Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-588-954/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-06-26Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-04Kauno apygardos teismas
  3. T-421-224/2019Nutartis · 2019-07-08Alytaus apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-09
Bylos Nr.
1S-588-954/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06692-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
E. S.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-588-954/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06692-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. S., Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat E. S. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 4 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti, įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi ištaisytas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas ir už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtos bausmės dydis vietoje „4 (vieneriems) metams 6 mėnesiams“, nurodytas „4 (ketveriems) metams 6 mėnesiams“.

2. 2019 m. birželio 18 d. Alytaus aplinkės teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl bausmių subendrinimo nuteistajam E. S..

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. liepos 8 d. Alytaus apylinkės teismas nutartimi teikimą tenkino ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, E. S. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmę subendrino su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bausme, jas iš dalies sudedant, ir E. S. paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitė bausmę, E. S. atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir E. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 9 d. Bausmės pradžią E. S. nutarė skaičiuoti nuo Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2018 m. birželio 26 d.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis E. S. skunde prašo taikyti BK 65 straipsnio nuostatas bei kitus BK straipsnius ir sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kas nesutinka su apylinkės teismo nutartimi dėl bausmių subendrinimo, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Anot apelianto, teismas bendrindamas nuosprendžiais skirtas bausmes turėto taikyti bausmių apėmimo principą. Taip pat teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei į tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai galisi, kiekvieną mėnesį moka dalį priteistos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. S. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ar BK 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę subendrintą bausmę. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis E. S. nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, padarė iki Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžio priėmimo (t. y. 2018 m. vasario 8 d.), šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės apylinkės teismo skundžiama nutartimi teisingai subendrintos BK 63 straipsnio pagrindu.

9. Nuteistasis E. S. skunde akcentuoja, kad skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos taikant bausmių apėmimo principą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Pažymima, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018). Tačiau vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik nurodytu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

9.1. Pagal teismų praktiką, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3-489/2019, 2K-570/2012).

9.2. Nagrinėjamu atveju E. S. nauju (2018 m. birželio 26 d.) nuosprendžiu nuteistas už tyčinį, sunkų, 2018 m. vasario 8 d. padarytą nusikaltimą. Tačiau teismo nuomone, šis nusikaltimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą (sunkus sveikatos sutrikdymas) labai nesiskiria nuo 2017 m. gruodžio 11 d. padaryto ir pirmesniu (2018 m. balandžio 27 d.) nuosprendžiu kvalifikuoto kaip nesunkaus nusikaltimo (fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo), nes abiem atvejais panaudojant smurtą, kėsintasi į žmogaus sveikatą, abiejuose nuosprendžiuose konstatuoti nusikaltimai padaryti E. S. veikiant tiesiogine tyčia.

9.3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad šiuo atveju vien apimant bausmes būtų įtvirtintas teisės taikymo požiūriu neteisingos galutinės bausmės nustatymas, realus dalies veikų nebaudžiamumas. Taigi, nauju - 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas subendrindamas bausmę teismas teisingai taikė būtent bausmių dalinio sudėjimo būdą. Aukštesniojo teismo vertinimu, bausmių bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo, galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta, kadangi prie griežtesnės bausmės buvo pridėta tik dalis švelnesnės bausmės. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti ir griežtesnį visiško bausmių sudėjimo būdą, tačiau pasirinko nuteistajam palankesnį dalinio bausmių bendrinimo – dalinio sudėjimo būdą. Tai, jog E. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo įvertinta 2018 m. birželio 26 d. nuosprendyje. Dėl to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.

10. Konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis ir keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinęs dalinio sudėjimo būdu nuteistajam E. S. paskyrė ne per griežtą ir teisingą galutinę bausmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. S. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 8d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Giedraitis