Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje J. K. (J. K.), (duomenys neskelbtini), teistas:

2007 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimu,

2013 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu, taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2016 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta papildoma pareiga – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmė atlikta,

2018 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 16 (šešiolikos) parų areštu,

2019 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 34 parų arešto bausmė, bausmė atlikta,

2020 m. birželio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 12 MGL bauda, bausmė atlikta,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2022 m. lapkričio 17 d. apie 06.20 val., kelyje (duomenys neskelbtini), šio kelio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jo žmonai J. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį OPEL MERIVA - A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2022 m. lapkričio 17 d. 06.50 val., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK0075, jam nustatytas 2,62 promilės neblaivumas, 2022 m. lapkričio 17 d. 07.08 val., pakartotino tikrinimo metu, buvo nustatytas 2,42 promilės neblaivumas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

taip pat, jis, tyčia, apgadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2022 m. lapkričio 21 d., apie 17.19 val., tyčia, savo gyvenamojo namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), rankose laikydamas statybinį grindų šepetį, rėkdamas, kad atsisako, kad atvykę pagal šio žmonos iškvietimą medicinos darbuotojai apžiūrėtų jam sužeistą ranką, ir šaukdamas, kad medicinos darbuotojai su tarnybiniu automobiliu pasišalintų iš jo gyvenamojo namo kiemo, tyčia, trenkė ne mažiau 5 kartus tuo šepečiu per viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausantį greitosios medicinos pagalbos tarnybinio automobilio VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulą ir švyturėlius, įrengtus ant automobilio stogo, taip apgadino (padarant įlenkimus ir įbrėžimus) šio tarnybinio automobilio kairės pusės vairuotojo dureles ir kairės pusės galinę šoninę kėbulo dalį, tuo padarydamas 1 578,93 (su PVM) eurų turtinę žalą, bei sugadino šio tarnybinio automobilio švyturėlius „Rampa 12-24VDC L137cm, Modul 3LED“, tuo padarydamas 1 391,50 (su PVM) eurų turtinę žalą, tokiais savo bendrais tyčiniais veiksmais apgadino svetimą, viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – greitosios medicinos pagalbos tarnybinį automobilį VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendrai 2 970,43 (su PVM) euro sumai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. K., apklaustas įtariamuoju, dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad automobilis Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jo žmonai J. K.. 2022 m. lapkričio 17 d. apie 06.10 val., būdamas neblaivus, pasiėmė iš namų raktus nuo žmonos automobilio (visada žinojo kur tie raktai yra) ir išvažiavo iš namų prie namų, kur tiksliai ir koks važiavimo tikslas buvo, nežino, tiesiog įsėdo ir važiavo, kol jį kelyje (duomenys neskelbtini) sustabdė pasienio pareigūnas, kurie, sustabdęs jį, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai, jam nustatė sunkų girtumo laipsnį, su alkotesterio parodymais pilnai sutinka, nes važiavo girtas. Jis teisės vairuoti neturi, su pažeidimu, kaip minėjo, visiškai sutinka ir labai gailisi dėl padaryto. Dėl 2022 m. lapkričio 21 d. įvykio gali parodyti, kad tą dieną buvo namuose (duomenys neskelbtini). Jis buvo girtas, neramus, nes vartojo alkoholį ilgą laiką ir negalėjo sustoti jo vartoti, todėl susipjaustė sau rankas. Kai pjovė sau rankas, nei žmona, nei vaikai, nei motina, to nematė, pamatė tik tada, kai jam jau tekėjo kraujas, todėl žmona iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, užėjo į namus. Jis iš karto jiems pasakė, kad jų pagalba jam nereikalinga, kad jie važiuotų iš čia, nes jis jų nekvietė, nesileido būti apžiūrimas, galimai keikėsi jų atžvilgiu, bet šiems negrasino ir neketino kažkaip jiems kenkti. Į jo žodžius medikai neatsižvelgė, tiesiog išėjo iš namų ir įsėdo į savo tarnybinį medicinos pagalbos automobilį, priparkuotą jo kieme ir sėdėjo automobilio viduje. Jis buvo išėjęs į lauką kelis kartus ir prašė, kad jie išvažiuotų iš jo kiemo, nes jų pagalbos jam nereikia. Tačiau jie į jį nereagavo. Jis pasiėmė į rankas statybinį šepetį ir, priėjęs prie medicinos darbuotojų tarnybinio automobilio, tuo šepečiu sudavė per automobilio kėbulą iš vairuotojo, t. y. iš kairės automobilio pusės, kelis kartus, gali būti, kad tuos penkis smūgius ir sudavė per kėbulą ir švyturėlius, sutinka, kad taip apgadino valstybinį turtą, to neturėjo daryti, bet jau yra kaip yra. Sutinka, kad apgadino ne savo turtą ir jam teks už tai atlyginti, labai gailisi ir nurodytą sumą sumokės. Labai gailisi dėl visų savo tokių veiksmų (t. 2, b. l. 62-64).

