Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui J. D. dėl daiktinių teisių įregistravimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl daiktinių teisių įregistravimo ir bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl daiktinių teisių įregistravimo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju

5. Kokie juridiniai faktai, susiję su daiktais bei daiktinėmis teisėmis, turi būti registruojami viešame registre nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.254 straipsnis. Šio straipsnio 5 punkte, be kita ko, nurodyta, kad viešajame registre turi būti registruojami registruoto daikto (dydžio, paskirties ir pan.) ir daiktines teises į jį turinčių asmenų pavardės. Pagal CK 4.259 straipsnį, daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės ir juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys teisės aktų nustatyta tvarka įrašomi viešame registre. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnį, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. To paties įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Sklypas yra įregistruotas NT registre. Sklypui suteiktas unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, be paties registruotino daikto, viešame registre turi būti registruotos ir daiktines teises į daiktą turinčių asmenų pavardės. Siekiant nustatyti, kokie asmenys turi daiktines teises į Sklypą, reikšminga byloje esanti Turto atidalijimo sutartis, kurios 2.8 punktu susitarta, kad ieškovas ir atsakovas asmeninės nuosavybės teise bendroje dalinėje nuosavybėje naudosis, valdys ir (ar) disponuos 0,555 ha ploto žemės sklypu tokiomis dalimis – ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdys 4997/34213 dalis, o atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdys 553/34213 dalis.

7. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal CK 4.73 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Iš aptartų CK nuostatų ir paminėtos Turto atidalijimo sutarties sąlygos matyti, kad ieškovas ir atsakovas yra Sklypo bendraturčiai, kurių konkrečios nuosavybės teisės dalys bendrojoje nuosavybėje yra nustatytos.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad praėjus šiek tiek daugiau nei 5 mėnesiams nuo Turto atidalijimo sutarties pasirašymo, ieškovas NT registre įregistravo savo nuosavybės teisę į 4997/34213 Sklypo dalis (Registrų centro 2020 m. spalio 7 d. išrašas iš NT registro duomenų bazės). Iš minėto išrašo 4.1 punkto matyti, kad įrašas galioja nuo 2014 m. vasario 18 d. Atsakovas byloje neginčijo faktinės aplinkybės, kad jis savo nuosavybės teisės į 553/34213 Sklypo dalis NT registre nėra įregistravęs. Taigi, nepaisant reguliavimo įtvirtinto Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnyje, NT registre iki šiol nėra išviešinta, kam asmenine nuosavybės teise priklauso 553/34213 Sklypo pagal Turto atidalijimo sutartį, sudarytą prieš 8 metus.

9. Nors atsiliepime į ieškinį, atsakovas nurodė, kad, be abejonės, sutinka Registrų centre įregistruoti savo nuosavybės teisę į Sklypą pagal Turto atidalijimo sutartį, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas savo poziciją pakeitė ir nurodė, kad to padaryti nesutinka.

10. CK 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, ieškovas siekia kitam asmeniui perleisti nuosavybėn savo dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, tačiau, pasak ieškovo, tam sudaro kliūtis aplinkybė, kad atsakovas NT registre nėra įregistravęs savo nuosavybės teisės į Sklypą, išviešinant savo turimą Sklypo dalį.

11. Dėl bendraturčio teisės perleisti kitam asmeniui savo dalį ar dalies dalį, reikšminga CK 4.79 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Minėta pirmenybės teisė detalizuota CK 4.79 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.

