Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas

dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Arūnui Dronseikai,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. J., jo atstovui advokatui Liudvikui Ragauskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. J., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) G. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis būdamas statytoju 2020 m. lapkričio mėn., neturėdamas nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vykdo (tęsia) nebaigto statyti (NTR duomenimis pastato baigtumas – 17 proc.) neypatingosios kategorijos gamybos, pramonės paskirties pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Statybvietėje įrengtos naujos surenkamų betono blokų pamatų laikančios konstrukcijos: apie 23,95 m ilgio, 2,7 m aukščio, 0,3 m pločio pamato konstrukcija, apie 6,65 m ilgio, 2,7 m aukščio, 0,3 m pločio pamato konstrukcija ir apie 5,0 m ilgio, 2,2 m aukščio, 0,3 m pločio pamato konstrukcija, galinė šiaurinės pastato dalies pamato konstrukcija paaukštinta 1 pamatų bloku (ilgis 7,90 m, plotis 0,3 m, aukštis 0,60 m). Tokiais veiksmais G. J. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 1 punkto, 22 punkto, reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokole jo veiksmai inkriminuoti pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

15. ANK 351 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad naujo neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų. Taigi tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo padarė nurodyto straipsnio dalyje numatytą veiką, turi būti nustatyta, kad: 1) statomas objektas yra statinys; 2) statinys yra naujas; 3) statinys yra neypatingasis statinys; 4) statyba buvo savavališka. ANK 351 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Statybos įstatymą ir kitus poįstatyminius teisės aktus.

16. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra laikoma savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis).

17. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4 punkte numatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad statybos leidžiantis dokumentas yra leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius, šio straipsnio 16 dalies 1 punkte numatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

18. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, bei juos įvertinęs, konstatuoja, jog byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. J., būdamas statytoju 2020 m. lapkričio mėn., neturėdamas nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vykdė (tęsė) nebaigto statyti neypatingosios kategorijos gamybos, pramonės paskirties pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Statybvietėje įrengtos naujos surenkamų betono blokų pamatų laikančios konstrukcijos: apie 23,95 m ilgio, 2,7 m aukščio, 0,3 m pločio pamato konstrukcija, apie 6,65 m ilgio, 2,7 m aukščio, 0,3 m pločio pamato konstrukcija ir apie 5,0 m ilgio, 2,2 m aukščio, 0,3 m pločio pamato konstrukcija, galinė šiaurinės pastato dalies pamato konstrukcija paaukštinta 1 pamatų bloku (ilgis 7,90 m, plotis 0,3 m, aukštis 0,60 m). Administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 5, 6), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktu (b. l. 13-17), privalomaisiais nurodymais (b. l. 18-28), statybos patikrinimo aktu (b. l. 29-38), faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu (b. l. 80-84), foto nuotraukomis (b. l. 49, 68-71, 85-88), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais (b. l. 50-67), iš dalies ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, bei kitais dokumentais.

19. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi (tęsiami) nebaigto statyti (NTR duomenimis pastato baigtumas – 17 proc.) neypatingosios kategorijos gamybos, pramonės paskirties pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbai, taip pat, kad statybvietėje įrengtos naujos surenkamų betono blokų pamatų laikančios konstrukcijos, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J. neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalį, teigdamas, kad jis nieko nestatė, nes statybos darbus atliko jo šiuo metu jau mirusi sesuo, kuriai jis buvo padovanojęs nebaigtą statyti statinį, be to, kad jis statybos leidimą turi, nes jis jam išduotas neterminuotai.

20. Teismas pripažįsta, kad šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai yra nepagrįsti, ir vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

21. Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

22. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J. yra tiek žemės sklypo dalies, kuriame užfiksuota savavališka statyba, tiek ir nebaigto statyti statinio savininkas (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Byloje taip pat nustatyta, kad Institucija atliko tyrimą dėl savavališkos statybos pareiškėjų prašymo patikrinti vykdomų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtumą, pagrindu. Statybos patikrinimo akto, nagrinėjant skundą, patikrinimo išvadose konstatuota, kad pareiškėjų skundas yra pagrįstas (b. l. 35). Pažymėtina, kad G. J. pats asmeniškai dalyvavo 2021 m. vasario 12 d. statybos patikrinime, kurio metu Institucijos pareigūnui patvirtino, kad 2020 m. lapkričio 20 d. jis pats vykdė statybos darbus pagal turimą kadastrinių matavimų bylą, norėdamas, kad pastato pločio matmuo (išmatuotas apie 10,80 m) būtų toks, koks nurodytas kadastrinių matavimų byloje (9,00 m). Šios aplinkybės patvirtina, ir teismui jokių pagristų abejonių nekyla, jog šiuo nagrinėjamu atveju statytojas yra G. J.. Šią išvadą iš dalies patvirtina ir byloje esantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens raštai, skundai, prašymai įvairioms institucijoms, kurių turinys patvirtina, kad G. J. save reprezentuoja kaip statytojas, aktyviai besirūpinantis statybos procesu, siekdamas gauti naujus statybą leidžiančius dokumentus. Be to, faktinių duomenų patikrinimo akte nurodyta, kad G. J., siekdamas sutvarkyti apleisto nebaigto statyti pastato teritoriją ir spręsdamas klausimą dėl pavojingų aplinkiniams pastato konstrukcijų nugriuvimo, 2020 m. atliko šio pastato konstrukcijų ardymo darbus, palikdamas tik pastato šiaurinės ir vakarinės sienų pamatus. Institucija dėl šio įvykio 2020 m. birželio 29 d. buvo surašiusi būtent G. J. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-787, kurį G. J., kaip patvirtinto teismo posėdžio metu Institucijos atstovas yra įvykdęs (b. l. 82). Be to, Institucijos atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad G. J. Palangos miesto savivaldybės administracija ne kartą siuntė raštus dėl medžių nugriovimo, dėl aplinkos sutvarkymo, kaip nesutvarkytos teritorijos savininkui. Visos šios aplinkybės paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, kad savavališkos statybos darbus, nurodytus administracinio nusižengimo protokole, atliko ne jis, o kiti tretieji asmenys.

23. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir teigia, kad statybos darbus atliko jo (2020 m. lapkričio mėn. mirusi) sesuo, kuriai jis padovanojo nebaigtą statyti statinį, tačiau jis nepateikė į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų – nei notarinės formos nekilnojamo daikto dovanojimo sutarties (CK 6. 469 straipsnio 2 dalis), nei kitų duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog statytojas savavališkos statybos fiksavimo metu buvo kitas asmuo. Akivaizdu, kad tokiu būdu yra siekiama sukelti teismui abejonę dėl to, kas yra statytojas, tačiau byloje nustačius, jog G. J. yra faktinis žemės sklypo dalies ir minėto pastato teisėtas savininkas, patikrinimo metu pats patvirtinęs, kad statybą, užfiksuotą administracinio nusižengimo protokole, vykdė jis, ir jam nepateikus įrodymų, kad administracinį nusižengimą galėjo padaryti kitas asmuo, teismas konstatuoja, jog G. J. yra tinkamas šio administracinio nusižengimo subjektas.

24. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J. teigė, jog darbai buvo atlikti 2020 m. rugsėjo mėn., siekiant atkurti pastato matmenis pagal kadastrinių matavimų bylą, tačiau byloje esančiuose fotonuotraukose 2020 m. rugsėjo 4 d. ir 2021 m. sausio 5 d. užfiksuoti statybvietės vaizdai skiriasi, kadangi matyti, kad po patikrinimo 2020 m. rugsėjo 4 d., statybvietėje buvo atliekami nauji statybos darbai - užfiksuotos įrengtos naujos pamatų konstrukcijos, likusi neišardyta galinė šiaurinės dalies pamato konstrukcija paaukštinta vienu pamatų bloku. Be to, pats G. J. Institucijos pareigūnams nurodė, kad darbai buvo atliekami 2020 m. lapkričio mėn.. Teismas kaip nepagrįstus taip pat atmeta ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, kad buvo atkurti Nekilnojamo turto registre užfiksuoti pastato matmenys, nes akivaizdu, jog tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atlikti pertvarkymai neatitinka nei teismui pateikto pradinio statinio projekto, nei byloje esančio plano duomenų, be to, šie pertvarkymai atlikti neturint galiojančio statybos leidimo.

25. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nesutikdamas su Inspekcijos konstatuotu faktu, kad jo atlikti statybos darbai yra savavališka statyba, bei jo atstovas teismo posėdžio metu, laikėsi pozicijos, kad statyba buvo vykdoma turint išduotą statybos leidimą, kuris yra galiojantis, tačiau į bylą tokie įrodymai nepateikti, t. y. statybos leidimas nėra pateiktas.

26. Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Departamento turimais duomenimis, gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), statybai 1991 m. birželio 5 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 89/91. 1991 m. individualios P. J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ parengto projekto „individualios kūrybinės dirbtuvės“ sprendiniuose numatyta statyti dviejų aukštų su rūsiu ir mansarda, 12,80 m aukščio individualių kūrybinių dirbtuvių pastatą. Taip pat nustatyta, kad nebaigtą statyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2359 pagrindu įsigijo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. J.. Byloje jokių duomenų, kad 1991 m. birželio 5 d. išduotas statybos leidimas Nr. 89/91 būtų galiojęs ieškovui 2014 m. liepos 8 d., įsigijus nebaigtą statyti pastatą (17 proc. baigtumas, pastatyti tik pastato pamatai). Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. J. kreipėsi į Inspekciją dėl nebaigto statyti statinio projekto pakeitimo, keičiant paskirtį į daugiabutį gyvenamąjį namą, tačiau byloje įrodymų, kad statybos leidimas pagal P. J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą, buvo pratęstas nėra, kaip ir duomenų, kad statybai adresu (duomenys neskelbtini), kuri užfiksuota protokole, būtų parengtas naujas statinio statybos projektas ir pagal jį išduotas statybos leidimas (b. l. 12).

27. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis (redakcija galiojusi tuo metu, kai G. J., įsigijo nebaigtą statyti statinį) numatė, kad kai nebaigtas statyti statinys perleidžiamas kitam asmeniui, šį statinį įsigijęs asmuo turi teisę vykdyti statinio projekte, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatytus statybos darbus po to, kai Aplinkos ministerijos nustatyta supaprastinta statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka savo vardu gauna statybą leidžiantį dokumentą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta supaprastinta statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka netaikoma, jeigu yra keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai. Byloje nustatyta, kad G. J. neturi jo vardu išduoto jokio galiojančio statybą, leidžiančio dokumento, ir toks statybos leidimas buvo išduotas tik ankstesniam savininkui 1991 m. birželio 5 d.. Be to, byloje nėra duomenų, kad G. J. veiksmus statybos leidimui perregistruoti (Statybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis) atliko iki 2020 m. lapkričio mėn. užfiksuotų statybos darbų.

28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog statybos leidimas turėjo būti perregistruotas, o byloje nesant duomenų, kad tai buvo padaryta teisės aktų nustatyta tvarka, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo jo vardu išduoto statybos leidimo - neypatingosios kategorijos gamybos, pramonės paskirties pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbams atlikti, kas sąlygoja, kad administracinio nusižengimo protokole konstatuota faktinė aplinkybė dėl savavališkos statybos yra pagrįsta. Taip pat nustatyta, kad statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įrengtos naujos surenkamų betono blokų pamatų laikančios konstrukcijos: apie 23,95 m ilgio, 2,7 m aukščio, 0,3 m pločio pamato konstrukcija, apie 6,65 m ilgio, 2,7 m aukščio, 0,3 m pločio pamato konstrukcija ir apie 5,0 m ilgio, 2,2 m aukščio, 0,3 m pločio pamato konstrukcija, galinė šiaurinės pastato dalies pamato konstrukcija paaukštinta 1 pamatų bloku (ilgis 7,90 m, plotis 0,3 m, aukštis 0,60 m). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neginčijo aplinkybės, kad jo pastatytas statinys priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, todėl G. J., norėdamas tęsti nebaigto statyti pastato statybos darbus, turėjo ne tik parengti įstatymo nustatyta tvarka projektą, bet ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, kvestionuojančius savavališkos statybos fakto konstatavimo pagrįstumą, atmeta.

29. Be kita ko, pažymėtina, kad statybos savavališkumui konstatuoti pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, kad statyba vykdyta be statybą leidžiančio dokumento, o kiti su tuo susiję argumentai, įskaitant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus dėl statybos leidimo galiojimo, teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Teismas, siekdamas pakankamo, tačiau vengdamas perteklinio teismo procesinio sprendimo motyvavimo, dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų, kuriais siekiama pagrįsti poziciją, kad ginčo statybos leidimas, vykdant savavališkos statybos darbus, tebegalioja, nepasisako.

30. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad nebaigto statyti neypatingosios kategorijos gamybos, pramonės paskirties pastato statybos darbai buvo vykdomi (tęsiami) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, ir šios savavališkos statybos statytojas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. J.. Savo veiksmais G. J. pažeisdamas Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

31. ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.

32. ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos parenkamos iš šio kodekso specialios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes.

33. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis padarė administracinį nusižengimą, būdamas 71 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. J. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, susijusį su statyba. Byloje duomenų, kad G. J. už tokio pobūdžio nusižengimą būtų buvęs baustas administracine tvarka nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra garbaus amžiaus, kitų neigiamai pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta.

35. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad yra pagrindas G. J. Skirti ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –21129239477.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.