- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- 2YT-1106-970/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00028-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Pareiškėjas
- Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės
- Suinteresuotas asmuo
- M. Š., A. Š.
- Advokatai
- Jonas Amšiejus
- Kategorijos
- 2.2.1.3Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje
- 2.2.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
dalyvaujant pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovėms Dovilei Račienei ir specialistei Marytei Sasnauskaitei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Š. ir M. Š. dėl fizinio (pilnamečio) asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti A. Š. neveiksniu turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimo, sumokėjimo už komunalines paslaugas ir pan.), 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., ir asmeninių neturtinių santykių srityje: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimo ir pan.). Nurodė, kad į pareiškėją 2017 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi M. Š. prašydamas inicijuoti teisminį procesą dėl brolio A. Š. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, nes brolis nesuvokia savo veiksmų, negali savarankiškai gyventi, pasirūpinti pats savimi, nenori rūpintis sveikata, neturi socialinių įgūdžių, neatsakingai elgiasi prisiimdamas vartojamąsias paskolas. A. Š. yra neįgalus, nevedęs, vaikų neturi, jo tėvai mirę, gyvena su brolio M. Š. šeima, jam mokama šalpos neįgalumo pensija, juo rūpinasi brolis. A. Š. nesuvokia savo poreikių ir tikrovės, nėra finansiškai atsakingas, negeba tvarkyti gaunamų pajamų, sudaryti sandorių ar spręsti bet kokių kitų turtinių klausimų, yra neatsakingas, lengvai pasiduoda kitų asmenų nuomonei ir įtakai, nesugeba įvertinti tolimesnių įvykių pasekmių (b. l. 1-4).
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovės palaikė pareiškimą ir jame išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės pateiktą išvadą, nenustatant papildomų sričių nenurodytų pareiškime. Papildomai paaiškino, kad A. Š. minimaliai gali papasakoti apie save, nėra dirbęs, neturi socialinių įgūdžių, šiais metais bandė gyventi savarankiškai, buvo apgyvendintas savarankiško gyvenimo namuose, tačiau gyveno užsisklendęs, būdavo dienų kai niekur neišeidavo, su niekuo nebendraudavo, jam buvo sudėtinga tvarkytis su finansais, gaudavo pensiją, tačiau ją paskirstyti komunaliniams patarnavimams bei maisto prekėms jam kėlė labai didelį stresą, todėl po poros mėnesių grįžo gyventi atgal į brolio šeimą. A. Š. orientuojasi erdvėje, savarankiškai lankosi Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje, kur vyksta įvairūs užsiėmimai ir jam suteikiama pagalba tvarkant finansinius ar kitokius dokumentus, tačiau savarankiškai dokumentų kitoms institucijoms pateikti negeba, nes nesupranta jų prasmės. Atėjęs kartais nurodo, jog jaučiasi prastai, skauda galvą, tačiau pats jokių priemonių savijautai pagerinti nesiima, pasiūlius kreiptis į gydytojus į juos nesikreipia. Parduotuvėje apsipirkti savarankiškai gali tik jeigu jam yra pasakoma ką reikia nupirkti, tačiau pinigų reikšmės ir jų dydžio pilnai nesupranta. Nors supranta, kad reikia rūpintis asmenine buitimi ir higiena, tačiau be šeimos narių priminimo ir prašymo to nedaro, be to, yra neatsakingas su finansais, veikiamas draugų ir pažįstamų įtakos buvo sudaręs ne vieną kredito ir lizingo sutartį, sutarčių sudarymo priežasčių paaiškinti negalėjo, jog kreditus reikės grąžinti, nesuprato. A. Š. