Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsiliepimu į apeliacinį skundą valstybės atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2009 m. spalio 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta papildoma liudytojos N. V. apklausa, kurios metu liudytoja N. V. parodė, kad leidžia teisėsaugos institucijų pareigūnams apžiūrėti jos darbo kabinetą Kauno apygardos teisme, kabinete esantį jos darbo kompiuterį bei jame esančią darbinę ir asmeninę informaciją. 2009 m. spalio 16 d. 9. 30 - 9.55 vai., dalyvaujant liudytojai N. V. bei kitiems pareigūnams buvo atlikta ieškovės darbo kabineto apžiūra, kurios metu šio ikiteisminio tyrimo veiksmo protokole liudytoja N. V. nurodė, kad sutinka dėl darbo kabineto apžiūros ir darbo kompiuterio paėmimo, apie tai padarydama atžymą protokole savo ranka. N. V. dar kartą davus sutikimą dėl darbo kompiuterio paėmimo ir tą pažymėjus daiktų, dokumentų pateikimo protokole, Kauno apygardos teismo kancleris V. M. pateikė ieškovės tarnybiniame kabinete buvusio tarnybinio kompiuterio sisteminį bloką. Nebuvo pateikta pastabų ar prieštaravimų dėl tam tikros informacijos dalies neapžiūrėjimo, be to, liudytoja akcentavo ir siūlė viską, ką reikia tirti ir apžiūrinėti „tiek, kiek tyrimui yra reikalinga“. Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras K. B. 2009 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininką A. M. su prašymu įvertinti teisėjos N. V. veiksmus Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso kontekste. Toks prašymas teismo pirmininkui perduotas kilus įtarimams, jog teisėjos N. V. tam tikri veiksmai – prašymų, skundų, pareiškimų, atsiliepimų ir kitų dokumentų rašymas D. K. vardu, tam naudojant darbo laiką bei darbui skirtus kompiuterio resursus, galimai nesiderina su teisėjo darbu bei pažeidžia teisėjo etikai taikomus reikalavimus. Ginčijame sprendime teismas pagrįstai nusprendė, kad prokuroras privalėjo informuoti teismo pirmininką apie ieškovės galimai padarytus etikos nusižengimus. Vyriausiojo prokuroro raštas buvo adresuojamas išimtinai Kauno apygardos teismo pirmininkui, bet nebuvo paskelbtas viešai, taip pat nebuvo platinamas ar kokiu kitu būdu prieinamas visuomenei, jokia baudžiamosios bylos dalis nebuvo siunčiama Kauno apygardos teismui. Be to, nei vienam iš apeliantės nurodytų subjektų nebuvo siunčiamas 2009 m. spalio 26 d. kompiuterio apžiūros protokolas. Etikos ir drausmės komisijos ir Teisėjų garbės teismo sprendimai paneigė apeliantės argumentus dėl prokuroro, teisėjų ir kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų.

Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorai ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) reikšmingus duomenis – kompiuterinės technikos, tame tarpe ir ieškovės teisėjos N. V., apžiūros protokolų kopijas, perdavė nepažeidžiant LR baudžiamojo proceso kodekso normų, o taip pat ir teisėjos N. V. teisių.