Motyvuojamoji dalis

J. K. kaltė yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: įvykio registravimo duomenimis (t. 1, b. l. 8-11, 22-24), pareigūno M. Česnulevičiaus tarnybiniu pranešimu, parodymais (t. 1, b. l. 45, 162-164), neblaivumo nustatymo aktu (t. 1, b. l. 46), alkotesterio parodymais (t. 1, b. l. 47, 48), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (t. 1, b. l. 50), įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 51-57), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 58-67), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (t. 1, b. l. 68), pareiškimu su priedais (t. 1, b. l. 92-103), žalos dydį patvirtinančiais dokumentais (t. 1, b. l. 114-117), kitų objektų apžiūros protokolais (t. 1, b. l. 118-121, 122-131, 134-138), liudytojos J. K. parodymais (t. 1, b. l. 140-142, 145-148), pareigūno A. Stasilos parodymais (t. 1, b. l. 151-154, 157-160), liudytojos I. K. parodymais (t. 1, b. l. 171-175), liudytojos I. M. parodymais (t. 1, b. l. 178-181, 184-186), liudytojo R. K. parodymais (t. 1, b. l. 188-190, 193-195), specialisto išvada (t. 2, b. l. 10), taikos sutartimi (t. 2, b. l. 75-76).

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo aplinkybių teismui neaiškumų nekyla.

Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, ir BK 187 straipsnio 1 dalį – svetimo turto sugadinimas.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, kurias įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau teistas (t. 2, b. l. 13-17, 18-21, 22-29), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 30-41), nedirba. Kaltinamojo atsakomybę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, lengvina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės skyrimas kaltininkui yra teismo diskrecija. Teisėjas, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, nėra saistomas prokuroro siūlomu ar kaltininko pageidaujamu bausmės dydžiu. Teisėjas gali parinkti tokį bausmės dydį, kuris jo vertinimu yra teisingas. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės taip pat laikytinos bausmės dalimi. Pagal BPK 421 straipsnio 4 punktą, teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip ir bet kuriuo kitu baigiamuoju teisminiu dokumentu, turi būti išsprendžiami baigiant procesą privalomai spręstini klausimai, susiję su procesinių prievartos priemonių taikymu. Dėl to, net ir nesant prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu suformuluoto reikalavimo kaltinamajam paskirti konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas gali ją paskirti savo iniciatyva arba jos iš viso neskirti (2017 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-235-307/2017).

Prokuroras siūlo paskirti kaltinamajam baudos bausmes.

Nors teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis prisipažino ir gailisi, tačiau teismas, skirdamas bausmę už BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, yra atlikęs laisvės apribojimo, arešto bausmę, jam buvo skirta baudos bausmė, tačiau jis savo elgesio nekeičia, toliau daro nusikalstamas veikas, tame tarpe ir analogiškas. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. K. už BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę, artimesnę vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas skiria kaltinamajam baudą.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokia bausmių rūšis yra proporcinga kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Paskirtas bausmes sudėti taikant BK 63 straipsnio 3 dalį ir 65 straipsnio 2 dalį ir palikti baudą vykdyti atskirai.