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, nuo 2009 m. jis nėra dirbęs ir dėl sveikatos būklės nesugebėtų sudaryti darbo sutarties ar dirbti, užsiimti individualia ar ūkine veikla. A. Š. su broliu M. Š. ir jo šeimos nariais sutaria įvairiai, supranta koks ryšys juos sieja, ir pats neneigia, kad jam vienam sunku susitvarkyti buityje ir yra reikalinga pagalba.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. Š. teismo posėdyje nurodė, jog sutinka su pareiškimu. Paaiškino, kad broliui maždaug prieš 10 metų buvo nustatyta šizofrenija. Brolis nevedęs, vaikų neturi. Iki motinos mirties brolio būsena buvo labai prasta, vaikščiodavo nesiprausęs, gaunamą pašalpą išleisdavo alkoholiui, paskui pinigų reikalaudavo pas motiną, todėl namuose pastoviai būdavo barniai. Dėl brolio ligos pas psichiatrus vaikščiojo mama, kuri paimdavo vaistų receptus, nupirkdavo vaistus ir juos slėpdavo brolio maiste, nes brolis pats vaistų negerdavo, pas gydytojus neidavo. Po mamos mirties nusiuntė brolį pas psichiatrą, užrašė į užimtumo centrą. Verčiamas brolis pradėjo lankytis pas gydytoją, išsirašyti vaistų, nuėjo į užimtumo centrą, į kurį vaikščiojo keletą metų, tačiau šiuo metu ten nesilanko, nes tingi, todėl neturi jokios veiklos, visą dieną arba guli, arba neranda vietos ir vaikščioja pirmyn atgal, išeina iš namų. Laike ir erdvėje brolis orientuojasi, tačiau pats nesugalvoja ką daryti – jam reikia pasakyti kur ir kada nueiti. Brolis gauna netekto darbingumo ir našlaičio pensijas, kurios sudaro apie 400 Eur per mėnesį, tačiau šiomis lėšomis laisvai nedisponuoja, jog negalėtų nusipirkti alkoholio. Broliui duoda apie 50 Eur, nes jis pinigų vertės nesupranta, o žino tik tai, kad jų turint gali nueiti ir nusipirkti ką nori, tačiau pats maisto, higienos priemonių ir rūbų neperka, gavęs pinigus namo nieko neparneša, kartais grįžta neblaivus. Jis turi telefoną, tačiau juo nesinaudoja, pats buitinės technikos neperka, nes tokie daiktai jam nereikalingi. Prieš mamos mirtį brolis buvo sudaręs dvi kredito sutartis, kur buvo padėti pasiskolinti pinigai, neaišku, brolis paskolų negražino, todėl už jį reikėjo grąžinti 1 500 Eur. Brolis apie paskolas nekalba, jų prasmės nesupranta, tačiau iš brolio elgesio matyti, kad jas paėmė kažkieno veikiamas, nes draugų tarpe jis savo nuomonės neturi, siekdamas, jog brolis nepaimtų naujų paskolų iš brolio paėmė dokumentus, banko kortelę. Brolis šeimoje stengiasi nebendrauti, pyktį laiko savyje, savo nuomonės ir poreikių nereiškia, viską už jį reikia padaryti, buityje ir asmeninėje higienoje yra nesavarankiškas, savęs neapsitvarko, neprisižiūri, tai daro tik paliepus. Apie savo ligas ar tai, kad jam kur nors skauda nekalba, pas gydytojus, išskyrus gydytoją psichiatrę, nesilanko. Brolis niekada nėra dirbęs, nesupranta, kaip yra uždirbami pinigai, apie darbą ir šeimos kūrimą nekalba, pačios santuokos prasmės nesupranta. Brolis buvo išėjęs gyventi savarankiškai į socialinį būstą, nes norėjo gauti visas jam mokamas išmokamas, tačiau lankant paaiškėjo, kad jis savimi nesugeba pasirūpinti, nes jis nesiprausė, nesitvarkė, neprisižiūrėjo, jo būklė pradėjo prastėti, todėl maždaug po pusantro mėnesio parsivežė jį į namus. Už socialinį būstą komunalinių mokesčių brolis nesumokėjo, jokių naujų daiktų ar drabužių neįsigijo, valgė tą patį maistą ir namo grįžo su tais pačiais rūbais, kuriais išvyko. Brolis nesuvokia savo ligos, nesupranta nuo ko jam reikia gydytis, jis be kito asmens priežiūros negali tinkamai pasirūpinti savimi ir nesuvokia savo veiksmų pasekmių, jam reikalinga didelė priežiūra.