Duomenys iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) į ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikti LR BPK 96-97 straipsnių nustatyta tvarka vadovaujančiam prokurorui R. Š.. Minėta informacija jokiems tretiesiems asmenims, tarp jų ir Kauno apygardos teismui su 2009 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiama nebuvo. Taip pat ši informacija nebuvo pateikta susipažinimui jokiems proceso dalyviams ar tretiesiems asmenims. Procesinės prievartos priemonės ieškovės atžvilgiu taikytos nebuvo, buvo atliktas ikiteisminio tyrimo veiksmas – apžiūra, kuri, remiantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, procesinėms prievartos priemonėms nepriskiriama. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė savo nurodomų aplinkybių apie informacijos paskleidimą, nes citata iš žurnalistės straipsnio šių aplinkybių neįrodo. Be to, nurodytą dieną ikiteisminio tyrimo duomenimis disponavo ne tik prokuroras. 2010 m. vasario 3 d. su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) bylos medžiaga susipažino byloje dalyvaujantys asmenys, buvo daromos byloje esančių dokumentų kopijos, todėl iki 2010 m. vasario 6 d. straipsnio išspaudinimo informaciją žurnalistams galėjo pateikti bet kas. Be to, atsakovo atstovas pabrėžė, kad už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus atsako viešosios informacijos rengėjas ar platintojas Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas, paskelbęs be fizinio asmens sutikimo informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje bei 55 straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbęs tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją, atlygina asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka (54 str. 1 d.). Reikalavimas atlyginti ieškovei neturtinę žalą remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir pagrindais pareikštas ne tam atsakovui, kadangi žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str.).