12. Ieškovo teigimu, jis kreipėsi į notarą, tačiau dėl NT registre neišviešintų duomenų apie atsakovo nuosavybės teisę, notaras negalėjo nustatyta tvarka pranešti atsakovui apie jo pirmenybės teisę pirkti ieškovo ketinamą parduoti Sklypo dalį. Taigi, NT registre nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. neįregistruotas juridinis faktas, susijęs su atsakovo daiktinėmis teisėmis į Sklypo 553/34213 dalis, trukdo ieškovui įgyvendinti CK 4.78 straipsnyje įtvirtintą jo teisę perleisti Sklypo dalies dalį kitam asmeniui, nes notaras negali pateikti atsakovui pranešimo apie atsakovo pirmenybės teisę įsigyti bendraturčio (ieškovo) ketinamą kitam asmeniui perleisti Sklypo dalį. Pažymėtina, kad pagal CK 6.393 straipsnio 3 dalį, prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Turto atidalijimo sutarties pagrindu atsakovo įgyta daiktinė teisė valdyti 553/34213 dalis Sklypo, įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruota viešame registre, todėl šis juridinis faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Taigi, pagal CK 4.254 straipsnio 5 dalį, privalomai registruotino juridinio fakto neįregistravimu viešajame registre atsakovas pažeidžia kito bendraturčio teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas ir atsakovas įpareigojamas per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į viešojo registro tvarkytoją (šiuo atveju – Registrų centrą) su prašymu įregistruoti jo nuosavybės teisę į 553/34213 dalis Sklypo pagal Turto atidalijimo sutartį, o to atsakovui per nurodytą terminą nepadarius, tokią teisę įgyja ieškovas be atsakovo sutikimo.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo

13. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, teismas turi atsižvelgti į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

14. Turto atidalijimo sutarties 2.1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus r. skyrius) vedėjo 2013 m. birželio 14 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas), šalys susitarė bei sutinka disponuoti kiekvienai priklausančia žemės sklypo dalimi savo nuožiūra. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad minėto Įsakymo dalimi yra Bendrovės 2013 m. gegužės 24 d. parengtas Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas. Iš į bylą pateikto šio plano matyti, kad jis buvo suderintas su NŽT Vilniaus r. skyriumi 2013 m. birželio 13 d. Šiame plane nurodyta – „su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2013 m. gegužės 24 d. žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinku“, prie ieškovo ir atsakovo pavardžių yra parašai. Atsiliepime, kaip minėta, atsakovas nurodė, kad nors 2013 m. gegužės 24 d. parengtame Sklypo plane atsakovui buvo priskirta Sklypo dalis, pažymėta indeksu A, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas sutinka su tuo, kad būtent taip Sklypu turėtų būti naudojamasi. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nors šiame plane kaip ir Bendrovės parengtame 2013 m. gegužės 24 d. Sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (toliau – Aktas) prie jo pavardės yra parašai, jis minėtų dokumentų nepasirašė, todėl jo nepasirašytų dokumentų pagrindu negalėjo būti priimtas ir NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo Įsakymas.

15. Iš Turto atidalijimo sutarties turinio matyti, kad ji 2013 m. rugsėjo 12 d. 16 val. 15 min. buvo patvirtinta notarės Nijolės Jokūbauskienės (duomenys neskelbtini). Turto atidalijimo sutarties 5.5 punktu minėtos sutarties šalys (taigi, ir atsakovas) pareiškė, kad ši sutartis atitinka šalių valią, sutarties prasmė bei pasekmės šalims išaiškintos. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovas pasirašė minėtą sutartį, nurodydami, kad sutartis šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Turto atidalijimo sutartyje nurodytas Įsakymas būtų ginčytas teisės aktų nustatyta tvarka ir (ar) panaikintas. Priešingai, pagal byloje esantį NT registro duomenų bazės išrašą matyti, kad minėtas Įsakymas, kartu su Turto atidalijimo sutartimi ir kitais dokumentais, buvo pagrindas įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į nurodytą Sklypo dalį. Atsakovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad kažkas, neturėdamas tam teisės, pasirašė už atsakovą Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane ir Akte, nesant byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismo vertinami kritiškai.