Suinteresuotas asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, A. Š. ir jo atstovas advokatas Jonas Amšiejus teismo posėdyje nurodė, jog su pareiškimu sutinka, tačiau A. Š. pareiškė, jog jis pats gali savimi pasirūpinti ir jam kito asmens pagalba nereikalinga. Paaiškino, kad gyvena kartu su broliu ir jo žmona. Kasdien atsikelia apie 8-9 val., atsigeria kavos ir būna savo kambaryje, kur žiūri televizorių, klauso radiją arba eina pasivaikščioti į miestą. Nėra dirbęs, nes dirbti nesugebėtų, įsigyti turto nereikalinga. Mano, kad savo higiena rūpinasi pakankamai, prausiasi tris kartus per savaitę, rūbus keičia kai sunešioja, dantų kasdien nevalo, nes paskui juos skauda, tačiau pas dantistą neina ir skausmą kenčia. Prieš savaitę buvo peršalęs, gydėsi antibiotikais, kuriuos rado namuose, pas gydytojus nebuvo, kuo serga ir kaip gydytis nusprendė pats. Kasdien tvarkosi kambarį, šluoja arba plauna grindis, nes tai daryti yra nurodžiusi brolio žmona. Gautus pinigus išleidžia traškučiams ir cigaretėmis, daugiau nieko kito neperka, nes jam nereikia. Ar turi kokių nors sveikatos sutrikimų, nežino, tačiau kartą per mėnesį lankosi pas gydytoją psichiatrę B., kuri išrašo vaistų atpalaiduojančių nuo streso. Vaistus geria ryte ir vakare, kad geriau miegotų, tačiau, kaip tiksliai reikia juos gerti, neatsimena. Buvo nuėjęs į Socialinės paramos skyrių, prašė suteikti jam būstą, norėjo gyventi vienas. Kažkurių metų pavasarį jam buvo suteiktas būstas, kur neatsimena, jame gyveno apie porą mėnesių, sekėsi neblogai, tačiau pradėjo kabinėtis vienas gyventojas, todėl išėjo. Už būstą paskaičiuotus komunalinius mokesčius sumokėjo pats parduotuvėje, brolis sumokėjo už vandenį, nes tuo metu dar nebuvo paskaičiuota kiek mokėti. Buvo vieną kartą paėmęs paskolą, nes visi ėmė, žinojo, kad pinigus reikės grąžinti, tačiau paskolos negražino, visus gautus pinigus kažkas iš jo paėmė ir žadėjo grąžinti. Pažįstamų daug neturi, su jais bendrauja retai, su broliu nebendrauja, nes nemoka, bendrauja su brolio žmona. Kas yra sąskaita, lizingas, vartojimo kreditas, paaiškinti negali.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo atstovių, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais bei asmens sveikatos istorija nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. Š. yra neįgalus, jis nuo 2008 m. kovo 19 d. iki 2008 m. gegužės 7 d. gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, iki stacionaraus gydymosi apie du mėnesius nemiegojo, nevalgė, atvykęs į ligoninę grimasavo, nusiskundimų neišsakė, buvo emociškai blausus, jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga su progresuojančiu deficitu. Nuo 2010 m. jo būsena pradėjo blogėti, jis beveik nustojo gerti vaistus, valgyti, tapo įtarus, pradėjo kaukšėti dantimis, darytis piktas ir agresyvus, dėl ko minėtoje ligoninėje buvo pakartotinai gydytas nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. spalio 27 d. bei nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. A. Š. dėl diagnozuotos paranoidinės šizofrenijos nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. nustatytas 60 procentų netektas darbingumas (b. l. 17-20, 22, 24), nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2050 m. gruodžio 26 d. – 65 procentų netektas darbingumas (b. l. 21), jis viešosios įstaigos Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centre (toliau – VšĮ Druskininkų PSPC) psichikos sveikatos skyriuje įrašytas į psichikos ligų įskaitą (b. l. 23), nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio aštuonis kartus gydytas VšĮ Druskininkų PSPC Psichikos dienos centre, jam būdingas nenuoseklus, paralogiškas mąstymas, blankios emocijos, socialinė dezadaptacija. A. Š. brolis M. Š. 2017 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydamas inicijuoti teisminį procesą dėl A. Š. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, nes jis nesuvokia savo veiksmų, neatsakingai elgiasi prisiimdamas vartojamąsias paskolas ir jį reikia išlaikyti (b. l. 5-6). Pareiškėjas M. Š. prašymo pagrindu, gavęs VšĮ Druskininkų PSPC Psichikos sveikatos skyriaus socialinės darbuotojos išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti A. Š. neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad neveiksnumo (riboto veiksnumo) pripažinimo pagrindas yra medicininis kriterijus, t. y. asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtina asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnis) ir juridinis (teisinis) kriterijus, t. y. psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).