Atsakovo atstovas taip pat nesutiko su apeliantės argumentais dėl prokuroro R. S. veiksmais padarytos žalos, nes priimdamas nutarimą prokuroras nežinojo apie ieškovės einamas pareigas, o nustatęs, kad ieškovė turi teisėjo imunitetą, nurodė nutariumo dalies dėl informacijos pateikimo nevykdyti bei priėmė nutarimą sunaikinti gautus duomenis. Pažymėjo, kad neteisėti veiksmai ar jų sukeltos pasekmės turi pasiekti asmenį, jis turi šias pasekmes pajusti. Sunaikinus duomenis neliko net teorinės galimybės neturtinei žalai atsirasti. Atsakovo atstovas taip pat pabrėžė, kad Teisėjų garbės teismas nusprendė, kad teisėjos J. V. sankcionuoti veiksmai nepažeidė ieškovės imuniteto vykdant teisingumą ar savo funkcijas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad reiškiant reikalavimą pagal CK 6.272 straispnio 1 dalį neturi būti įrodinėjama tik pareigūnų kaltė, o ne visos civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, apeliantė nepagrindė prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas LR teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurios nebuvo paminėtos ieškinyje ir nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliaciniame skunde remtis naujomis aplinkybėmis. Atstovas taip pat nurodė, kad prokuroras R. S., priimdamas nuratimą dėl susipažinimo su eilės asmenų telekomunikacinių įvykių informacijos, nežinojo apie ieškovės imunitetą, o tai sužinojus buvo nurodyta nutarimo nevykdyti, o gautą informaciją sunaikinti. Teisėjų garbės teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinę prokuroro nutarimą patvirtinusios teisėjo J. V. veiksmus, nenustatė etikos reikalavimų ar kitų teisės aktų pažeidimo. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartyje, kuria buvo atmestas N. V. skundas dėl prokurorės O. Z. 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorai nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, o tyrimui reikšmingų duomenų perdavimas iš vienos baudžiamosios bylos į kitą ir jų panaudojimas baudžiamajame procese yra teisėtas ir negali būti vertinamas kaip informacijos paviešinimas. Teismas įvertino prokurorų veiksmus ir nustatė, kad jie buvo teisėti, todėl deliktinė atsakomybė dėl jų negali atsirasti. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamosios bylos medžiagos kopijos atsidūrė ne dėl prokuroro K. B. veiksmų, taigi, ieškinio teiginys, kad prokuroras neteisėtai paviešino jos kompiuteryje buvusią informaciją ir ikiteisminio tyrimo medžiagą Lietuvos apeliacinio teismo darbuotojams, nėra pagrįstas. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl Teisėjų tarybos 2010 m. balandžio 21 d. ir 2010 m. spalio 8 d. atsakymų, tačiau šiuose raštuose nėra net užsiminta apie šio teisėjo veiksmus, todėl subjektyvus ir iš konteksto ištrauktas atsakymų teksto interpretavimas nėra pagrįstas. Teisėjų taryba nenagrinėjo, ar Lietuvos apeliacinis teismas turėjo teisę gauti ir susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, todėl minėtais atsakymais negalima remtis kaip įrodančiais teisėjo V. M. veiksmų neteisėtumą. Lietuvos apeliaciniame teisme nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2010 m. balandžio 20 d. vyko teisėjos N. V. veiklos patikrinimas administracinės veiklos priežiūros tvarka. Patikrinimo tikslas buvo įvertinti Lietuvos Respublikos Prezidentei, Teisėjų tarybai bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijai adresuotų pareiškėjo A. Ū. prašymų iškelti teisėjai drausmės bylą pagrįstumą. Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme nuo 2010 m. vasario 24 d. iki 2010 m. kovo 2 d. buvo sprendžiamas baudžiamosios bylos teismingumo klausimas. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. raštą, adresuotą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, bylos kopijos buvo padarytos būtent šiuo laikotarpiu, kadangi jos buvo reikalingos administracinės veiklos priežiūrai, t.y., Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro K. B. 2009-11-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių patikrinimui. Šių teiginių nepaneigia jokie kiti civilinėje byloje esantys įrodymai, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Lietuvos apeliacinis teismas, vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas, neviešino gautos informacijos, su ja galėjo susipažinti tik atitinkamas funkcijas atliekantys asmenys. Vienintelis asmuo, kuriam buvo pateiktos baudžiamosios bylos kopijos, buvo pati ieškovė N. V..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia šiais neteisėtais Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro veiksmais: prokuroras 2009 m. lapkričio 25 d. raštu Kauno apygardos teismo pirmininkui pateikė dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), susijusios su informacija, esančia jos darbo kompiuteryje; jos darbo kompiuteryje esančią informaciją perdavė į kitą baudžiamąją bylą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad šiais neteisėtais veiksmais prokuroras pažeidė jos konstitucinę teisę į nuosavybę (Konstitucijos 22 str.), piliečio teises ir laisves (Teismų įstatymo 44 str. 1 d.), asmens susirašinėjimo, pokalbio telefonu ir kitokio susirašinėjimo slaptumą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d.), ko pasekoje jai buvo padaryta neturtinė žala.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūroje atliekant ikiteisminį tyrimą (byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 129 str. 2 d. 5 ir 7 punktuose, 21 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 253 str. 1 d., ieškovė 2009 m. spalio 14 d. buvo apklausta kaip liudytoja (t. 1, b. l. 68-71). Apklausos metu ieškovė davė sutikimą, kad šioje baudžiamojoje byloje būtų apžiūrėtas jos (teisėjos) tarnybinis kompiuteris ir jame esanti darbinė ir asmeninio pobūdžio informacija. Apžiūra atlikta 2009 m. spalio 16 d. dalyvaujant ieškovei: surašytas apžiūros ir daiktų pateikimo protokolas apie tai, kad ieškovė savo iniciatyva pateikė kompiuterio sisteminį diską ,,Mikronas“ (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b. l. 75-80). Kauno vyriausiasis prokuroras 2009 m. lapkričio 26 d. pateikė Kauno apygardos teismo pirmininkui raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės tarnybiniame kompiuteryje rasta saugoma medžiaga, susijusi su skundų, prašymų, pareiškimų rašymu teisėsaugos, kitoms valstybinėms institucijoms, kitų asmenų vardu (D. K., V.) ir ta medžiaga yra susijusi su Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei civiliniais procesais su D. K., A. Ū. ir L. S., kad kai kurie asmenys ieškovės raštuose vadinami nepagarbiai, įžeidžiančiais žodžiais (t. 1, b. l. 19). Ieškovė teigia, kad Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras šiuo pranešimu paskelbė ikiteisminio tyrimo medžiagą, ką draudžia BPK normos, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

