Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Scener“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Scener“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2020 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. O3E-104 „Dėl leidimo importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės UAB „Scener“ panaikinimo“ (toliau – Nutarimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Nutarimu buvo panaikintas pareiškėjai 2017 m. balandžio 6 d. išduoto ir neterminuotai galiojančio leidimo importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės galiojimas (toliau – Leidimas).

Pareiškėjos teigimu, ginčijamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti naikintinas. Pažymi, jog Nutarimas priimtas nenustačius ir neįrodžius jo priėmimui būtino faktinio ir teisinio pagrindo, galimai klaidingai aiškinant viešosios teisės normų turinį ir iškreipiant šiomis normomis siekiamo teisinio reguliavimo tikslus. Pareiškėjos įsitikinimu, ji atitiko ir vykdė jos veiklai teisės aktais nustatytus privalomus reikalavimus, turėjo ir savo sąskaita palaikė Leidime nurodytos veiklos vykdymui būtiną teisinę, organizacinę ir kitą infrastruktūrą. Nurodo, jog Nutarimas priimtas pareiškėjos atžvilgiu pritaikius tokius elektros energijos importo veiklos kriterijus, kokių Energetikos įstatymas ir Taisyklės apskritai nenumato. Todėl pareiškėjos nuomone, Nutarimas neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir yra naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėja pažymi, jog Nutarimu pareiškėjai pritaikyta pareiškėjos teises suvaržanti poveikio priemonė, t.y. Leidimo galiojimo panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcinga ir pritaikyta nesilaikant EEĮ nustatytų sąlygų, t.y. išankstinio įspėjimo apie reguliuojamosios veiklos sąlygų neatitikimą. Pareiškėjos vertinimu, priimant Nutarimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, įskaitant ir pareiškėjos teisę į gerą viešąjį administravimą, todėl jis turėtų būti panaikintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Pareiškėjos tvirtinimu, Nutarimas ir juo pareiškėjai pritaikyta pati griežčiausia poveikio priemonė yra nemotyvuota. Pareiškėjos teigimu, iš Nutarimo neįmanoma suprasti, kodėl pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikyta labiausiai jos teises suvaržanti poveikio priemonė ir nebuvo parinktos mažiaus jos teises suvaržančios priemonės. Todėl pareiškėjos nuomone, Nutarimas akivaizdžiai prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 85 punkto normoms. Anot pareiškėjos, Nutarimo motyvų nenurodymas taip pat pažeidė pareiškėjos, kaip silpnesnės administracinio teisinio santykio šalies teisę į teisminę gynybą, todėl turėtų būti naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Atsakovė Taryba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė vadovaudamasi Energetikos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 5 punktu ir Taisyklių 83.7 papunkčiu nurodo, kad licencijos, leidimo ir (ar) atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas, jeigu energetikos įmonė daugiau kaip vienerius metus arba ilgesnį (bet ne ilgesnį kaip treji metai) terminą, jei šis terminas yra nustatytas atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose, nevykdo licencijoje, leidime ar atestate nurodytos veiklos.