16. 2013 m. gegužės 24 d. Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane Sklypas buvo punktyrine linija padalintas į dvi dalis – viena dalis pažymėta indeksu A, o kita dalis pažymėta indeksu B. Šiame plane pateiktoje lentelėje „Naudojamas plotas“ prie indeksu A pažymėta, kad plotas yra 553 kv. m, o prie indekso B pažymėta, kad plotas yra 4 997 kv. m. Taip pat nurodyta, kad tai yra privati žemė, naudojama ne bendrai, o atskirai. Atsižvelgiant į tai, kad Turto atidalijimo sutarties 2.8 punktu susitarta, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdys 4997/34213 dalis Sklypo, o atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdys 553/34213 dalis Sklypo, darytina išvada, kad tokių dalių nustatymą Turto atidalijimo sutartyje lėmė būtent 2013 m. gegužės 24 d. Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane A ir B indeksais pažymėtos Sklypo dalys, kurių A indeksu pažymėta dalis, kaip minėta, yra 553 kv. m ploto, o B indeksu pažymėta dalis, kaip minėta, yra 4 997 kv. m ploto. Nors formaliai šiame plane ir nėra nustatyta, kad A indeksu pažymėta dalimi naudosis būtent atsakovas, o B indeksu pažymėta dalimi naudosis ieškovas, šį planą vertinant kartu su Turto atidalijimo sutarties 2.8 punkte nustatytomis ieškovui ir atsakovui tenkančiomis Sklypo dalimis, galima daryti išvadą, kad jau 2013 m. gegužės 24 d. ieškovas ir atsakovas iš esmės susitarė kaip konkrečiai naudosis Sklypu.

17. Ieškovas prašo teismo nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 13 d. parengtą Planą, t. y., kad atsakovas naudojasi 0,0553 ha ploto Sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksu A, o ieškovas naudojasi 0,3016 ha ploto Sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksu B ir 0,1981 ha ploto Sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksu C. Palyginus šį Planą su 2013 m. gegužės 24 d. Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, matyti, kad šiame plane A indeksu pažymėta Sklypo dalis sutampa su 2013 m. gegužės 24 d. plane A indeksu pažymėta Sklypo dalimi, o B ir C indeksu pažymėtos dalys kartu sudaro 2013 m. gegužės 24 d. plane B indeksu pažymėtą Sklypo dalį. Plane 4 997 kv. m Sklypo plotas padalintas į dvi dalis, t. y. į 3 016 kv. m Sklypo ploto dalį, pažymėtą indeksu B ir į 1 981 kv. m Sklypo ploto dalį, pažymėtą indeksu C. Ieškovas paaiškino, kad 4 997 kv. m Sklypo dalis padalinta į dvi dalis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ketina dalį (3 016 kv. m) iš jo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje perleisti kitam asmeniui. Tai patvirtina į bylą pateikta ieškovo ir L. S. 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kurios 2.1 punkte nurodyta, kad sutartimi ketinamo parduoti daikto savininkas įsipareigoja iki 2020 m. spalio 31 d. parduoti būsimam pirkėjui 0,3016 ha žemės sklypą (pažymėta raide B).

18. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo interesus labiau atitiktų, jei atsakovui būtų skirta naudotis ne indeksu A, o indeksu C pažymėta Sklypo dalimi. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad tai labiau atitiktų jo interesus, nes prie Sklypo dalies, pažymėtos indeksu C, yra patogesnis privažiavimas, be to Sklypo dalis, pažymėta indeksu A, yra atsakovo interesų neatitinkančios konfigūracijos. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad indeksu C Plane pažymėta Sklypo dalis yra 0,1981 ha ploto, t. y. daugiau nei 3,5 karto didesnė, nei atsakovo turima dalis bendrojoje nuosavybėje (0,0553 ha), todėl atsakovas, siekdamas kitokio Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, turėjo pateikti teismui planą, pagal kurį, pasak atsakovo, turėtų būti nustatyta Sklypo naudojimosi tvarka. Nagrinėjamu atveju, atsakovas jo interesus labiausiai atitinkančio Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano teismui nepateikė. Aplinkybė, kad atsakovas norėtų naudotis Sklypo dalimi, atsakovo nuomone, geresne dėl konfigūracijos, formos ir vietos, rodo, kad atsakovas nelinkęs paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių interesų.