Pareiškėjo atstovės prašo A. Š. pripažinti neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, ir asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan. bei asmeninių neturtinių santykių – sveikatos priežiūros – srityje, atsižvelgiant į byloje pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą. Suinteresuotas asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, A. Š. teismo posėdyje elgėsi ramiai, nuosekliai atsakinėjo į užduodamus klausimus, apklausos metu pradėjo nevalingai drebinti dešinę ranką, trypčioti vietoje, nurodė, jog atvyko į teismą dėl jo neveiksnumo pripažinimo, įvardijo apklausos laiką, savo dienotvarkę, užimtumą, veiklą. Aiškino, jog žino, kad reikia rūpintis higiena, tvarkytis namuose ir tai daro brolio bei jo žmonos reikalavimu, apie savo negalavimus broliui nesako, gydosi pats, savarankiškai nueina pas gydytoją psichiatrę, į parduotuvę, socialinį paramos skyrių, moka pasigaminti valgyti, todėl gali visiškai pats savimi pasirūpinti ir kito žmogaus priežiūra jam nereikalinga. Nors A. Š. įvardija asmeninius poreikius būtinus išgyventi, yra orientuotas laike ir erdvėje, tačiau iš jo paties paaiškinimų bei byloje surinktų įrodymų matyti, kad jis dėl psichikos sutrikimų tam tikrose turtinių santykių srityse visiškai negali bei tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse iš dalies negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.
Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti A. Š. psichinę būseną, buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 47-48). Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, gauta išvada, kad A. Š. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija – dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityje tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. ir iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti turtinių santykių srityje tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su smulkiais buitiniais sandoriais, bei asmeninių neturtinių santykių – sveikatos priežiūros – srityje (b. l. 63-65). Ekspertizės aktas yra išsamus, visapusiškas, nuoseklus ir argumentuotas, todėl nekeliantis abejonių. Be to, tai, kad A. Š. dėl teismo psichiatrijos ekspertizės metu patvirtinto psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos – nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. bei iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tvarkant asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su smulkiais buitiniais sandoriais, bei sveikatos priežiūros srityje patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. VšĮ Druskininkų PSPC Psichikos sveikatos skyriaus socialinės darbuotojos 2017 m. lapkričio 22 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatyta, jog A. Š. savarankiškai nesupranta informacijos ir negeba priimti sprendimų, įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasties, atlikti nuoseklių veiksmų savo galimam sprendimui atlikti ir jį įgyvendinti dėl turimos psichikos negalios bei ligos asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. srityje bei iš dalies geba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus naudodamasis brolio pagalba asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, bei sveikatos priežiūros srityse (b. l. 7-10). Pareiškėjo atstovė specialistė Marytė Sasnauskaitė teismo posėdyje nurodė, kad A. Š. savarankiškai ateina į socialinės paramos skyrių, konsultuojasi, padedamas užpildo dokumentus, gali nueiti į parduotuvę, šiais metais bandė gyventi atskirai savarankiško ugdymo namuose, tačiau juose išgyveno tik porą mėnesių. Jis pats savimi tinkamai pasirūpinti negali, nes neturi socialinių įgūdžių, pilnai nesupranta pinigų vertės, nuėjęs į parduotuvę gali nupirkti tik tai, ko jo yra prašoma, neraginamas neitų pas gydytojus, nesirūpintų savo sveikata, jis nesupranta galimų pasekmių, paėmęs kreditą nesuvokia, jog jį reikės grąžinti, jam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino A. Š. brolis M. Š., kuris papildomai nurodė, jog brolis supranta pinigų reikšmę, tačiau nesupranta jų vertės ir pasekmių juos išleidus, gautus pinigus išleidžia alkoholiui, cigaretėms, jam nenurodžius pats nesuprastų, jog reikia pirkti maisto, rūbų, higienos priemonių, namų apyvokos daiktų bei kitų daiktų reikalingų buityje. Brolis bandė gyventi savarankiškai, tačiau jo būklė pablogėjo, kol gyveno vienas valgė tik dešrą ir batoną, nesikeitė rūbų, nesumokėjo mokesčių už komunalinius patarnavimus. Prieš kelis metus buvo paėmęs kelias paskolas, tačiau, kur gautus pinigus padėjo, neaišku, apie paimtas paskolą visiškai nekalba, jis nesupranta sutarčių prasmės bei atsakomybės už savo veiksmus. Apie sveikatos problemas nesako, pas gydytoją psichiatrą nuėjo paragintas, išrašytus vaistus nusiperka, tačiau reikia prižiūrėti kaip juos geria, nes užmiršta išgerti arba jų išgeria per daug. Neverčiamas brolis niekur neitų, niekuo nesirūpintų, nes jam tai nereikalinga. A. Š. gydytoja psichiatrė E. B. nurodė, jog