Paaiškina, jog siekdama įvertinti, ar ūkio subjektai, turintys Tarybos išduotus Importo leidimus, daugiau kaip vienerius metus nevykdė Importo leidime nurodytos veiklos, bei atsižvelgdama į tai, kad perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“ disponuoja informacija apie kiekvieno Importo leidimą turinčio subjekto elektros energijos kiekį, kuris privalo būti apmokestinamas ITC mokesčiu, 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. R2-(EEL)-336 paprašė AB „Litgrid“ pateikti Tarybai informaciją, kurie Tarybos išduotus Importo leidimus turintys ūkio subjektai nuo 2019 m. sausio 1 d. pamėnesiui vykdė Importo leidime nurodytą veiklą, t. y. nurodyti kiekvieno ūkio subjekto importuotus elektros energijos kiekius ir surinktas ITC mokesčio sumas užpildant Tarybos pateiktą lentelę. AB „Litgrid“ raštu pateikė Tarybai ūkio subjektų, turinčių Importo leidimus, ir vykdančius Importo leidimuose nurodytą veiklą, sąrašą, nurodant šių subjektų importuotą elektros energijos kiekį ir surinktą ITC mokesčio sumą. Šiame sąraše pareiškėja, kaip vykdanti Leidime nurodytą veiklą, nebuvo nurodyta, o tai reiškia, kad pareiškėja tokios veiklos nuo 2019 m. sausio 1 d. nevykdė. Pažymi, jog dėl visų subjektų, kurie nevykdė elektros energijos Importo leidime nurodytos veiklos buvo priimti sprendimai dėl Importo leidimo panaikinimo, todėl pareiškėjos iškelta prielaida dėl pareiškėjos diskriminavimo, atsakovės vertinimu, yra nepragrįsta. Taip pat atsakovė pažymi, kad iš pareiškėjos Tarybai pateiktų vykdytos tiekimo veiklos ataskaitų, kurios apima laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. aiškiai matyti, kad pareiškėja neimportavo (netiekė) elektros energijos iš Leidime nurodytos valstybės (Baltarusijos Respublikos). Kadangi pareiškėja daugiau kaip vienerius metus visiškai neimportavo (netiekė) elektros energijos iš Leidime nurodytos valstybės (Baltarusijos Respublikos), ką pripažįsta ir pati pareiškėja, Tarybos vertinimu, pareiškėja atitinka Energetikos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 5 punkte ir Taisyklių 83.7 papunktyje nurodytą sąlygą, t.y. leidimo turėtojas daugiau kaip vienerius metus nevykdė leidime nurodytos veiklos.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog pareiškėja atliko veiksmus, būtinus elektros infrastruktūrai sukurti ir palaikyti, prekybinės sąskaitos turėjimas bei pareiškėjos teiginiai, jog elektros energija nebuvo importuota, nes pareiškėjai tai buvo nenaudinga – importuojant elektros energiją pareiškėja būtų patyrusi nuostolių, šiuo atveju nėra reikšmingos Energetikos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 5 punkto ir Taisyklių 83.7 papunkčio prasme. Atsakovė nurodo, kad kadangi dėl aukščiau nurodytų motyvų ginčijamam sprendimui priimti pakako fakto, jog pareiškėja daugiau kaip vienerius metus (t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d.) visiškai neimportavo elektros energijos iš Leidime nurodytos valstybės (Baltarusijos Respublikos), ką Tarybai patvirtino perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“, disponuojantis informacija apie kiekvieno Importo leidimą turinčio subjekto elektros energijos kiekį, importuotą iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, Tarybai nebuvo poreikio kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos gavimo. Be to, atsakovė pažymi, jog kreipėsi į Nord Pool AS prašydama pateikti informaciją, ar pareiškėja pateikė elektros energijos pardavimo pasiūlymą elektros importui iš trečiųjų šalių nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Jei pareiškėja pateikė elektros energijos pardavimo pasiūlymą, tačiau užsakymai nebuvo įvykdyti, Taryba paprašė pateikti informaciją apie pateiktus pardavimo pasiūlymus, užsakymų laiką, jų kiekius ir kainas. Jei užsakymai buvo įvykdyti, Taryba paprašė pateikti informaciją apie įvykdytų užsakymų laiką, jų kiekius ir kainas. Nord Pool AS elektroninio pašto pranešimu informavo Tarybą, jog siekdamas importuoti energiją iš Baltarusijos į Lietuvą, rinkos dalyvis turi pateikti užsakymus Lietuvos-Baltarusijos-importo srityje (toliau – LBI), todėl visi importo pavedimai iš Baltarusijos yra aiškiai matomi biržos operatoriui ir gali būti identifikuojami. Nord Pool AS patvirtino, kad pareiškėja teikė užsakymus per 2019 m. (tik dėl tiekimo 2019 m. gruodžio 1, 2 ir 3 dienomis) LBI srityje, tačiau visi šie užsakymai siekė 0 MW galią, jokių kitų pareiškėjos užsakymų per 2019 m. LBI srityje nebuvo. Todėl atsakovės vertinimu, pareiškėja tik formaliai atliko 0 MW pavedimą, kas reiškia, kad pareiškėja, neteikė elektros pardavimo pasiūlymų, kuriais būtų rengiamasi importuoti elektros energiją, t. y. nevykdė ekonominės veiklos, todėl vadovaujantis Elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo 2 punkte pateiktu elektros energijos importo apibrėžimu, tokie formaliai atlikti veiksmai negali būti suprantami kaip elektros energijos importas.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėja prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo metu turėjo turėti preliminarią sutartį, ketinimų protokolą ar kitus pasirengimą vykdyti veiklą patvirtinančius dokumentus, todėl, Tarybos vertinimu, pareiškėja, išdavus Leidimą, turėjo pakankamai laiko atlikti visas procedūras (sudaryti sutartis su Lietuvos ir Baltarusijos perdavimo sistemos operatoriais, atsakingais už elektros energijos pristatymą, atsidaryti ir išbandyti paskyras elektros energijos biržos platformoje – Nord Pool As ir kt.) tam, kad galėtų pradėti vykdyti elektros importo/tiekimo veiklą, bei šią veiklą vykdyti paskutinius 12 mėnesių iki leidimo panaikinimo dienos. Atsakovės teigimu, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji apskritai turi technines galimybes importuoti elektros energiją iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, t. y. pirkimo – pardavimo sutarčių su Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančiu elektros energijos gamintoju ir (ar) tiekėju bei perdavimo paslaugos sutarties su Baltarusijos Respublikos perdavimo sistemos operatoriumi, kuris atsakingas už elektros energijos pristatymą iki Lietuvos – Baltarusijos sienos. Todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėja ne tik vykdė Importo leidime nurodytą elektros energijos importo veiklą, bet ir iš tiesų rengėsi tokios veiklos vykdymui. Pareiškėja tik formaliai deklaravo negalėjimą pradėti vykdyti importo veiklą, nurodydama, kad pareiškėjai tai būtų ekonomiškai nenaudinga. Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjos iškelta prielaida dėl jos diskriminavimo, nurodant, jog ne visiems analogiškomis aplinkybėmis ir Importo leidimus turintiems subjektams Importo leidimų galiojimas buvo panaikintas, nors jie nevykdė elektros energijos pirkimo sandorių tokį pat laiką kaip pareiškėja, yra nepagrįsta.

