- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-16
- Bylos Nr.
- I-1632-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06315-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rūta Miliuvienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Miliuvienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2013-09-25 nutarimą Nr. 62-745, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2013-10-15 sprendimą Nr. 2S-4829, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 30 MGL dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad 2013 m. rugsėjo mėn. ryte, trumpam uždengęs iš priekio savo miegamąją lovą rankšluosčiu, atsigulęs tenkino savo lytinę aistrą. Staiga atėjo korpuso vyresnysis išvesti paskambinti ir, atidaręs kameros duris, paklausė, dėl ko iš priekio uždengė savo miegamosios lovos kampą bei nurodė nedelsiant nuimti rankšluostį. Pareiškėjas teigia pareigūnui pasakęs, kad jis nepriekabiautų ir pasiteiravęs, ar jis nėra iškrypėlis, taip pat pasakęs, kad turi teisę į privatumą. Pareigūnas pradėjo grasinti dėl nepagarbaus elgesio surašyti tarnybinį pranešimą, tai ir padarė, į tai įtraukdamas savo pavaldinį stažuotoją, kuris jokio nusiskundimo neturėjo. Mano, kad su pareigūnais elgėsi etikos normų ribose, necenzūrinių žodžių nevartojo, į reikalavimą nuimti rankšluostį, nors ir neiškart, bet sureagavo. Pareiškėjas neįžvelgia savo pažeidimų, tačiau mano, kad pareigūnai nesilaikė etikos normų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė jo privatumą. Pareiškėjas mano, kad jam buvo nepagrįstai skirta griežta nuobauda – teisės pirkti maisto produktus atėmimas vienam mėnesiui. Skundžiamame nutarime pateikti teiginiai, pareiškėjo manymu, neatitinka tikrovės, nutarimas nėra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (nuotraukomis, poste esančios vaizdo kameros medžiaga). Necenzūriniai žodžiai nebuvo konkretizuoti, neatliktas tarnybinis tyrimas. Kalėjimų departamentas tinkamų priemonių nesiėmė, skundo iš esmės neišnagrinėjo, priėmė formalų ir neteisingą sprendimą. Teigia dėl pareigūnų veiksmų, neteisėto atėmimo teisės pirkti maisto produktus buvo pažemintas, patyrė emocinę depresiją, psichologinį kankinimą, t. y. neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių TI-K, kartu atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13-16). Nurodo, kad 2013-09-21 apie 9.30 val. pareiškėjas padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, nes būdamas kameroje Nr. 357, uždengė savo miegamąją vietą rankšluosčiu, posto prižiūrėtojo reikalavimus atidengti savo miegamąją vietą ignoravo, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, tokiais veiksmais pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-02-17 įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 2.2 ir 3.11 punktus. Už tai pareiškėjui skundžiamu nutarimu buvo paskirta nuobauda, kuri atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Teigia, kad pareiškėjas buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarkės reikalavimais, tačiau vis tiek jų nesilaikė. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
2014-05-28 teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą, paaiškino, kad nuobauda jam skirta tuo metu, kai kardomoji priemonė nebuvo taikyta, dėl to jis negalėjo būti baudžiamas (b. l. 42-49).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-06-06 nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės sprendimas byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovams Lukiškių TI-K, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, kurioje sprendžiama dėl pareiškėjo laikymo tardymo izoliatoriuje teisėtumo laikotarpiu nuo 2013-08-06 iki 2013-11-13.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-31 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, kadangi nustatyta, jog byla pagal pareiškėjo skundą atsakovams Lukiškių TI-K, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-18 sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2016-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1165-590/2016 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.
2016-08-09 teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-08-06 iki 2013-11-13 jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jis neteisėtai buvo laikomas Lukiškių TI-K. Dėl įvykio surašytame tarnybiniame pranešime pareigūnas nenurodė, kaip pasireiškė pareiškėjo nemandagumas, kokius necenzūrinius žodžius jis vartojo. Teigė, kad asmeniui turi būti suteikiamas privatumas.
