Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 441 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

5. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

6. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. balandžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal 2024 m. sausio 29 d. Ukmergės rajono savivaldybės raštą išanalizavus 1975 m. pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, nustatyta, kad name yra suformuotos 5 patalpos, tarp kurių – 4 butai (visi privatizuoti 1992-11-05 pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374) ir negyvenamoji patalpa – medicinos punktas (bendras plotas – 21,78 kv. m), unikalus numeris Nekilnojamojo turto registre nesuteiktas (el. b. l. 5-6).

8. Pagal 2023 m. gruodžio 14 d. Vilniaus regioninio archyvo raštą su priedais negyvenamosios patalpos (medicinos punkto/felčerinio akušerinio punkto) (duomenys neskelbtini), 1995 m. priėmimo-perdavimo aktas (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos ir viršaičio, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 1995 m. dokumentuose nerastas. Vilniaus regioniniam valstybės archyvui saugoti perduoti (duomenys neskelbtini) dokumentai, sudaryti iki 1990 m. imtinai (el. b. l. 7-17).

9. Iš 2023 m. gruodžio 27 d. viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad medicinos punkto (duomenys neskelbtini), patalpos nebuvo perduotos viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 18).

10. Pagal 2024 m. sausio 5 d. viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ raštą viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 1997 m. spalio 1 d., todėl negali pateikti informacijos apie (duomenys neskelbtini), veikusį medicinos punktą ir jo perdavimą 1995 metais (el. b. l. 19).

11. Pagal 2022 m. gruodžio 21 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) raštą (duomenys neskelbtini), daugiabučiame gyvenamajame name yra patalpa, kurioje buvo įrengtas medicinos punktas. Iš buto 11-3 gyvenamųjų patalpų įėjimas buvo užmūrytas ir viename kambaryje įrengtas medicinos punktas, kuris vėliau buvo panaikintas (el. b. l. 48).

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma — valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn ir įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ sureguliavo dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką. Įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.

13. Nagrinėjamu atveju, Ukmergės rajono savivaldybė patalpos, pažymėtos aukšto plane indeksais (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės ar kita teise nevaldo. Duomenų, kad Ukmergės rajono savivaldybė būtų pradėjusi procesą dėl šio turto perdavimo jai nuosavybės teise, nepateikta. Preziumuojama, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Byloje duomenų, kad turtu naudotųsi į bylą neįtraukti asmenys, nėra. Byloje nenustatyta apie minėto turto privatizavimą kitų asmenų vardu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn) ir dėl to išsaugojo valstybės nuosavybės statusą.

14. Pareiškėja negali kitokia, ne teismo tvarka, gauti valstybės nuosavybės teisės į šį turtą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 21,78 kv. m patalpos, pažymėtos aukšto plane indeksais (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.