Atsakovė nurodo, kad EĮ 21 straipsnio 5 dalyje,Taisyklėse, kurios nustato leidimų vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje galiojimo sustabdymo, leidimų galiojimo panaikinimo, tvarką, 81 punkte yra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet turi būti sustabdomas energetikos veiklos leidimo galiojimas. Nei EĮ, nei Taisyklėse nėra numatyta, jog energetikos veiklos leidimo galiojimas gali būti stabdomas tuo atveju, jeigu leidimo turėtojas daugiau kaip vienerius metus nevykdė leidime nurodytos veiklos. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodomą teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu leidimo turėtojas daugiau kaip vienerius metus nevykdė leidime nurodytos veiklos, leidimas turi būti naikinamas Energetikos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 5 punkte, Taisyklių 83.7 papunktyje nustatytais pagrindais, taigi, esant aptariamai sąlygai, teisės aktai nesuteikia Tarybai galimybės sustabdyti energetikos veiklos leidimo galiojimą. Pažymi, jog įvertinus energetikos veiklos leidimo panaikinimo pagrindus, akivaizdu, kad ne visais nustatytais atvejais, prieš panaikinant leidimą, gali būti taikomas įspėjimas apie galimą leidimo panaikinimą. Be to, Taisyklių 81 punkto nuostatos įtvirtina konkrečius atvejus, kuomet toks įspėjimas asmeniui pateikiamas (pvz., Taisyklių 81.1, 81.2, 81.3 papunkčiai). Todėl atsakovės nuomone, panaikinant Importo leidimą, neturi būti taikomas įspėjimas apie galimą leidimo panaikinimą.