LR Generalinės prokuratūros prokurorės 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Kauno apygardos vyriausias prokuroras 2009 m. lapkričio 25 d. raštu tik informavo Kauno apygardos teismo pirmininką apie galimus ieškovės, kaip teisėjos, Teisėjų kodekso etikos normų pažeidimus, bet ikiteisminio tyrimo medžiagos (dalies) Kauno apygardos teismo pirmininkui nepateikė. Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės skundą dėl minėto 2010 m. rugsėjo 16 d. prokurorės nutarimo teisėtumo, nustatė, kad Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras 2009 m. lapkričio 25 d. raštu kompiuterio apžiūros 2009 m. spalio 26 d. duomenų Kauno apygardos teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui, Nacionalinei teismų administracijai, Teisėjų tarybai nesiuntė. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ir 2009 m. lapkričio 25 d. rašte, be priedų, pakanka duomenų, jog prokuroras viešina ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Su šiais ieškovės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Minėta, 2009 m. lapkričio 25 d. raštu Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kauno apygardos teismo pirmininkui pranešė, kad ieškovė rašo skundus, pareiškimus, susijusius su kita baudžiamąja byla, teisėsaugos ir kitoms institucijoms, kitų asmenų vardu ir kad asmenis įvardija nepagarbiais, žeidžiančiais pavadinimais ir, kad, jo (prokuroro) nuomone, ieškovės, kaip teisėjos, veiksmus reikalinga įvertinti Teisėjų etikos kodekso normų kontekste. Iš šio rašto turtinio matyti, kad prokuroro pranešime neatskleistas ieškovės rašytų kitų asmenų vardu skundų, pareiškimų turinys, institucijų, kurioms adresuoti skundai ir pareiškimai, pavadinimai bei asmenys, apie kuriuos ieškovė nepagarbiai, įžeidžiančiai atsiliepia. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pateiktame rašte Kauno apygardos teismo pirmininkui pateikta informacija, kuri buvo perduota Teisėjų Tarybai (t. 1, b. l.19), yra apie ieškovės Teisėjų etikos kodekso normų galimus pažeidimus, o ne ikiteisminio tyrimo medžiagos paskelbimas.

Aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo pirmininkui ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo pateikta patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2010 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui apie tai, kad 2009 m. lapkričio 25 d. raštą teismas gavo iš Teisėjų Tarybos ir, kad, atliekant prokuroro rašte nurodytų aplinkybių tyrimą, teismų (teisėjų) administracinės veiklos patikrinimo tvarka, buvo padarytos teismo žinioje tuo metu buvusios baudžiamosios bylos medžiagos, reikalingos patikrinimui, kopijos.

Baudžiamojo proceso dalyviai taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti (BPK 98 str.). Ieškovė ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje sutiko, kad būtų apžiūrėtas jos tarnybinis kompiuteris ir pateikė kompiuterio sisteminį bloką ,,Mikronas“, apie ką 2009 m. spalio 16 d. surašytas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 75). Kai informacija (duomenys) apie privatų asmenį yra gauta taikant procesinės prievartos priemones, prokuroras turi gauti ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimą panaudoti gautus duomenis kitoje baudžiamojoje byloje (BPK 162 str.). Šiuo atveju informacija iš ieškovės kompiuterio buvo gauta ieškovės sutikimu t. y. netaikant procesinių prievartos priemonių, todėl prokurorui ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimo nereikėjo, o duomenis, kuriuos ieškovė pateikė savo valia, BPK normos nedraudžia panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje. Be to, kaip nustatyta 2010 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija iš bylos Nr. (duomenys neskelbtini) perduota į bylą Nr. (duomenys neskelbtini) esant teisėjos sutikimui. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėja, patikrinusi šio nutarimo teisėtumą, 2010 m. spalio 8 d. nutartimi nutarimą paliko galioti (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas apygardos teismuose atlieka teismų (teisėjų) administracinės veiklos priežiūrą Administravimo teismuose nuostatų nustatyta tvarka (Teismų įstatymo 104 str.). Vienas iš administravimo tikslų yra užtikrinti Teisėjų etikos kodekso laikymąsi (Administravimo teismuose nuostatų 10, 10.4 punktai). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, vykdydamas administravimo funkcijas, tikrino Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2009 m. lapkričio 25 d. rašte išdėstytų aplinkybių pagrįstumą. Patikrinimo metu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo baigtas ir byla buvo Lietuvos apeliacinio teismo žinioje.

