- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-436-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos „Dobilas“
- Atsakovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- J. V., J. L., G. L., B. V., S. B., R. J., N. S., A. B., L. G., R. K., V. M., L. M., M. K., E. J., D. J., G. K., A. K., I. K., R. A., D. A., V. R., V. I., S. I., M. V., S. S., L. K., E. N., V. L., J. U., T. D., V. D., J. Š., G. G., A. V., N. R., G. B., A. A., J. D., K. T., L. L., R. S., V. B., I. A., R. O., R. Z., A. N., D. T., L. D., E. D., Z. L., B. P., D. P., R. P., J. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Dobilas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-269-639/2019 pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Dobilas“ patikslintą ieškinį atsakovams J. V. ir J. V. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkai įrengtas pertvaras ir patekimo į patalpas, tretieji asmenys: J. V., J. L., G. L., B. V., S. B. (S. B.), R. J., N. S., A. B. (A. B.), L. G., R. K., V. M., L. M., M. K., E. J., D. J., G. K., A. K. (A. K.), I. K., R. A. (R. A.), D. A., V. R. (V. R.), V. I., S. I., J. V. (J. V.), M. V., S. S., L. K., E. N., V. L. (V. L.), J. U., T. D., V. D. (V. D.), J. Š., G. G., A. V., N. R. (N. R.), G. B., A. A. (A. A.), J. D., K. T., L. L., R. S., V. B., I. A., R. O., R. Z., A. N., D. T., L. D., E. D., A. K., Z. L., B. P., D. P., R. P., L. K., J. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Dobilas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus J. V. bei J. V. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išardyti (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo namas) 1-osios laiptinės techniniame aukšte (rūsyje) savavališkai įrengtą medinę pertvarą bei medines duris, esančias tarp Ginčo namo techninio aukšto (rūsio) plane sunumeruotų pertvarų Nr. 3 ir 4 bei savavališkai įrengtą mūrinę pertvarą (sieną) ir metalines duris, esančias tarp Ginčo namo techninio aukšto (rūsio) plane sunumeruotų pertvarų Nr. 1a ir 2a bei sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškraustyti visus asmeninius daiktus iš Ginčo namo 1-osios laiptinės techniniame aukšte (rūsyje) savavališkai atitvertų patalpų; 3) nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovė turi teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovų lėšomis; 4) teismui netenkinus ieškinio 1-3 punktų reikalavimų taikyti alternatyvų teisių gynybos būdą ir įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atjungti iš savo valdomų Ginčo namo 1-osios laiptinės techniniame aukšte (rūsyje) savavališkai atitvertų patalpų neteisėtą elektros prisijungimą prie bendro naudojimo elektros laidų bei įpareigoti atsakovus perduoti vieną raktų komplektą nuo šių patalpų durų spynų ieškovės pirmininkui, taip pat įpareigoti užtikrinti ieškovės pirmininko bei gyvenamojo namo inžinerinius tinklus prižiūrinčių įmonių bei asmenų netrukdomą patekimą į atsakovų valdomas patalpas su tikslu patikrinti inžinerinių tinklų būklę, juos remontuoti, šalinti avarinius padarinius bei kitais būtinais tikslais pagal šių įmonių ir asmenų poreikį. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra Ginčo namo administratorė. Gavus Ginčo namo gyventojų pranešimą dėl Ginčo namo 1-os laiptinės rūsyje savavališkai įrengtų dviejų sandėliukų, 2017 m. gruodžio 4 d. buvo atlikta statinio neeilinė apžiūra. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad techninis koridorius yra užtvertas medžio lentų siena ir įstatytos medžio lentų durys. Taip pat vizualiai matyti du elektros kabeliai, todėl savavališkai atvertoje patalpoje gali būti neteisėtai naudojama elektra, kurią apmoka visi Ginčo namo gyventojai. Elektra į savavališkai įrengtą sandėliuką pajungta nuo rūsyje esančios lempos. Patikrinimo metu buvo surašytas statinio apžiūros aktas, kurį pasirašė statinio techninės priežiūros specialistai G. B. ir B. Š. bei DNSB „Dobilas“ valdybos pirmininkas I. M. (I. M.). UAB „Hyperos grupė“ 2017 m. gruodžio 22 d. taip pat patikrino Ginčo namą. Atliktos apžiūros metu buvo pastebėta, kad 1-os laiptinės rūsyje yra įrengtas sandėliukas, kurio įrengimo konstrukcijos sumontuotos ant magistralinio vamzdyno, sandėliukas užrakintas. Dėl šio sandėliuko nebuvo galima patekti apžiūrėti vamzdyno būklės. Buvo surašytas aktas, padarytos fotonuotraukos. Ginčo namo rūsyje, netoli įrengto pirmojo savavališko sandėliuko, buvo aptiktos įrengtos durys, išmūryta siena, kuriomis buvo užtverta dalis techninio koridoriaus. Savavališkai įrengtos konstrukcijos buvo fiksuotos minėtuose patikrinimo aktuose, fotonuotraukose, padaryti vaizdo įrašai. Šias konstrukcijas įrengė bei suformuotais sandėliukais naudojasi Ginčo namo buto savininkai atsakovai J. V. bei J. V., kurie neturėdami Ginčo namo gyventojų sutikimo savavališkai pastatė minėtas konstrukcijas ir taip atitvėrė dalį bendrojo naudojimo patalpos – rūsio bei atitvertomis dalimis naudojasi asmeniškai. Tuo pačiu atsakovai apribojo galimybę patekti prie magistralinio vamzdyno, neteisėtai pasijungė elektros laidus, kas kelia pavojų namo gyventojams, didina vandentiekio avarijų grėsmę bei neišvengiamai sukelia kliūtis pašalinti galimos avarijos padarinius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu, be kita ko, ieškovės DNSB „Dobilas“ ieškinį atmetė.
4. Teismas, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, nustatė, kad Ginčo namas buvo pastatytas 1985 m. ir perduotas naudotis gyventojams neįrengus rūsyje jokių sandėliukų. Ginčo namo gyventojai dar 1986 m. nusprendė patys įrengti sandėliukus savo lėšomis ir (ar) darbu ir tai buvo padaryta 1986 m. Pagal S. J., buvusio DNSB ,,Dobilas“ pirmininko pateiktą raštą sandėliukų įrengimas ir darbų organizavimas buvo atliktas 1985-1986 metų laikotarpiu. Tuo laikotarpiu per DNSB „Dobilas“ gyventojų susirinkimą buvo priimtas bendras gyventojų sprendimas įsirengti rūsiuose esančiose bendrose patalpose asmeninius sandėliukus. Sandėliukų vietos buvo sunumeruotos ir buvo paskirstytos loterijos būdu. Sandėliukų įrengimo darbai buvo organizuojami bendru bendrijos gyventojų talkos principu. Elektros instaliacija visuose sandėliukus buvo išvedžiota tuometinio bendrijos samdomo darbuotojo elektriko.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė, surašydama statinio apžiūros aktą ir jį pateikdama teismui kaip įrodymą, sąmoningai nutylėjo svarbias aplinkybes: kokiu laikotarpiu buvo įrengtos patalpos, taip pat kad ne vien atsakovai bet ir kiti gyventojai yra įsirengę analogiškas patalpas.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal ginčo sandėliukų pastatymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 127 straipsnio 1 dalies nuostatas gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turėjo teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo ar buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Tuomet galiojęs įstatymas nereikalavo specialios susitarimo formos. Tai kad toks gyventojų (namo savininkų) susitarimas (pastatyti rūsyje sandėliukus ir į juos įvesti elektrą bei už ją mokėti pagal bendrą skaitiklį) buvo, patvirtina namo gyventojų konkliudentiniai veiksmai. Per visą sandėliukų naudojimo laikotarpį nenustatyta, kad dėl jų pastatymo kada nors būtų iškilęs tarp Ginčo namo gyventojų koks nors ginčas, taip pat nesutarimas dėl elektros naudojimo, negalėjimo prieiti prie tinklų ir pan.