Atsakovė pažymi, jog Taryba 2020 m. vasario 5 d. Tarybos turimu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pareiškėjai raštą Nr. R2-(VV)-653, kuriuo informavo, jog 2020 m. vasario 6 d. nuo 14.00 val. vyks Tarybos posėdis, kuriame bus svarstomas klausimas dėl leidimo importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, išduoto UAB „Scener“, galiojimo panaikinimo. Atsakovė nurodo, jog protokole, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra nurodoma, jog svarstant šį klausimą Tarybos posėdyje dalyvavo pareiškėjos atstovai. Be to, 2020 m. vasario 6 d. Tarybos viešojo posėdžio dalyvių sąraše pareiškėjos atstovas taip pat nebuvo užsiregistravęs. Todėl atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atsakovė mano, jog pareiškėjos teiginys dėl pareiškėjos atstovų dalyvavimo yra nepagrįstas.

Nurodo, kad ginčijamas Nutarimas pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų normomis. Tvirtina, jog ginčijamo Nutarimo teisiniai pagrindai nurodyti ginčijamo Nutarimo preambulėje, taip pat nurodomas ir šio Nutarimo priėmimo faktinis pagrindas ir įrodymai, t.y. Tarybos Leidimų skyriaus 2020 m. vasario 5 d. pažyma Nr. O5E-91 „Dėl leidimo importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, UAB „Scener“ galiojimo panaikinimo“ ir kt. įrodymai. Taigi, vadovaujantis šiais argumentais Taryba nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad ginčijamas Nutarimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, bei tai, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai, bei kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės būtų sukliudžiusios pareiškėjai suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jos teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į pareiškėjos manymu pažeistų jos teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. O3E-104 „Dėl leidimo importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės UAB „Scener“ panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2017 m. balandžio 6 d. pareiškėjai UAB „Scener“ išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, kuriame nurodoma, kad elektros energija importuojama iš Baltarusijos Respublikos. Taryba 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. R2-(EEL)-336 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į AB „Litgrid“, prašydama pateikti Tarybai informaciją, kurie Tarybos išduotus importo leidimus turintys ūkio subjektai nuo 2019 m. sausio 1 d. pamėnesiui vykdė Importo leidime nurodomą veiklą, nurodant kiekvieno ūkio subjekto importuotus elektros energijos kiekius ir surinktas ITC mokesčio sumas. AB „Litgrid“ atsakydama į Tarybos raštą, pateikė informaciją apie ūkio subjektų, turinčių leidimus importuoti elektros energiją iš valstybių, kuriose nėra valstybės narės, leidime nurodomą veiklą nuo 2019 m. sausio 1 d. Iš rašte pateiktos lentelės matyti, kad veiklą pamėnesiui vykdė tris ūkio subjektai: AB „Inter RAO Lietuva“, UAB „Energijos kodas“ ir AJ Power SIA.

Tarybos Leidimų skyrius nustatęs, kad pareiškėja daugiau kaip vienerius metus nevykdo Leidime nurodomos veiklos, 2020 m. vasario 5 d. pažyma Nr. O5E-91 „Dėl leidimo importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, UAB „Scener“ galiojimo panaikinimo“ pasiūlė Tarybai priimti sprendimą panaikinti UAB „Scener“ leidimo importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės galiojimą.

Tarybos viešasis posėdis įvyko 2020 m. vasario 6 d., kurio metu buvo svarstoma dėl leidimo UAB „Scener“ galiojimo panaikinimo. Iš 2020 m. vasario 10 d. viešojo posėdžio protokolo išrašo Nr. O2E-7 nustatyta, kad Tarybos nariai vienbalsiai nutarė pritarti Tarybos Leidimų skyriaus pateiktam nutarimo projektui „Dėl leidimo importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, UAB „Scener“ galiojimo panaikinimo. Kartu su posėdžio protokolu pateiktas Tarybos posėdžio dalyvių sąrašas, tarp kurių nėra įvardyta pareiškėjos atstovų.

