Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovei T. R., trečiajam asmeniui R. K., Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarei V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei T. R., tretiesiems asmenims R. K., Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarei V. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo notarė V. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 145), byla nagrinėtina trečiajam asmeniui notarei V. B. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas A. K. ir atsakovė T. R. bei trečiasis asmuo R. K. yra A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai (b.l. 4,147,176,177,180,183,188, I tomas). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5, I tomas), testamentą buvo sudariusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, I tomas). Iš (duomenys neskelbtini) Testamento matyti, kad A. K. 2/3 dalis jai priklausančio turto savo mirties atveju palieka T. R. bei 1/3 turto – R. K. (b. l. 6, I tomas). 2007-11-22 A. K. penkerių metų laikotarpiui buvo įgaliojusi A. K. ją atstovauti, vykdyti kitas funkcijas, nurodytas Įgaliojime (b.l. 7, I tomas). Iš darbingumo lygio pažymų (b.l. 8,9,10,11, I tomas) matyti, kad laikotarpiais nuo 2009-07-15 iki 2010-07-14, nuo 2010-07-15 iki 2011-10-18, nuo 2011-10-18 iki 2013-10-17 bei nuo 2013-10-15 iki 2018-07-12 A. K. nustatytas 50 procentų darbingumas. Iš testamentų registro išrašo (b.l. 12, I tomas) matyti, kad (duomenys neskelbtini) Testamentų registre įregistruotas A. K. palikimo priėmimo faktas. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 50-52, 53-55, I tomas) matyti, kad atsakovė T. R. savo vardu yra įregistravusi nekilnojamąjį turtą: 2/3 pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo teisės liudijimą bei 1/3 minėto turto pagal pirkimo – pardavimo sutartį bei 2/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir 1/3 minėto žemės sklypo pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Iš elektroninio laiško informacijos matyti, kad A. K. Didžiojoje Britanijoje dirbo nuo 2011 m. spalio 23 d. iki 2012 m. birželio 15 d. bei gavo pajamas (b.l. 72-73, 109-110, I tomas). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad A. K. vardu yra registruota transporto priemonė – priekaba GSM, 8130, v/Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra areštuota (b.l. 93, I tomas). Iš VĮ „Regisrų centras“ duomenų matyti, kad ieškovui A. K. priklauso 46/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam taikyta hipoteka bei areštai (b.l. 94-96, I tomas). Iš ieškovo A. K. yra vykdomas išieškojimas UAB „Vilniaus energija“ naudai (b.l. 1,2, II tomas), A. K. personalinės įmonės skolos išieškojimas į nukreiptas į ieškovo darbo užmokestį (b.l. 4-16, II tomas).

Ieškovas, norėdamas paveldėti privalomąją dalį motinos palikimo, prašo teismą pripažinti jam teisę į privalomąją palikimo dalį. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 d. palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, kad tais atvejais, kai palikėjo valia asmuo nušalinamas nuo palikimo, įstatymo nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama apginti reikalingus išlaikymo šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams grindžiamas šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove.

Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.). Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis.

Vadovaujantis Aukščiausiojo teismo praktika, konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, teismas turi įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt). Teismas, vertindamas ar ieškovui A. K. reikalingas išlaikymas, įvertina palikimo atsiradimo dieną jo gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą, taip pat konkrečius jo poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas turi ir palikimo atsiradimo dienai turėjo savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b. l. 93, 95-96). Iš elektroninio laiško informacijos (b.l. 109-110, I tomas) matyti, kad palikėjos mirties dieną ieškovas dirbo Didžiojoje Britanijoje. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į privalomąją palikimo dalį yra specifinė ir nesaistoma tik asmens nedarbingumo, t. y. aplinkybė, kad asmuo yra nedarbingas dėl amžiaus ar dėl sveikatos būklės, savaime nereiškia, jog jam reikalingas išlaikymas; dėl amžiaus ar sveikatos būklės palikėjos sūnus pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka, t. y. teismui nedraudžiama nustatyti priešingai. Atsakovė nurodė, kad ji kartu gyvendama su mama (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo tiek mamą, tiek sodybą, kurioje gyveno, remontavo, tam skirdama savo lėšas. Tokias jos nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas J. V. J., kuris, kaip A. K. šeimos gydytojas, taip pat nurodė, kad A. K. iki mirties buvo sveiko proto, turėjo negalavimų dėl širdies. Byloje apklausta liudytoja L. K. nurodė, kad pats ieškovas buvo paprašęs mamos, kad ji jam jokio palikimo nerašytų, kadangi jis turėjo įsiskolinimų, kurie atsirado dėl nepavykusio verslo. L. K. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas buvo skolingas atsakovei, kad skola, galimai devyni tūkstančiai litų, ir šiai dienai nėra grąžinta. Be to, nurodė, kad ieškovui dirbant Didžiojoje Britanijoje, jis siuntė pinigus sūnaus mokslui, nes reikėjo mokėti už mokslą. Tiek A. K., tiek L. K. palikimo atsiradimo dienai, abu kiek galėdami mokėjo mokesčius, išlaikė sūnų. Nors ieškovas teigė, jog motina buvo nurodžiusi testamentu atsakovei paskirtą dalį pasidalinti su ieškovu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima padaryti tokią išvadą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad palikėjos mirties metu, ieškovas dirbo Didžiojoje Britanijoje. Byloje nėra duomenų ir ieškovas pats nenurodė, kad per tris mėnesius būtų kreipęsis į notarą dėl privalomosios palikimo dalies.

