėl ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių patvirtinimo“ nuostatas, vieno A4 formato lapo – o ne puslapio – dauginimo įkainis yra nustatytas 0,25 Lt. Lapas susideda iš dviejų puslapių, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai padvigubino dauginimo paslaugos kainas, todėl padarė jam turtinę žalą.

2. Turėjo pagrindą prašyti atsakovo pateikti papildomus duomenis, dėl kurių šis padvigubino dauginimo kainą, ir pasiūlyti pigesnius paslaugų tiekėjus ar būdus laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1368 įkainių, nepažeidinėti jo teisių. Pagrįstai prašė duomenų apie aukštesnio teisės akto pažeidinėjimo aplinkybes ir priežastis. Atsakovas siekė pelno ir neteisėtai veikė kaip pelno siekianti biudžetinė organizacija.

3. Reikalavimas panaikinti galiojantį atsakovo teisinį reglamentavimą dėl padvigubintų dauginimo įkainių yra pagrįstas – atsakovo aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui.

4. Nepagrįsta išvada, kad negali būti tenkinami reikalavimai dėl žalos atlyginimo.

5. Nepagrįstai nepatenkintas prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ABTĮ 4 straipsnio 1, 2, 6 dalių nuostatomis.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 11–12) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis už A4 formato lapo kopiją būtų mokėjęs ne 0,25 Lt (bet, pavyzdžiui, daugiau ar mažiau) ir kad atsakovas, imdamas mokestį už bylos medžiagos lapo kopiją, pažeidė paminėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytą 0,25 Lt įkainį. Apeliantas negalėjo dėl to patirti prašomą priteisti žalą. Atsakovas nėra tas subjektas, kuris galėtų aiškinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto įkainio struktūrą, sudedamąsias dalis, finansinį bei ekonominį pagrindimą ir pan. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovas neteisėtai siekė pelno. Atsakovas, taikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą įkainį, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pritaria teismo motyvui, atmetant apelianto prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl, pareiškėjo manymu, netinkamo (neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų) atsakovo Kauno apygardos administracinio teismo reagavimo į jo (pareiškėjo) šiam atsakovui paduotą 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymą. Su tuo pareiškėjas sieja jo nurodytos ir prašomos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo kolegijos pripažintinas išvestiniu iš kitų pareiškėjo skunde nurodytų, tiesiogiai sietinų su paminėto pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymo (pareiškėjo manymu, netinkamu) nagrinėjimu, reikalavimų. Dėl šios priežasties nagrinėjamai bylai lemiamą reikšmę turi aplinkybių, sietinų su pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymo išnagrinėjimu, teisinis įvertinimas. Tai reiškia, kad, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, yra būtina nustatyti (išaiškinti) pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymo reikšmę nagrinėjamai bylai. Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš aptariamo pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymo, jo įžanginėje dalyje (I) yra konstatuojamas faktas, kad atsakovas Kauno apygardos administracinis teismas, išduodamas bylos medžiagos kopijas, už kiekvieną bylos medžiagos vieno A4 formato dokumento nuorašą reikalauja sumokėti 0,25 Lt. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu įkainiu, išreiškė nuomonę, kad tokiu būdu teismas neteisėtai (viršydamas tokios paslaugos rinkoje dominuojančią kainą 0,12 Lt už vieną nuorašą) pelnosi iš dokumentų dauginimo, nors yra ir privalo būti išlaikomas iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Aptariamo prašymo II dalyje pareiškėjas prašė „nespalvotus dokumentų A4 formato nuorašus iš bylų Kauno apygardos administraciniame teisme dauginti rinkos kaina, kuri šiuo metu yra 0,12 Lt už vieną nuorašą, bei „pateikti Kauno apygardos administracinio teismo taikytos nespalvotų dokumentų A4 formato nuorašų dauginimo kainos (0,25 Lt) struktūrą, sudėtines dalis, ekonominį, finansinį bei teisinį pagrįstumą, nurodyti teismo antkainį ir iš vieno nuorašo gaunamą pelną“. Vertindama šį pareiškėjo prašymą Įstatymo taikymo požiūriu, kolegija išskiria jo dalį dėl informacijos apie teisme taikomo 0,25 Lt tarifo teisinį pagrindimą. Šiuo aspektu atsakovo 2011 m. rugsėjo 30 d. atsakymas (pareiškėjo įvardintas individualiu administraciniu aktu) kolegijos pripažintinas atitinkančiu Įstatymo 4 straipsnyje nurodytus informacijos teikimo principus, nes jame yra nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu (kuriuos vykdant) buvo nustatytas paminėtas 0,25 Lt tarifas bei paaiškintas teismo pasyvus vaidmuo pasirenkant šį tarifą, t. y. tai, kad tokio tarifo pasirinkimas nėra Kauno apygardos administracinio teismo diskrecija. Pažymėtina, kad tokios informacijos tikrumą ir jos teisingumą patvirtina ginčo teisinius santykius reguliuojantys pirmosios instancijos teismo aptarti teisės aktai: ABTĮ 51 straipsnio 3 dalis (2000-09-19 įstatymo Nr. VIII-1927 ir 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1485 redakcijos), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas (originali ir 2011-10-27 nutarimo Nr. 1241 redakcijos). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Kauno apygardos administracinis teismas neturėjo savarankiškos kompetencijos nustatyti vienokį arba kitokį mokesčio už bylos medžiagos kopijas dydį, pareiškėjo prašymo dalis dėl 0,25 Lt dydžio tarifo ekonominio bei finansinio pagrindimo Įstatymo taikymo požiūriu kolegijos nepripažintina pagrįsta.

Kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo išsakytiems argumentams dėl pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymo reikšmės nagrinėjamai bylai, sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. atsakymas į šį prašymą atitinka Įstatymo reikalavimus ir negali būti pripažintas pažeidusiu pareiškėjo teisę į informaciją. Kolegija, taip pat sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl deliktinės atsakomybės netaikymo šioje administracinėje byloje ir jų nekartodama, pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo negali būti pripažintas pagrįstu.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl aukščiau paminėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1368 atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio taikymo požiūriu toks pareiškėjo prašymas nelaikytinas administraciniam teismui paduoto skundo reikalavimu. Todėl tokio prašymo netenkinimas nėra reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės teisingumo. Pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas ABTĮ 4 straipsnio teismui suteikta diskrecija kreiptis arba nesikreipti į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto konstitucingumo, nenustatė pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams, taip pat nemato pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1368 konstitucingumu.

Taigi konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų pripažinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nepagrįstu arba neteisingu (ABTĮ 86 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasIrmantas Jarukaitis