Taryba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 5 punktu, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 83.7 papunkčiu bei atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Leidimų skyriaus 2020 m. vasario 5 d. pažymą Nr. O5E-91 „Dėl leidimo importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, UAB „Scener“ galiojimo panaikinimo“ nutarė 2020 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. O3E-104 „Dėl leidimo importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, UAB „Scener“ galiojimo panaikinimo“ panaikinti 2017 m. balandžio 6 d. UAB „Scener“ išduoto leiimo importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (toliau – Įstatymas arba EĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamas Nutarimas priimtas nenustačius ir neįrodžius jo priėmimui būtino faktinio ir teisinio pagrindo, galimai klaidingai aiškinant EĮ ir Taisyklių turinį, iškreipiant šiomis normomis siekiamo teisinio reguliavimo tikslus. Pareiškėjos tvirtinimu, ji atitiko ir vykdė jos veiklai teisės aktais nustatytus privalomus reikalavimus, turėjo ir savo sąskaita palaikė Leidime nurodomos veiklos vykdymui būtiną teisinę, organizacinę ir kitą infrastruktūrą. Ginčijamas Nutarimas, anot pareiškėjos, priimtas pareiškėjos atžvilgiu pritaikius tokius elektros energijos importo veiklos kriterijus, kokių EĮ ir Taisyklės nenumato.

Įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatyta, kad licencijos, leidimo ir (ar) atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas, jeigu energetikos įmonė daugiau kaip vienerius metus arba ilgesnį (bet ne ilgesnį kaip treji metai) terminą, jei šis terminas yra nustatytas atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose, nevykdo licencijoje, leidime ar atestate nurodytos veiklos. Taisyklių 83.7 papunktyje numatyta, kad leidimų, nurodomų Taisyklių 5.1-5.6 papunkčiuose galiojimas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas daugiau kaip vienerius metus nevykdė leidime nurodomos veiklos.

Teisėjų kolegija, iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjai 2017 m. balandžio 6 d. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę pareiškėjai importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės (konkrečiai iš Baltarusijos Respublikos).

Pagal Elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-302 „Dėl Elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktą, elektros energijos importas šiame apraše suprantamas kaip valstybėse, kurios nėra valstybės narės, esančių elektros energijos gamybos šaltinių, pagamintos elektros energijos tiekimas į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą, skirtas elektros energijai vartoti Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje valstybėje narėje. EĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagaminta, perduodama, skirstoma, parduodama, eksportuojama, importuojama arba tranzitu perduodama energija turi būti įtraukiama į apskaitą.

Europos Komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. Reglamento Nr. 838/2010 „Dėl perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo ir bendro perdavimo mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairių nustatymo“ 1 straipsnyje nustatyta, kad perdavimo sistemos operatorių išlaidos, patirtos dėl tarpvalstybinių elektros energijos srautų priėmimo savo tinkluose, kompensuojamos pagal priedo A dalyje nustatytas gaires. A dalies 7.3 papunktyje nustatyta, kad metinį perdavimo sistemos naudojimo mokestį kasmet iš anksto apskaičiuoja ENTSO-E. Mokestis nustatomas kaip įmokos už megavatvalandę, kurią dalyvaujančios šalies perdavimo sistemos operatoriai sumokėtų į perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo fondą, atsižvelgiant į numatomą atitinkamų metų tarpvalstybinių elektros energijos srautų apimtį, įvertis.

Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 26 dalies 3 punktą, asmenys, importuojantys elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis tinkamai su perdavimo sistemos operatoriumi sureguliuoti santykius, susijusius su įėjimo į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką įmokos sumokėjimu ir (ar) kitų reikalavimų, keliamų elektros energijos importo veiklai, įvykdymu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad už elektros energijos importuojamos iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką apskaitą yra atsakinga AB „Litgrid“. Taryba, siekdama įvertinti, ar ūkio subjektai, turintys Tarybos išduotus Importo leidimus, daugiau kaip vienerius metus nevykdė Importo leidime nurodomos veiklos bei atsižvelgdama į tai, kad AB „Litgrid“ disponuoja informacija apie kiekvieno Importo leidimą turinčio subjekto elektros energijos kiekį, kuris privalo būti apmokestinamas ITC mokesčiu, 2020 m. sausio 21 d. raštu kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti informaciją, kurie Tarybos išduotus Importo leidimus turintys ūkio subjektai nuo 2019 m. sausio 1 d. pamėnesiui vykdė Importo leidime nurodytą veiklą, nurodant kiekvieno ūkio subjekto importuotus elektros energijos kiekius ir surinktas ITC mokesčio sumas užpildant Tarybos pateiktą lentelę. AB „Litgrid“ 2020 m. sausio 24 d. raštu pateikė Tarybai ūkio subjektų, turinčių Importo leidimus, ir vykdančius Importo leidimuose nurodytą veiklą, sąrašą, nurodant šių subjektų importuotą elektros energijos kiekį ir surinktą ITC mokesčio sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog pateiktame sąraše pareiškėja, kaip vykdanti Leidime nurodomą veiklą nebuvo nurodyta, todėl tai reiškia, kad pareiškėja tokios veiklos nuo 2019 m. sausio 1 d. nevykdė. Pareiškėjos argumentai, kad ji galimai buvo diskriminuojama kitų Bendrovių atžvilgiu yra nepagrįsti, nes kaip matyti, Taryba kreipėsi į AB „Litgrid“ dėl visų Importo leidime nurodomą veiklą vykdančių arba nevykdančių subjektų, o ne konkrečiai tik dėl pareiškėjos nagrinėjamo atvejo. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad Taryba kreipėsi ir į Nord Pool AS, prašydama analogiško pobūdžio informacijos, kaip ir AB „Litgrid“. Nord Pool AS informavo Tarybą, jog siekdamas importuoti energiją iš Baltarusijos į Lietuvą, rinkos dalyvis turi pateikti užsakymus Lietuvos-Baltarusijos-importo srityje (toliau – LBI), todėl visi importo pavedimai iš Baltarusijos yra aiškiai matomi biržos operatoriui ir gali būti identifikuojami. Nord Pool AS patvirtino, kad pareiškėja teikė užsakymus per 2019 m. (tik dėl tiekimo 2019 m. gruodžio 1, 2 ir 3 dienomis) LBI srityje, tačiau visi šie užsakymai siekė 0 MW galią. Jokių kitų, anot Bendrovės, užsakymų pareiškėja per 2019 m. LBI srityje neatliko. Byloje pateikti rašytiniai duomenys, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti, vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėja vienerius metus nevykdė Leidime nurodomos veiklos, t.y. neteikė elektros pardavimo pasiūlymų, kuriais būtų rengiamasi importuoti elektros energiją, ji tik formaliai atliko 0 MW pavedimą, todėl tokie formalūs pareiškėjos veiksmai šiuo atveju negali būti pripažįstami elektros energijos importu.

Dar daugiau, Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 ,,Dėl Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių“, 21.1 papunktyje įtvirtinta pareiga per 40 kalendorinių dienų nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos ūkio subjektui, turinčiam licenciją (leidimą) verstis elektros energijos nepriklausomo tiekimo veikla, pateikti Tarybai per pusmetį vykdytos elektros energijos tiekimo veiklos ataskaitą. Ataskaitoje turi būti nurodomas ir iš Baltarusijos importuojamos elektros energijos kiekis ir gautos pajamos. Iš pateiktų vykdytos tiekimo veiklos ataskaitų, kurios apima laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. matyti, kad pareiškėja netiekė elektros energijos iš Baltarusijos Respublikos, šios aplinkybės neneigia ir pati pareiškėja, todėl atsakovė pagrįstai įvertino, kad pareiškėja daugiau kaip vienerius metus netiekė elektros energijos iš Baltarusijos Respublikos. Vadinasi, pareiškėja atitinka EĮ 21 straipsnio 7 dalies 5 punkte ir Taisyklių 83.7 papunktyje nurodomą sąlygą dėl daugiau kaip vienerius metus nevykdomos leidime nurodomos veiklos. Kitos aplinkybės, susijusios su elektros infrastruktūra ir sąskaitos turėjimu nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos veiklos (ne) vykdymo, atsižvelgiant ir į tai, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja apskritai turi technines galimybes importuoti elektros energiją.