A. Š. nuo paauglystės serga endogenine liga, kuri pasireiškia apatiškumu, uždarumu, socialiniu atsiribojimu, interesų praradimu bei kritikos stoka, jis orientuotas laike ir erdvėje, supranta užduodamus klausimus, į juos atsako, tačiau dėl ligos į viską reaguoja savotiškai, viskam yra apatiškas, yra praradęs socialinius įgūdžius ir jam neaktualu rūpintis savo sveikata, asmenine higiena, jam nėra visiškai suprantamas maisto reikalingumas, jis nesuvokia paskolos pasekmių. Pats A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad jokio turto neturi, nes jis nereikalingas, maisto ir rūbų neperka, nes neturi pinigų, o gautus pinigus išleidžia traškučiams ir cigaretėms. Skauda dantis, bet pas dantistą neina ir skausmą kenčia, buvo peršalęs, gydėsi pats namuose rastais vaistais. Pas gydytoją psichiatrę vaikšto išsirašyti vaistų nuo streso, kuriuos nusiperka pats, tačiau kaip juos reikia gerti, neatsimena. Buvo paėmęs paskolą, nes jas ėmė kiti žmonės, tačiau visus pinigus kažkas iš jo paėmė ir jam negrąžino. Paaiškinti, kas yra lizingas, pirkimas išsimokėtinai, vartojimo kreditas bei kokios sudaromų sandorių pasekmės, negali.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, aukščiau aptartus pareiškėjo atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, gydytojos psichiatrės parodymus, pripažintina, kad A. Š. dėl psichikos sutrikimo tinkamai nesugeba pasirūpinti savimi, asmenines lėšas atliekant smulkius buitinius sandorius gali tvarkyti tik su kito asmens pagalba, jis visiškai nesupranta savo veiksmų esmės ir negali juos teisingai valdyti tvarkant asmenines lėšas, kai tai susiję su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., yra užsidaręs, neįvardija savo sveikatos būklės, kenčia skausmą, dėl ko be kito asmens pagalbos nesugeba tinkamai pasirūpinti savo sveikata ir jam būtina nuolatinė kitų asmenų pagalba bei priežiūra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis). Tuo pagrindu darytina išvada, jog A. Š. psichikos sutrikimas apriboja jo galimybę savarankiškai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis, jis pats negali priimti sprendimų asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. srityje bei jis tik iš dalies gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais ir sveikatos priežiūros srityse, todėl siekiant, jog nekiltų grėsmė A. Š. interesams, jo sveikatai, taip pat kitų asmenų interesams, su kuriais jis turėtų teisinių santykių, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas iš dalies ir A. Š. pripažintinas neveiksniu turtinių santykių – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. – srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis) bei ribotai veiksniu turtinių santykių – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais – srityje ir asmeninių neturtinių santykių – sveikatos priežiūros – srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta išvada, jog A. Š. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip pat turtinių santykių srityse naudojant, valdant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei disponuojant jais, paveldėjimo teisiniuose santykiuose bei dalyvaujant komercinėje veikloje ir asmeninių neturtinių santykių srityse: šeimos santykių, gebėjimu būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių ir iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti asmeninių neturtinių santykių – savitvarkos įgūdžių – srityje (b. l. 63-65). Pareiškėjos atstovės nurodė, jog šiuo metu apriboti A. Š. veiksnumą kitose srityse neaktualu. Suinteresuotas asmuo M. Š. spręsti klausimą dėl brolio neveiksnumo ar riboto veiksnumo kitose srityse neprašė. Teismas, išklausęs pareiškėjo atstovių, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, įvertinęs A. Š. būklę, jo gebėjimus, suvokimą, gydytojos psichiatrės parodymus, sprendžia, jog šiuo momentu, siekiant įgyvendinti kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principą ir neapriboti A. Š. teisių daugiau nei yra būtina, pripažinti A. Š. neveiksniu ar ribotai veiksniu ir kitose turtinių ar asmeninių neturtinių santykių srityse netikslinga.
Pripažinus suinteresuotą asmenį neveiksniu vienoje iš turtinių santykių sričių bei ribotai veiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, teismas inicijuoja bylą dėl globos, rūpybos šiose srityse nustatymo ir globėjo, rūpintojo šiose srityse bei turto administratoriaus paskyrimo (CPK 505, 506 straipsniai).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo psichiatrijos ekspertizės apmokėjimu ir procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas ir 468 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pripažinti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.
Pripažinti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais ir asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje.
Inicijuoti bylos dėl globos ir rūpybos A. Š. nustatymo ir globėjo bei rūpintojo paskyrimo iškėlimą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.