19. Ieškovui įrodžius, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja jo ir atsakovo nesutarimas dėl Sklypo naudojimosi tvarkos, teismas nustato naudojimosi Sklypu tvarką pagal Bendrovės parengtą 2020 m. rugpjūčio 13 d. Planą. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad pagal ieškovo pasiūlytą Planą, atsakovas neturės patekimo į savo naudojamą sklypo dalį iš kelio pusės. Atsakovas nurodė, kad gali tekti nustatyti servitutus, o esant tokiems santykiams su ieškovu, kokie yra šiuo metu, ieškovas bus linkęs pasipelnyti už servitutų nustatymą. Šiuo aspektu teismas sutinka su ieškovo teismo posėdyje nurodytais argumentais, kad Sklypui servitutai jau yra nustatyti (Turto atidalijimo sutarties IV dalis). Atsakovas neįrodė ir teismas nenustatė, kad ieškovo pasiūlyta Sklypo naudojimosi tvarka yra neracionali, netarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui. Ieškovo pateiktas Planas visiškai atitinka ieškovo ir atsakovo turimas Sklypo dalis, be to, atitinka susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai, galiojusiai vėliausiai nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. (Turto atidalijimo sutarties pasirašymo). Kaip teisingai atsiliepime pastebėjo atsakovas, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Taigi, teismas, nagrinėjamu atveju teikdamas prioritetą būtent susiklosčiusiai faktinei Sklypo naudojimo tvarkai, tenkina ieškovo reikalavimą nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką pagal Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 13 d. parengtą Planą, t. y., kad atsakovas naudojasi 0,0553 ha ploto Sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksu A, o ieškovas naudojasi 0,3016 ha ploto Sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksu B bei 0,1981 ha ploto Sklypo dalimi, Plane pažymėta indeksu C.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas ieškovo ieškinį tenkina visiškai.

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio pareiškimą ieškovas sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus visiškai, ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo. Be to, 2020 m. gruodžio 9 d. ieškovas pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 2 500 Eur, ieškovo 2020 m. spalio 11 d. sumokėtus advokato padėjėjui už teisines paslaugas (konsultacijas, ieškinio parengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra neadekvačiai didelės, jomis siekiama nubausti atsakovą ir nepagrįstai pasipelnyti. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių už atitinkamo pobūdžio teisines paslaugas, todėl jos priteistinos ieškovui iš antrosios šalies (atsakovo).

22. Atsakovas 2021 m. vasario 22 d. pateikė teismui prašymą iš ieškovo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas ieškovo naudai, šis atsakovo prašymas netenkinamas.

Dėl atsakovo prašymo panaikinti teismo paskirtą baudą

23. Teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi atsakovui skirta 400 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už sąmoningą veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Byla buvo nagrinėjama 2021 m. vasario 23 d., bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas dalyvavo, byla buvo išnagrinėta ir nutarta atidėti teismo priėmimą ir paskelbimą. 2021 m. kovo 1 d. atsakovas pateikė prašymą paskirtą baudą panaikinti. Ieškovas prašė šio atsakovo prašymo netenkinti.

24. Teismo nuobaudos, taip pat ir bauda, yra skiriamos drausminimo tikslais. Nagrinėjamu atveju bauda atsakovui buvo skirta už sąmoningą veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami, viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi, visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant atsakovo pareiškimą dėl baudos panaikinimo, civilinė byla yra išnagrinėta, akivaizdu, kad paskirtoji bauda (ją atsakovui sumokėjus) nebeatitiktų atsakovo drausminimo byloje paskirties (šis tikslas nagrinėjamu atveju jau yra pasiektas), todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovo prašymas panaikinti baudą, nors ir kitais motyvais nei nurodyta atsakovo pareiškime, tenkintinas ir atsakovui 2021 m. vasario 15 d. nutartimi skirta 400 Eur bauda, vadovaujantis CPK 107 straipsnio 1 dalimi, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 107 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo A. Z. (A. Z.) ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą J. D. per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į viešojo registro tvarkytoją (valstybės įmonę Registrų centrą) su prašymu įregistruoti jo nuosavybės teisę į 553/34213 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. turto atidalijimo sutartį (duomenys neskelbtini), o to atsakovui J. D. nurodytu terminu nepadarius, pripažinti, kad šią teisę įgyja ieškovas A. Z. be atsakovo J. D. sutikimo.

Nustatyti naudojimosi 0,555 ha ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „GM projektai“ 2020 m. rugpjūčio 13 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, t. y., kad atsakovas J. D. naudojasi 0,0553 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, o ieškovas A. Z. naudojasi 0,3016 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B bei 0,1981 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C.

Priteisti ieškovo A. Z. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo J. D. (duomenys neskelbtini) 2 650 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi atsakovui A. Z. paskirtą 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.