- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- I-3090-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02108-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kauno
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
M. (vardas skundo padavimo metu – K.) K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1–6, 25–26) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės iš viso 181 336 Eur neturtinės žalos, t. y.: 1) 50 160 Eur už nežmonišką kalinimą Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d.; 2) 152 Eur už nežmonišką kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d.; 3) 1 140 Eur už nežmonišką kalinimą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 16 d.; 4) 127 984 Eur už nežmonišką kalinimą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2007 m. gruodžio 28 d.; 5) 988 Eur už nežmonišką kalinimą Prienų rajono policijos komisariato (toliau – ir Prienų PK) areštinėje laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 18 d. iki 2009 m. kovo 3 d.; 6) 2 052 Eur už nežmonišką kalinimą Kauno rajono vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – ir Kaišiadorių PK) areštinėje laikotarpiu nuo 2009 m. sausio–vasario mėn.
Pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. buvo apribota, laikant jį Kauno TI, Lukiškių TI-K, Pravieniškių PN-AK, LAVL, Kaišiadorių PK areštinėje ir Prienų PK areštinėje. Visą šį laiką jis buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis, taigi buvo pažeistos jo asmeninės neturtinės teisės. Pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.134 str. l d. ieškinio senatis dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimų yra netaikoma.
Paaiškino, kad minėtose įstaigose nebuvo užtikrinta kameros ploto norma vienam asmeniui, be to, nesilaikoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) nuostatų. Pažymėjo, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies. Sanitarinis mazgas kamerose įrengtas tiesiai prieš įėjimo duris ir nuolat stebimas pro kameros stebėjimo langelį. Be to, kamerose langai yra per maži, todėl nebuvo reikalaujamo natūralaus apšvietimo, o dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas. Kauno TI langai trečio aukšto kamerose buvo tamsinti, o Kaišiadorių PK ir Prienų PK areštinėse langų iš viso nebuvo. Visose kamerose priešais langus maždaug 1 metro atstumu yra įrengtos grotos, kurios atima iš kalinamų asmenų galimybę vėdinti patalpas per langus, o mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos nėra. Pasak pareiškėjo, kamerose taip pat nesilaikoma reikalavimų dėl patalpų oro temperatūros ir drėgmės. Be to, kamerose grindys buvo iš ištrupėjusio betono, jų neįmanoma nei valyti, nei dezinfekuoti. Tas pats pasakytina ir apie sienas bei lubas, kurių tinkas ištrupėjęs.
Pareiškėjo teigimu, nebuvo atliekamas naujai atvykusių asmenų medicininis tikrinimas, sanitarinės švaryklos nėra įrengtos, taigi sąmoningai sudaryta grėsmė sveikatai. Patalpos yra apleistos, ant sienų ir lubų auga pelėsis. Apie jokį valymo ar dezinfekavimo priemonių išdavimą, ar patalpų pagrindinį valymą nėra net kalbos. Be to, patalpose veisiasi tarakonai, o daugumoje patalpų paprastasis (einamasis) remontas nebuvo atliekamas mažiausiai apie 20 metų. Čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be jokių užvalkalų, todėl jau po pirmo naudojimo įsigeria prakaitu, dulkėmis, ir tokie purvini bei dvokiantys yra perduodami naudotis kitiems suimtiesiems. Pagalvės užvalkalas ir paklodė išduodami retai, rankšluosčiai neišduodami. Lovos skalbiniai keičiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Minkštasis lovos inventorius negali būti skalbiamas, taigi patalynė tik dezinfekuojama, o tai nepašalina įsigėrusio prakaito ir purvo.
Anot pareiškėjo, taip pat pažeistas ir diskriminacijos draudimas, nes galimybę naudotis skalbykla ir privilegiją turėti švarius rūbus bei patalynę turėjo tik asmenys, turintys pinigų asmeninėje sąskaitoje. Pareigos aprūpinti darbu Kauno TI, Lukiškių TI-K ir LAVL nevykdo, pašalpų ir kitų socialinio pobūdžio išmokų nesuteikia, taigi užsidirbti ar kitaip gauti lėšų oriam egzistavimui nėra. Atkreipė dėmesį, jog perpildytose kameroje nebuvo sąlygų skalbti asmeninius rūbus, juos džiovinti.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 32–35). Paaiškino, kad Prienų PK areštinė yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato padalinys. Paaiškino, kad nėra išlikusių duomenų apie Prienų PK areštinės būklę laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 18 d. iki 2009 m. kovo 3 d. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas praleido 3 metų senaties terminą dėl nurodytų pažeidimų, todėl jo reikalavimai turi būti atmesti.
Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 52–58). Lukiškių TI-K su pareiškėjo nurodytais pažeidimais nesutiko bei nurodė, kad pareiškėjo reikalavimui taikytinas 3 metų senaties terminas.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 67–71). Taip pat nesutiko su pareiškėjo nurodytais pažeidimais bei nurodė, kad pareiškėjo reikalavimui taikytinas 3 metų senaties terminas.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 113–115). Paaiškino, kad Kaišiadorių PK areštinė likviduota 2010 m., bei atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas praleido 3 metų senaties terminą dėl nurodytų pažeidimų.
Kauno TI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 129–135). Kauno TI nesutiko su pareiškėjo nurodytais pažeidimais bei nurodė, kad pareiškėjo reikalavimui taikytinas 3 metų senaties terminas.
LAVL atsiliepime taip pat prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė, kad pareiškėjas praleido 3 metų senaties terminą kreiptis į teismą dėl nurodytų pažeidimų (t. I, b. l. 182–185).
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (t. II, b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.
Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų laikymo sąlygų Kauno TI, Lukiškių TI-K, Pravieniškių PN-AK, LAVL, Kaišiadorių PK ir Prienų PK areštinėse laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovai pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Kaip minėta, pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 str. 5 d., tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.
CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 m. balandžio 24 d. (t. I, b. l. 27), todėl akivaizdžiai praleido 3 metų senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. Byloje taip pat nustatyta, kad visi atsakovės Lietuvos valstybės atstovai atsiliepimuose prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.
Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Pareiškėjas nurodo, kad dėl nurodytų pažeidimų patyrė nepatogumus, todėl yra akivaizdu, kad jis turėjo suvokti, jog jo teisės į tinkamas laikymo sąlygas yra galimai pažeidžiamos. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl jis nepadavė teismui skundo per įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą. Be to, pažymėtina, kad 3 metų ieškinio senaties terminas nėra neproporcingai trumpas siekiant apginti pažeistas savo teises. Šiuo atveju pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo kreipėsi praėjus gana ilgam laiko tarpui, todėl nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste, pareiškėjui nenurodžius objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Akcentuotina, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).
Taigi konstatavus, kad pareiškėjas praleido senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo paduoti ir šio termino neatnaujinus, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo M. K. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.