Tikrinant prokuroro rašte nurodytų aplinkybių pagrįstumą buvo susipažinta su baudžiamosios bylos medžiagos dalimi, susijusia su ieškovės kompiuterio duomenų apžiūra ir buvo padaryta apžiūros protokolo kopija, ką patvirtino Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas 2010 m. rugsėjo 13 d. raštu Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiajam prokurorui ir kas yra nustatyta Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartimi (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas patikrinimo išvadą pateikė Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus (Teismų įstatymo 85 str.). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, kaip teismų administracinės veiklos priežiūros subjekto, susipažinusio ir įvertinusio šio teismo žinioje esančios baudžiamosios bylos medžiagą, susijusią su ieškovės (teisėjos) elgesiu ir šios išvados perdavimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, nelaikytinas baudžiamosios bylos medžiagos paskelbimu, kuri draudžia BPK 177 str. Apeliacinio teismo pirmininkas Teisėjų etikos ir garbės komisijai pateikė atlikto patikrinimo išvadą ir prie jos pridėtą medžiagą. Medžiaga iš baudžiamosios bylos Teisėjų etikos ir garbės komisijai perduota nebuvo (2010 04 10 Lietuvos apeliacinio teismo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų etikos ir drausmės komisijai ,,Dėl patikrinimo išvadų pateikimo“).

Ieškovės, kaip teisėjos, veiklos patikrinimas ir jį atlikus padarytos išvados, yra susijusios su teisėjos elgesiu, privalomu laikytis pagal Teisėjų etikos kodeksą (Teisėjų etikos kodekso 1 str., 21 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos dokumentų (protokolų) panaudojimas atliekant ieškovės, kaip teisėjos, veiklos patikrinimą dėl Teisėjų etikos kodekso laikymosi ir išvadų pateikimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nepažeidė jos teisės į privataus gyvenimo neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą.

Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d., 5 ir 7 punktuose, 253 str. 1 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 155 str. 1 d. priėmė nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija) – pareikalauti telekomunikacijų operatorių UAB ,,Tele2“, UAB ,,Bitė GSM“, UAB ,,Omnitel“ pateikti duomenis apie ieškovės įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines su IMEI numeriais, ieškovės naudojamų MRT abonentinių numerių laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki 2009 m. spalio 8 d. (t. 1, b. l. 83-84). Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2008 m. spalio 8 d. davė sutikimą vykdyti prokuroro 2008 m. spalio 8 d. nutarimą. Paaiškėjus aplinkybei, kad ieškovė yra teisėja, prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 155 str. 3 d., 2009 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą sunaikinti gautą informaciją apie ieškovės naudojamo mobilaus ryšio abonento telekomunikacinius įvykius. Gauta informacija 2009 m. spalio 9 d. aktu buvo sunaikinta (t. 1, b. l. 85-86). Nutarimą sunaikinti gautą informaciją apie ieškovės naudojamo mobilaus ryšio abonento telekomunikacinius įvykius prokuroras motyvavo tuo, kad pagal Teismų įstatymo 47 str. 2 d. ieškovė, kaip teisėja, turi imunitetą.

Ikiteisminio tyrimo procese viena iš procesinės prievartos priemonių yra prokuroro teisė susipažinti su dokumentais ir informaciją, kurią jis, gavęs ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą, turi teisę atvykti į bet kokią valstybės ar savivaldybės, viešąją ar privačią įstaigą, įmonę ar organizaciją ir pareikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus bei informaciją arba gauti nurodytą informaciją raštu, jei tai reikalinga tiriant nusikalstamą veiką, tačiau Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti prokuroro teisės susipažinti su informaciją apribojimus (BPK 155 str. 1 ir 5 dalys).