7. Teismas sprendė, kad atsakovai sandėliukus įsirengė, uždengdami namo bendro naudojimo tinklų dalį, taip pat apšvietimui pasijungę elektros energija iš bendro tinklo, ne savavališkai, kaip nurodo ieškovė, bet Ginčo namo savininkų bendro susitarimo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė DNSB „Dobilas“ apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nors byloje nėra ginčo, jog Ginčo namas buvo suprojektuotas ir pastatytas be sandėliukų, o atsakovai šiai dienai atsakovai rūsyje yra įsirengę du sandėliukus, kurie įstatymų nustatyta tvarka nėra įteisinti ir įregistruoti, tačiau teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, konstatavęs, kad atsakovai sandėliukus įsirengė vadovaudamiesi visų namo gyventojų 1986 m. susitarimo pagrindu.
8.2. Versiją, kad sandėliukai buvo įrengti 1986 m. Ginčo namo gyventojų žodinio susitarimo pagrindu, iškėlė atsakovai. Byloje nėra jokių tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų.
8.3. Atsakovai pateikė kelių gyventojų pasirašytą patvirtinimą, kuriuo tvirtino, jog sandėliukai įrengti 1986 metais bendraturčių lėšomis ir bendru susitarimu. Didžioji dalis šį patvirtinimą pasirašiusių asmenų 1986 metais Ginčo name dar net negyveno. Tai reiškia, kad šie asmenys nieko apie tariamą 1986 m. susitarimą nežino ir negali žinoti, todėl patvirtinimas yra nepatikimas, neturintis jokios įrodomosios galios. Be to, dalis asmenų, t. y. J. V., N. S., L. G. atsisakė savo parašų ant minėto patvirtinimo, nurodydami, kad parašai buvo išgauti apgaulės būdu. Tuo tarpu V. B., J. M., A. V., G. G., A. N. ir A. K. yra senieji namo gyventojai ir jie palaikė ieškovės ieškinį bei nurodė kad jokių sandėliukų neįrenginėjo ir neturi. Ieškinio palaikymas reiškia kartu ir paneigimą, kad 1986 m. egzistavo koks nors susitarimas dėl sandėliukų įrengimo.
8.4. Atsakovų įrengti sandėliukai yra nelegalūs, prieštarauja teisės aktų reikalavimams, neteisėtai užima bendro naudojimo plotą, įrengti nesant tam jokios projektinės dokumentacijos, neįteisinti ir neįregistruoti, todėl privalo būti pašalinti. Teismas visų šių aplinkybių nevertino, rėmėsi tariamu 1986 m. gyventojų susitarimu, kurio buvus atsakovai neįrodė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, netiesiogiai pripažindamas atsakovų nuosavybės teisę į ginčo sandėliukus, nors atsakovai nėra ginčo patalpų savininkai.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo I. A. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad savavališkai įrengtų patalpų neturi, su teismo išvadomis nesutinka, pritaria apeliacinio skundo argumentams.
10. Tretieji asmenys J. L. ir L. K. atsiliepimais į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad apeliaciniam skundui pritaria, o skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas.
11. Atsakovai J. V. ir J. V. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų vertinimu, teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė visas reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė ir įvertino, tinkamai pritaikęs teisės normas, aktualias ginčo santykiui, todėl priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo jį naikinti. Į visus ieškovo nurodytus argumentus teismas sprendime konkrečiai ir aiškiai pasisakė. Tačiau ieškovas apeliaciniame skunde kelia tuos pačius klausimus į kuriuos teismo sprendime, kaip minėta, konkrečiai teismo yra pasisakyta. Todėl vien tai, kad ieškovą netenkina teismo išvados pagrįstos tinkamu teisės aiškinimu ir taikymu, nedaro apeliacinio skundo pagrįstu ir sudarančiu pagrindą naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
12. Tretieji asmenys G. B., Z. L., L. K., A. B., R. K., V. M., I. K., D. A., D. T. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė visas reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė ir įvertino, tinkamai pritaikęs teisės normas, aktualias ginčo santykiui, todėl priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo jį naikinti. Į visus ieškovo nurodytus argumentus teismas sprendime konkrečiai ir aiškiai pasisakė. Trečiųjų asmenų vertinimu, ieškovės pirmininkas reikšdamas ieškinį elgiasi nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ginčo esmės
15. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, Ginčo namas pastatytas 1985 metais. Nekilnojamojo turto registre nei kartu su Ginčo namu, nei atskirai su atsakovų J. V. ir J. V. butu ginčo sandėliukai nėra registruoti (I t., e. b. l. 15, 112-113).