Pareiškėjos teigimu, ginčijamu Nutarimu jai pritaikyta poveikio priemonė, t.y. leidimo galiojimo panaikinimas, yra akivaizdžiai neproporcinga ir pritaikyta nesilaikant EĮ nustatytų sąlygų, t.y. išankstinio įspėjimo apie reguliuojamos veiklos sąlygų neatitikimą. Teigia, jog priimant Nutarimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, įskaitant ir pareiškėjos teisę į gerą viešąjį administravimą.

EĮ 21 straipsnio 5 dalyje ir Taisyklių 81 punkte įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai turi būti stabdomas energetikos veiklos leidimo galiojimas. Nei Įstatyme, nei Taisyklėse nėra numatyta, jog energetikos veiklos leidimo galiojimas gali būti stabdomas tuo atveju, jeigu leidimo turėtojas daugiau kaip vienerius metus nevykdė leidime nurodomos veiklos. Leidimo galiojimo panaikinimo pagrindas yra numatyas tik EĮ 21 straipsnio 7 dalyje ir Taisyklių 83 punkte. Iš paminėtų nuostatų matyti, jog tuo atveju, jeigu leidimo turėtojas daugiau kaip vienerius metus nevykdė leidime nurodomos veiklos, leidimas turi būti panaikinamas EĮ 21 straipsnio 7 dalies 5 punkto ir Taisyklių 83.7 papunktyje nustatytais pagrindais, o tai reiškia, kad teisės aktai nesuteikia Tarybai galimybės sustabdyti energetikos veiklos leidimo galiojimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal EĮ 21 straipsnio 4 dalį, už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir (ar) reikalavimų pažeidimus energetikos įmonė, turinti energetikos veiklos licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų nustatyta tvarka įspėjama apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą šio straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais arba licencijos, leidimo ar atestato galiojimo panaikinimą šio straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais ir nustatomas laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti nurodyti reguliuojamosios veiklos pažeidimai. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių pažeidimui pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio. Už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir (ar) reikalavimų pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 5 dalies 6, 7, 9 ar 10 punktuose, energetikos įmonei energetikos veiklos licencijos, leidimo ar atestato galiojimas stabdomas nedelsiant, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pažeidimų nustatymo dienos. Todėl įvertinus EĮ 21 straipsnio 4 dalyje ir EĮ 21 straipsnio 7 dalyje pateiktus energetikos veiklos leidimo panaikinimo pagrindus, akivaizdu, jog ne visais EĮ 21 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais, prieš panaikinant leidimą, gali būti taikomas įspėjimas apie galimą leidimo panaikinimą. Tik tais atvejais, kai leidimą turintis juridinis asmuo pasibaigia jį likvidavus arba reorganizavus, fizinis asmuo, turėjęs leidimą, miršta, ir tam tikrais atvejais, kai leidimas panaikinamas ne dėl reguliuojamos veiklos pažeidimo, o dėl kitų priežasčių, įspėjimas nėra objektyviai įmanomas ir turintis prasme. Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, neabejotina, kad EĮ 21 straipsnio 4 dalis įspėjimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo panaikinimą šio straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais leidžia taikyti tik tais atvejais, kai yra nustatomi reguliuojamosios veiklos pažeidimai. Kadangi nagrinėjamoje byloje nurodomos veiklos nevykdymas daugiau kaip vienerius metus nelaikoma veiklos pažeidimu, prieš panaikinant leidimą, neturėjo būti taikomas įspėjimas apie galimą leidimo panaikinimą.