Liudytojas T. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad Lukiškių TI-K iki 2016-04-21 ėjo korpuso vyresniojo pareigas. Apie įvykį jam pranešė prižiūrėtojas R. K.. Priėjęs prie kameros pamatė, kad pareiškėjo lova buvo uždengta, vėliau pareiškėjas ją atidengė. Pareiškėjas žinojo, kad taip daryti negalima, pareigūnai užfiksavo pažeidimo faktą. Pareiškėjas įvykio metu bendravo nemandagiai, vartojo necenzūrinius žodžius. Įstaigoje buvo taikoma tokia praktika, kad tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai konkrečių necenzūrinių žodžių necituodavo, vėliau tai buvo pradėta daryti. Pareiškėjas rankšluosčio nuo lovos nenorėjo nukabinti, sakė, kodėl turi tai daryti. Reikalavimą nukabinti rankšluostį pareiškėjas įvykdė po kurio laiko. Nepamena, ar konkrečiai jo atžvilgiu pareiškėjas buvo nemandagus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Byloje kyla ginčas dėl Lukiškių TI-K 2013-09-25 nutarimo Nr. 62-745, kuriuo suimtajam pareiškėjui paskirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktus atėmimas vienam mėnesiui (b. l. 6), pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėjui nuobauda paskirta vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniais už tai, kad jis 2013-09-21 apie 9.30 val., būdamas gyvenamojoje kameroje Nr. 357, uždengė savo miegamąją vietą rankšluosčiu, posto prižiūrėtojo reikalavimus atidengti savo miegamąją vietą ignoravo, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, taip pažeisdamas Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-02-17 įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 2.2 ir 3.11 punktus.
Suimtieji privalo laikytis suėmimo vykdymo režimo – asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visumos (Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3) teisės pirkti maisto produktų atėmimas iki vieno mėnesio; 4) uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų (Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2015-09-01).
Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Taigi suimtiesiems privalu laikytis Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-02-17 įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių (b. l. 27-28) reikalavimus. Šių taisyklių 2.2 punktas nustato, kad suimtieji privalo būti mandagūs su įstaigos darbuotojais, kitais asmenimis, o 3.11 punktas draudžia suimtiesiems vartoti necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes, toleruoti subkultūros reiškinius.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, liudytojo T. A. parodymus, vertina, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas už pareigūno reikalavimo nevykdymą (Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą). Iš Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 1 prižiūrėtojo R. K. 2013-09-21 tarnybinio pranešimo (b. l. 20) ir korpuso vyresniojo T. A. 2013-09-21 tarnybinio pranešimo (b. l. 19), T. A. parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas 2013-09-21 uždengė savo miegamąją vietą rankšluosčiu, ir tai trukdė stebėti kamerą, todėl prižiūrėtojas R. K. pareikalavo atidengti miegamąją vietą ir padėti rankšluostį tam skirtoje vietoje. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Kad pareiškėjas ne iškart įvykdė reikalavimą, patvirtina tiek minėti pareigūnų tarnybiniai pranešimai, tiek liudytojo T. A. parodymai teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad pareiškėjas tiek 2013-09-25 rašytiniame paaiškinime (b. l. 21-22), tiek skunde teismui, tiek teismo posėdžio metu pripažįsta, kad reikalavimo nedelsiant nuimti rankšluostį nevykdė ir jį įvykdė tik tuomet, kai pareigūnas įspėjo jį dėl atsakomybės. Taigi laikytina įrodyta aplinkybė, kad pareiškėjas nevykdė pareigūno nurodymo nedelsiant atidengti miegamąją vietą ir padėti rankšluostį tam skirtoje vietoje ir tuo pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Iš aptartų pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad pareiškėjas, kalbėdamas su prižiūrėtoju, elgėsi nemandagiai ir įžūliai, laikė rankas kišenėse. Nors liudytoju apklaustas T. A. tiksliai neprisiminė, kaip pasireiškė nemandagus pareiškėjo elgesys, tačiau patvirtino faktą, kad pareiškėjas buvo nemandagus. Pats pareiškėjas skunde teismui pripažįsta, kad po pareigūno reikalavimo atidengti miegamąją vietą jis pareigūnui pasakęs, jog jis nepriekabiautų, pasiteiravęs, ar jis nėra iškrypėlis. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad tam tikru momentu laikė rankas kišenėje. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pavartoti žodžiai ir veiksmai pagrįstai įvertinti kaip nemandagūs, todėl skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažinta, kad tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-02-17 įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 2.2 punktą, o tuo pačiu ir Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakankamų duomenų pripažinti pareiškėją pažeidusiu Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-02-17 įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 3.11 punktą, draudžiantį vartoti necenzūrinius žodžius, nėra surinkta. Nors pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pareiškėjas, kalbėdamas su prižiūrėtoju, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau konkretūs pareiškėjo pavartoti žodžiai tarnybiniuose pranešimuose nėra nurodyti. Jų negalėjo įvardinti ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. A.. Pareiškėjas neigia vartojęs necenzūrinius žodžius. Taigi, nesant pakankamai duomenų, kad pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius, skundžiamo nutarimo dalis, kuria pareiškėjui inkriminuojamas šis pažeidimas, naikintina.
Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjas skundžiamu atsakovo nutarimu pagrįstai buvo pripažintas pažeidęs Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-02-17 įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 2.2 punkto reikalavimus ir jam pagrįstai bei teisėtai, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniais, paskirta nuobauda už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą. Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nagrinėjamu atveju parinkdamas konkrečią nuobaudos rūšį, atsakovas tinkamai įvertino pažeidimo sunkumą ir pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl parinko adekvačią nuobaudą, kurios panaikinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjui inkriminavo necenzūrinių žodžių vartojimą, įtakos pareiškėjo veiksmų vertinimui ir konkrečios nuobaudos parinkimui iš esmės neturi, kadangi pagal nustatytų aplinkybių visumą akivaizdu, jog pareiškėjas nebuvo linkęs laikytis suėmimo vykdymo režimo, vykdyti pareigūnų nurodymų, paisyti mandagaus elgesio taisyklių, todėl parinkta nuobauda laikytina adekvačia pažeidimo pobūdžiui.
Pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2013-09-21 kardomoji priemonė – suėmimas – jam nebuvo taikyta, dėl to jis negalėjo būti baudžiamas kaip suimtasis (b. l. 42-49). Tokius pareiškėjo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20000-608/2015, kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1165-590/2016, buvo atmestas pareiškėjo ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad ieškovo buvimas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013-08-06 iki 2013-11-13 buvo pagrįstas, šiuo laikotarpiu nebuvo išnykę kardomosios priemonės suėmimo skyrimo pagrindai, ir nebuvo nustatyti neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai, atsisakius paleisti pareiškėją iš laisvės atėmimo įstaigos. Taigi pagal šias aplinkybes vertintina, kad pareiškėjas 2013-09-21 dieną Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies taikymo prasme buvo pagrįstai laikomas suimtuoju ir, atitinkamai, jis, būdamas Lukiškių TI-K, privalėjo paklusti nustatytam suėmimo vykdymo režimui.
Konstatuotina, kad Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai, ir, įvertinęs surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti Lukiškių TI-K pareiškėjui paskirtą nuobaudą.
Viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį sąlygų – valstybės valdžios institucijų neteisėti aktai. Šiuo atveju, minėta, Lukiškių TI-K pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui paskyrė nuobaudą. Neigiamas pasekmes – teisės pirkti maisto produktus atėmimą, lėmė paties pareiškėjo nesuderinami su suėmimo vykdymo režimu veiksmai, todėl valstybės civilinė atsakomybė dėl pareiškėjo patirtų neigiamo pobūdžio pergyvenimų nekyla.
Dėl išdėstytų argumentų, pareiškėjo skundas iš dalies tenkintinas ir naikintina skundžiamo Lukiškių TI-K 2013-08-25 nutarimo Nr. 62-745 dalis, kuria pareiškėjui inkriminuotas necenzūrinių žodžių vartojimas (Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-02-17 įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 3.11 punkto pažeidimas), o likusi pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais (2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),
nusprendžia:
pareiškėjo V. K. skundą iš dalies patenkinti.
Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimo „Dėl suimtojo nubaudimo“ Nr. 62-745 dalį, kuria V. K. inkriminuotas necenzūrinių žodžių vartojimas (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtintų Suimtųjų elgesio taisyklių 3.11 punkto pažeidimas), o likusią minėto nutarimo dalį ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 2S-4829 palikti nepakeistus.
Kitą pareiškėjo V. K. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.