Lietuvos Respublikoje teisėjų imuniteto teisė įtvirtinta Konstitucijos 114 str. ir Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 47 str. Nagrinėjamoje byloje aktuali yra Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 47 str. 2 d., kurioje yra pasakyta, kad draudžiama atlikti teisėjui priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrą ar poėmį. Byloje nustatyta, kad prokuroras iš telekomunikacijų operatorių gavo dokumentą, kuriame pateikta informacija apie ieškovės turėtus telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines. Telekomunikacinių įmonių pateikta informacija apie ieškovės naudojamo mobilaus ryšio telekomunikacinius įvykius pagal BPK 90 str. yra dokumentai. Taigi ieškovei, kaip teisėjai, taikant procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 155 str., buvo pažeistas jos kaip teisėjos imunitetas, saugomas Teismų įstatymo 47 str. 2 d.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliktus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtus veiksmus) arba pažeidus bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Kai žala atsiranda dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų procesinių veiksmų žalą atlygina valstybė (CK 6.272 str.). Dėl pirmiau aptartų motyvų ieškovei neteisėtai buvo taikyta procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK 155 str. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tam tikrais atvejais vien pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris gali būti laikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-465-2010, 3K-3-2/2012). Šioje byloje atsižvelgiant į aplinkybę, kad prokurorui, priėmusiam nutarimą taikyti procesinę prievartos priemonę, ir teisėjai, davusiai sutikimą, nebuvo žinoma, kad ieškovė yra teisėja ir, kad prokuroras, sužinojęs apie ieškovės pareigas, nedelsiant priėmė nutarimą sunaikinti gautą informaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankamas ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas, todėl neturtinė žala nepriteistina (CK 6.250 str.).

Ieškovė teigia, kad informacija, kurią ji suteikė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduota žurnalistams L. L. (2010 02 06 dienraštyje ,, (duomenys neskelbtini)“ straipsnis ,, (duomenys neskelbtini)“) ir L. G. (2010 02 17 televizijos (duomenys neskelbtini) laida ,, (duomenys neskelbtini)“) ir tokiu būdu neteisėtai viešai paskelbė medžiagą, esančią baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje taip pat atmetė, motyvuodamas tuo, kad šio fakto ieškovė neįrodė.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Taigi ieškovė turi įrodyti prokuroro neteisėtus veiksmus (baudžiamosios bylos medžiagos paskelbimą žurnalistams), priežastinį ryšį ir neturtinę žalą.

BPK įtvirtintas ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas, išskyrus atvejus, kai taip nusprendžia prokuroras. Byloje nėra duomenų, kad prokuroras BPK 177 str. nustatyta tvarka pateikė ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį – ieškovės tarnybiniame kompiuteryje rastą informaciją. Iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pateiktų įrodymų matyti, kad dalyvaujantys byloje asmenys 2010 m. vasario 2 d., vasario 8 d., vasario 12 dienomis susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga (t. 1, b. l. 58-59, 63, 65-67). Tai reiškia, kad prokuroras nebuvo vienintelis asmuo, žinantis bylos medžiagą. Ieškovė reikalavimą grįsdama aplinkybe, kad būtent prokuroras paskelbė žurnalistams bylos medžiagą, turi šią aplinkybę įrodyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė jokių įrodymų apie tai, kad žurnalistai baudžiamosios bylos duomenys gavo iš prokuroro, nepateikė. Teismas tam tikrų aplinkybių būvimą konstatuoja remdamasis įrodymais, patvirtinančiais jų egzistavimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Šiuo atveju, kai baudžiamosios bylos medžiaga buvo žinoma ir dalyvaujantiems byloje asmenims, teisėjų kolegijai yra pagrindas abejoti tuo, kad žurnalistams baudžiamosios bylos medžiagą paskelbė prokuroras. Taigi ieškovei neįrodžius aplinkybės, kuria ji grindžia savo reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje atmetė.

Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnyje ir 330 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.