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovai ginčo sandėliukus įsirengė, uždengdami namo bendro naudojimo tinklų dalį, taip pat apšvietimui pasijungę elektros energija iš bendro tinklo, ne savavališkai, bet Ginčo namo savininkų bendro susitarimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, remdamasis dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais.
17. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuodama, kad atsakovų pateiktas kelių Ginčo namo gyventojų pasirašytas patvirtinimas (paaiškinimas) dėl sandėliukų įrengimo Ginčo namo bendraturčių lėšomis ir bendru sutarimu yra pasirašytas dalies asmenų, kurie galbūt buvusio susitarimo metu dar net negyveno Ginčo name, o dalis asmenų atsisakė savo parašo, teigdami, kad parašai buvo išgauti apgaulės būdu. Ieškovės vertinimu, byloje nėra jokių kitų rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti buvus Ginčo namo gyventojų žodiniam susitarimui dėl sandėliukų įrengimo. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam ieškovės argumentui.
18. Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi iš esmės vieninteliu rašytiniu įrodymu byloje – atsakovų pateiktu 2018 m. rugpjūčio mėn. patvirtinimu dėl Ginčo namo pirmos laiptinės sandėliukų, kuriuo patvirtinimą pasirašę Ginčo namo gyventojai patvirtino, kad pretenzijų dėl atsakovų įrengtų sandėliukų neturi, o minimi sandėliukai, kaip ir visi kiti Ginčo namo sandėliukai, buvo įrengti apie 1986 metus bendraturčių savomis lėšomis ir bendru sutarimu (I t., e. b. l. 105-106). Tačiau teisėjų kolegija, sutikrinusi atsakovų pateiktą patvirtinimą pasirašiusius asmenis su Nekilnojamojo turto registro duomenimis (II t., e. b. l. 93-194), nustatė, kad didžioji dauguma pasirašiusių asmenų minėtais 1986 metais, kuomet galbūt buvo sudarytas žodinis susitarimas, Ginčo name dar net negyveno, todėl šie asmenys negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti buvus Ginčo namų gyventojų susitarimui. Be to, byloje pateikti trečiųjų asmenų L. G., N. S. bei J. V. atsisakymai nuo parašų ant minėto patvirtinimo, nurodant, jog parašai buvo išgauti atsakovų apgaulės būdu arba tinkamai nesupažindinant su pateikiamo pasirašyti dokumento turiniu (II t., e. b. l. 198; III t., e. b. l. 108-109). Taigi, pirmosios instancijos teismui neįsitikinus byloje esančio įrodymo (atsakovų pateikto patvirtinimo) patikimumu ir įrodomąja reikšme, taip pat byloje nesant jokių kitų rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti buvus Ginčo namo gyventojų susitarimui dėl Ginčo namo rūsyje esančių sandėliukų įrengimo, galėjo būti neatskleista bylos esmė ir priimtas klaidingas sprendimas.
20. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias savavališkos statybos institutą, ir paliko teisiškai ydingą situaciją, kuomet atsakovai galbūt be jokio teisinio pagrindo Ginčo namo 1-osios laiptinės techniniame aukšte (rūsyje) gali toliau netrukdomai naudotis savavališkai įrengtais ginčo sandėliukais. Taigi, buvo neatskleista bylos esmė, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes, jog minėtame Ginčo namo 1-osios laiptinės techniniame aukšte (rūsyje) yra ir daugiau sandėliukų, priklausančių kitiems asmenims, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas teismo sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.