- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 1A-719-579/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06692-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota, įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, nuo 2018 m. vasario 9 d.
Iš nuteistojo E. S. priteista 4817 (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai septyniolika) eurų 69 centai Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo A. K. gydymo išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo E. S. nukentėjusiajam A. K. priteista 200 (du šimtai) eurų turtinei žalai atlyginti bei 3000 (trys tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. S. nuteistas už tai, kad padarė nukentėjusiajam A. K. sunkų sveikatos sutrikdymą šiomis aplinkybėmis, t. y., 2018 m. vasario 8 d. apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) g., prie žiedinės sankryžos dėl asmeninių paskatų tyčia sudavė nukentėjusiajam A. K. vieną smūgį peiliu į pilvą ir dėl durtinės-pjautinės pilvo žaizdos su žarnų pasaito, plonžarnių ir skersinės žarnos sužalojimo, kairio šlapimtakio sužalojimo nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendį, sušvelninant paskirtą bausmę ir sumažinant priteistos neturtinės žalos dydį.
2.1. Skunde teigiama, kad nusikaltimą įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio, nukentėjusiojo reikalavimai atlyginti žalą už telefoną. Nuteistasis nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi dėl kilusių pasekmių, tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę, ar tinkamai nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis.
6. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. E. S. padarė sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. S. teisiamas jau ne pirmą kartą. Jo veiksmuose dominuoja turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Nuteistajam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Dabartinį sunkų nusikaltimą padarė praėjus tik keturiems mėnesiams po tai, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, baudžiamosios bylos, kurioje buvo kaltinamas padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nagrinėjimo metu (šiuo metu nuosprendis dėl šios veikos padarymo jau yra įsiteisėjęs). Šie duomenys leido teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, o yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. E. S. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Eilę kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą. Sutiktina su apelianto teiginiais, kad įtakos jo nusikalstamam elgesiui galėjo turėti tai, jog jis užaugo be šeimos, jam nėra įskiepytos bendražmogiškos vertybės, tačiau tokia aplinkybė visgi nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę, kadangi nuteistojo elgesys rodo, kad jis nededa net menkiausių pastangų tam, kad pasitaisytų. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė šiek tiek mažesnį nei sankcijos vidurkis. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta 1/3. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, ji nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas byloje teisingai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam A. K. atlyginimo.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
10. Įvertinusi visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam A. K. skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisėjų kolegijos nuomone, įstatymo taikymo aspektu neturtinės žalos dydžio suma nustatyta remiantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, vadovaujantis suformuotos teismų praktikos pavyzdžiais panašiose bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo pagrindo nėra.
11. Nukentėjusysis A. K. buvo pareiškęs 5 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, E. S. padarytą veiką ir jos pasekmes, sprendė, kad nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti, teisinga, sąžininga ir protinga suma bus 3 000 eurų. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, yra teisėtas ir pagrįstas, bei nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Tai pirmosios instancijos teismo iš esmės ir buvo įvertinta.
12. Šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo A. K. sveikata sunkiai buvo sutrikdyta E. S. peiliu smūgiavus jam į pilvą. Dėl šio fizinio poveikio nukentėjusiajam buvo padaryta durtinė – pjautinė pilvo žaizda su žarnų pasaito, plonžarnių ir skersinės žarnos sužalojimu, kairio šlapimtakio sužalojimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. K. dėl patirto sužalojimo buvo hospitalizuotas, operuotas, dvi savaites gydėsi chirurgijos skyriuje, vėliau gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai. Paties nukentėjusiojo aiškinimu, jis patyrė didelį skausmą, nepatogumus, jam sunku eiti į tualetą ir atlikti gamtinius reikalus. Dėl patirtų sužalojimų negali gyventi pilnavertiško gyvenimo, sportuoti. Taigi, kaip matyti, dėl nuteistojo E. S. smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, nepatogumus, tam tikrus išgyvenimus, jam buvo reikalinga operacija. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmus išprovokavo nukentėjusiojo priekaištai dėl pagrobto telefono, tačiau byloje tokių duomenų nėra. A. K. apeliacinės instancijos teisme paneigė tokį nuteistojo aiškinimą. Be to, pažymėtina, kad tai nėra dingstis smurtauti.
13. Esant pirmiau nustatytoms ir išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamąją funkciją už patirtas skriaudas, taip pat į tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais nuteistojo E. S. veiksmais, kas teisinėje praktikoje pripažįstama, jog tokiu būdu yra padaroma kur kas didesnė žala, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą netinkamai taikė įstatymą, nustatantį neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ar pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Priešingai, apylinkės teismas laikėsi įstatymo reikalavimų, įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir parinko adekvatų žalos atlyginimo dydį. Konstatuotina, jog tokiu būdu bus pasiekta protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, tuo nenukrypstant ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Todėl tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą ir keisti nuosprendžio dalį dėl priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos, nėra pagrindo.
14. Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo E. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, iš esmės visi jame dėstomi argumentai jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant nuosprendį.
15. Tačiau Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant nuteistajam už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą bausmę, ją įvardijant žodžiais, padaryta klaida: nurodyta 4 (vieneriems), o turi būti 4 (ketveriems). BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, o 2 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę priimti sprendimus dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų. Užtikrinant proceso ekonomiškumo principą ši klaida ištaisoma priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme, o ne nuosprendžio vykdymo stadijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtos bausmės dydį vietoje „4 (vieneriems) metams 6 mėnesiams“, nurodyti „4 (ketveriems) metams 6 mėnesiams“