Nors palikimo atsiradimo dieną, ieškovas buvo iš dalies (50 proc.) darbingas, tačiau, kaip minėta, sprendžiant, kad asmeniui reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į poreikį būti išlaikomam, bet ir į faktą, ar asmuo negali savęs išlaikyti, nėra išlaikomas ar neturi teisės įgyvendinti socialinių garantijų. Teisė į privalomąją palikimo dalį yra specifinė ir nesiejama tik su asmenų nedarbingumu.

Ieškovas nepateikė duomenų apie savo pajamas ir turimas pinigines lėšas bei įrodymų, kad jis ne tik, kad neturėjo pakankamai lėšų, bet ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tačiau jų nepakanka būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį. Kaip jau nustatyta, palikimo atsiradimo dienai ieškovas dirbo Didžiojoje Britanijoje ir gavo pajamas, jas siuntė buvusiai sutuoktinei (tai patvirtino pati liudytoja L. K.) ir sūnui mokslams, kadangi sūnus mokėsi kolegijoje, kur už mokslą reikėjo apmokėti. Tai, jog iš ieškovo priteistas išlaikymas sūnui, butui taikyta priverstinė hipoteka, kad ir šiuo metu yra vykdomi išieškojimai iš ieškovo jo kreditoriams (b.l. 27-30, I tomas, b.l. 1-16, II tomas), nesudaro pagrindo teigti, kad A. K. mirties dieną ieškovui A. K. buvo reikalingas išlaikymas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas turi turto, o tai, kad tas turtas yra apsunkintas bei suvaržytas, teismas laiko paties ieškovo veiklos pasekmėmis, kadangi tokias susiklosčiusias aplinkybes, nepasisekus verslui, ieškovas sukūrė pats savo veiksmais bei rizika, tačiau tai niekaip nepatvirtina, kad ieškovui palikimo atsiradimo dieną buvo reikalingas mamos išlaikymas. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir 2007-11-22 ieškovo A. K. su palikėja – mama A. K. sudarytas įgaliojimas (b.l. 7, I tomas). Ieškovo nurodytos aplinkybės – kad jis buvo nedarbingas, išsituokęs, jo turtas apsunkintas kreditoriniais reikalavimais, nėra lemiančios, nustatant išlaikymo reikalingumą.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas palikimo atsiradimo dienai turėjo objektyvias galimybes gauti pajamų ir jas gavo pajamas – t.y. dirbo Didžiojoje Britanijoje, bylos medžiaga nepatvirtina, jog palikėjos mirties dieną ieškovui buvo reikalingas motinos išlaikymas, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 177,178 str.).

Be to, trečiasis asmuo R. K. prašo byloje taikyti senaties terminą ir ieškinį atmesti taip pat ir dėl praleisto senaties termino.

Pagal CK 1.124 str. ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.126 str. nurodo, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs ir ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pagal CK 5.8 str., asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovas ginčija palikimo priėmimo teisėtumą, prašydamas pripažinti jam teisę į 1/3 dalį A. K. turto. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimo priėmimo teisėtumui bei paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Šis vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. šioje byloje nuo palikėjos A. K. mirties (duomenys neskelbtini), arba nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Centrinė Hipotekos Įstaiga 2013-03-18 išdavė ieškovui Testamentų registro išrašą, kuriame nurodyta, jog palikimą mirus A. K. priėmė R. K. ir T. R.. Ieškovas į teismą pirminiu ieškiniu kreipėsi 2014-06-18, todėl teismas sprendžia, jog ieškinio pateikimo momentui CK 5.8 str. nurodytas ieškinio senaties terminas buvo suėjęs ir, trečiajam asmeniui prašant taikyti senaties terminą, teismas šioje byloje taiko senaties terminą ir sprendžia, jog ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu – praleidus senaties terminą.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė egzistuojant aplinkybių visumos, dėl kurių būtų pagrindas jam pripažinti teisę į privalomąją palikimo dalį, be to ieškinys pareikštas praleidus senaties terminą, todėl ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina kita šalis. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad ji patyrė 666,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 48, 120,121, I tomas), atsakovė pateikė rašytinius prašymus, kuriais prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovo, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 666,32 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su dokumentų įteikimu – 21,75 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 6 d., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 270 str.,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 666,32 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 32 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 21,75 Eur (dvidešimt vieną eurą 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.