Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-07 · Administracinė byla Nr. I-321-142/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-07
Bylos Nr.
I-321-142/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03041-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
L. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-321-142/2015Proceso Nr. 3-61-3-03041-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

L. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2013 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 1D-6986(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nuo 2012 m. sausio 1 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – pensija) dalį (po 228,42 Lt už mėnesį); 3) įpareigoti atsakoves nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti tokio dydžio pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki pensijos sumažinimo; 4) sustabdyti bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis teismas) išnagrinės bylą dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio konstitucingumo (b. l. 1–7).

Pareiškėja skunde paaiškina, kad iki šiol jai yra mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį sumažinta pensija ir tokiu būdu ribojama jos konstitucinė teisė į nuosavybę, pažeisti konstituciniai asmenų lygybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisingumo ir proporcingumo principai. Pareiškėja abejoja, kad pensijos mažinimas 2012–2013 metais buvo ir yra būtina priemonė, t. y. ar atitinka teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus. 2013 m. rugsėjo 20 d. teisme gautas pareiškėjos atsiliepimas į atsakovių atsiliepimą (b. l. 33–36), kuriame pareiškėja nurodė, kad nesutinka su atsakovių argumentais ir paaiškino, kad pirmąją sumažintą pensiją gavo 2012 m. sausio mėnesį.

Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. 2015 m. liepos 7 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir skundą tenkinti (b. l. 55–56).

Atsiliepimas

VRM atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–29). Pasak VRM, pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos valstybinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą reikalavimui pateikti, todėl teismo prašo bylą nutraukti. Nurodo, kad pareiškėjai pirmoji sumažinta pensija buvo išmokėta 2010 m. vasario 26 d., o pareiškėjos ikiteisminis skundas buvo paduotas praėjus daugiau nei 6 mėnesiams. VRM atsiliepime taip pat nurodo, kad sprendimas perskaičiuoti pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį yra teisėtas, nes šios tiesės normos atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) iki šiol nėra paneigta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – SPT) pateikė dokumentų, susijusių su pareiškėjos valstybinės pensijos skyrimu ir mokėjimu, patvirtintas kopijas (b. l. 16–26), atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdyje atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina. Kitoje dalyje skundas atmestinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjos pensijos sumažinimo nuo 2012 m. sausio 1 d., vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 2013 m. rugsėjo 5 d. teismo nutartimi (b. l. 31) prie nagrinėjamos bylos buvo prijungta administracinė byla Nr. I-1488-624/2013, kurioje buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas atsakovėms VRM ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VRM, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas minėtoje byloje buvo priimtas 2013 m. vasario 25 d. ir įsiteisėjo 2013 m. liepos 3 d. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovių neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, toje dalyje, kurioje prašoma priteisti pensijos dalį laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 25 d. yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.

Kaip minėta, pareiškėja skunde prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas ištirs Laikinojo įstatymo 15 straipsnio konstitucingumą. 2013 m. gruodžio 4 d. teismo nutartimi nagrinėjama byla buvo sustabdyta (b. l. 46–48). Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. KT15-N9/2015 byloje Nr. 12/2013-21/2013-15/2014-1/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas) išsprendė minėtos Laikinojo įstatymo nuostatos konstitucingumo klausimą. 2015 m. gegužės 28 d. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (b. l. 52–53).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu (nuo 2013 m. vasario 26 d.) buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 1 303,79 Lt iki 1 075,37 Lt (t. y. 17,52 proc.) sumažinta pensija (b. l. 10). Dėl nepriemokos išmokėjimo ir pensijos dydžio atstatymo pareiškėja su 2013 m. liepos 11 d. prašymu kreipėsi į SPT (b. l. 23). Į minėtą prašymą pareiškėjai atsakė ginčijamu VRM 2013 m. liepos 23 d. raštu Nr. 1D-6986(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“ (toliau – VRM raštas) (b. l. 8–9), kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, pensijos bus perskaičiuojamos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, VRM minėtame rašte konstatavo, kad išmokėti pareiškėjai nepriemoką nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje, siekiant įvertinti skundžiamo VRM rašto teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar pareiškėja pagrįstai reikalauja išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą), 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais šio įstatymo pakeitimais jos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92).

Kaip minėta, pareiškėja prašo priteisti būtent tą neišmokėtos pensijos dalį, kuri susidarė dėl minėto teisinio reguliavimo, t. y. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, kurio galiojimas Laikinojo įstatymo 15 straipsniu buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nuo 2014 m. sausio 1 d. nebegalioja ir pareiškėjos atžvilgiu nebebuvo taikoma, pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti tokio dydžio pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki pensijos sumažinimo yra nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjos reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką pagrįstumą, aktualus Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas, kuriame Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai.

Vienas pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų yra tas, kad nustatytas teisinis reguliavimas, be kita ko, reiškė pareiškėjos diskriminavimą kitų pensininkų atžvilgiu. Šį skundo argumentą pareiškėja, be kita ko, grindė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2013 m. balandžio 23 d. pažyma (b. l. 6), nurodydama, kad pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsnį, elgesys su asmeniu, kai socialinės padėties pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, nei panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, yra laikoma tiesiogine diskriminacija. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarime pateiktą išaiškinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VRM teisėtai ir pagrįstai ginčo laikotarpiu pareiškėjai skaičiavo ir mokėjo pensiją, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl pareiškėjai priteisti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusią neišmokėtą pensijos dalį nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai, teisėtu ir pagrįstu nagrinėjamoje byloje pripažįstamas ginčijamas VRM raštas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 2 punktu ir 127 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti bylą dalyje dėl pareiškėjos L. V. reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 25 d.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusRasa Ragulskytė-MarkovienėHalina Zaikauskaitė