Dėl pareiškėjos argumento dėl jos galimo neinformavimo apie Nutarimo priėmimo procedūrą pažymėtina, jog iš rašytinių byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Taryba 2020 m. vasario 5 d. pareiškėjos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pareiškėjai raštą Nr. R2-(VV)-653, kuriame nurodoma, jog 2020 m. vasario 6 d. nuo 14.00 val. vyks Tarybos posėdis, kuriame bus svarstomas klausimas dėl leidimo importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, išduoto UAB „Scener“ galiojimo panaikinimo bei, kad Tarybos posėdžio darbotvarkė skelbiama Tarybos tinklalapyje adresu (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateikto 2020 m. vasario 10 d. Tarybos viešojo posėdžio protokolo matyti, kad darbotvarkės I dalies 14 klausimu nurodoma leidimo galiojimo panaikinimas. Protokole nurodoma, kad buvo svarstytas leidimo galiojimo panaikinimo klausimas ir nutarta pritarti Leidimų skyriaus pateiktam nutarimo projektui „Dėl leidimo importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, UAB „Scener“ galiojimo panaikinimo“. Protokole, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra nurodoma, jog svarstant šį klausimą Tarybos posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovai. Iš teismui pateikto posėdžio dalyvių sąrašo taip pat nenustatyta, kad Tarybos posėdyje būtų dalyvavę pareiškėjo atstovai. Todėl pareiškėjos argumentas, kad Tarybos posėdžio protokole nurodoma, kad klausimas dėl leidimo panaikinimo buvo svarstomas dalyvaujant pareiškėjos atstovams, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pareiškėja nurodo, kad ginčijamu Nutarimu jai pritaikyta pati griežčiausia poveikio priemonė yra nemotyvuota. Pareiškėja teigia iš Nutarimo nesuprantanti, kodėl pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikyta labiausiai jos teises suvaržanti poveikio priemonė, t.y. leidimo galiojimo panaikinimas ir nebuvo parinktos mažiau jos teises ribojančios priemonės. Dėl šių aplinkybių, pareiškėjos teigimu, ginčijamas Nutarimas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai ir Taisyklių 85 punkto nuostatoms. Anot pareiškėjos, Nutarimo motyvų neišdėstymas pažeidė pareiškėjos, kaip silpnesnės administracinio teisinio santykio šalies teisę į teisminę gynybą, todėl turėtų būti naikintinas.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas. Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties įstatymo reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

Tuo pačiu svarbu pažymėti, jog LVAT praktikoje yra suformuota taisyklė, jog ne visais atvejais visi individualaus akto motyvai turi būti nurodomi pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. EA-2155-520/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Nutarimo turinį nustatė, kad jame nurodoma kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu remiantis priimtas šis aktas, t.y. EĮ 21 straipsnio 7 dalies 5 punktu, Taisyklių 83.7 papunkčiu, taip pat daroma nuoroda į Tarybos Leidimų skyriaus Pažymą. Atkreiptinas dėmesys, jog Pažymoje nurodomos ne tik aplinkybės, bet ir priežastys, pagrindžiančios tokio Nutarimo priėmimą. Taip pat pažymima ir tai, kad Taryba kreipėsi į tam tikrus subjektus dėl papildomos informacijos pateikimo, kurių išvadomis buvo remtasi priimant Nutarimą. Todėl vadovaujantis šiomis aplinkybės teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Nutarimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei į tai, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai, bei kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės būtų sukliudžiusios pareiškėjai suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jos teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į pareiškėjos manymu pažeistų jos teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Taigi, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamas Tarybos Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualaus administracinio akto reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teisme 2021 m. sausio 19 d. gautas pareiškėjos atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju teismo procesinis sprendimas priimtas pareiškėjos nenaudai, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Scener“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.