Atsižvelgęs į kaltinamojo finansinę padėtį, teismas nusprendžia nustatyti ilgesnį nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje numatytas terminą baudos sumokėjimui.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes kaltinamajam daug kartų teismai suteikė galimybę pasitaisyti, kuria jis nepasinaudojo. Kaltinamasis už analogiškas veikas nuo 2018 metų teisiamas trečią kartą, taip pat daug kartų bausta administracine tvarka už nusižengimus, kuriuos jis padarė būdamas neblaivus. Dėl kaltinamojo daromų nusikaltimų valstybė patiria daug išlaidų, dirba policijos pareigūnai, o kaltinamasis būdamas jauno amžiaus, darbingas renkasi nusikalstamą gyvenimo būdą, niekur nedirba. Akivaizdu, kad anksčiau taikytos bausmės nepakeitė kaltinamojo nuostatų, todėl, teismo vertinimu, realus arešto bausmės atlikimas turėtų tinkamai paveikti kaltinamąjį, kad jis nedarytų naujų nusikaltimų.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su kita bausme. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam terminui. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones yra skiriamas kartu su arešto bausme, todėl BPK 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai kaltinamasis (nuteistasis) atliks arešto bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia pranešimą apie nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, uždraudimą jam naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, arba viešųjų teisių atėmimą, arba jo įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos vykdančiai institucijai.

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju J. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, padarė panaudodamas automobilį OPEL MERIVA - A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, J. K. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, sėdo prie vairo be jokios protingos ir svarbios priežasties. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bylos duomenimis, automobilis OPEL MERIVA - A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. K. (t. 1, b. l. 69). Byloje negauta duomenų, jog transporto priemonės savininkei buvo žinoma, jog J. K. vairuos transporto priemonę neblaivus. Tokiu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, aptariamos transporto priemonės vertė yra 1 530 Eur su PVM (t. 1, b. l. 70). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš J. K. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti 1 530 Eur suma.

Transporto priemonė pagal prokuroro 2022 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pakvitavimą buvo grąžinta J. K. ikiteisminio tyrimo metu, todėl baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, yra pagrindas transporto priemonę laikyti grąžinta savininkei, o 2022 m. lapkričio 18 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės į automobilį OPEL MERIVA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apribojimą, panaikinti.

Civilinė ieškovė viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 29 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 2 970,43 turtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 113).

Kaltinamasis ir civilinės ieškovės įgaliota atstovė D. L. S. 2023 m. sausio 8 d. pasirašė taikos sutartį dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 75-76). Taikos sutartyje nurodoma, kad kaltinamasis įsipareigoja sumokėti žalos atlyginimą per septynis mėnesius, paskutinis mokėjimas turi būti atliktas 2023 m. lapkričio mėnesį.

Teismas nenustatė, kad sutartis dėl žalos atlyginimo prieštarautų imperatyvioms normoms ir/ar viešajam interesui, todėl patvirtina sutartį dėl žalos atlyginimo, o bylos dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal civilinį ieškinį nutraukia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Teismo patvirtinta (taikos) sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata – liet. „reikalas išspręstas“) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis), kad galėtų jį pateikti antstoliui (CK 650 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tvirtinamos taikos sutarties tekstas iš dalies paredaguotas valstybinės lietuvių kalbos požiūriu ir ištaisyti akivaizdūs rašymo apsirikimai bei aritmetinės klaidos, tačiau toks redagavimas nekeičia šalių pateiktos sutarties pirminio teksto turinio ir (arba) prasmės teisės požiūriu (CPK 11 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 4 dalis). Tai pat teismas šalina iš taikos sutarties nuostatas dėl BK 38 straipsnio 3 dalies, kadangi šis straipsnis reglamentuoja asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau šiuo atveju asmuo nėra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jam negali būti taikomas BK 38 straipsnis, tačiau tai nekeičia sutarties esmės.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus su CD laikmenomis, yra pagrindas palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 paros areštą.

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti ir skirti ir skirti jam 60 BBND (MGL) (3 000 eurų) baudą.

Taikant BK 63 straipsnio 3 dalį, ir 65 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir paskirti J. K. subendrintą bausmę – 51 paros areštą ir 60 BBND (MGL) (3 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. K. galutinę subendrintą bausmę – 34 parų areštą ir 40 BBND (MGL) (2 000 eurų) baudą.

Nustatyti, kad bauda vykdoma atskirai.

Baudą įpareigoti sumokėti per 24 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba bet kurią kitą www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, mokėjimo paskirtis – „bauda e1-482-1130/2023“. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Remiantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš J. K. valstybės naudai automobilio OPEL MERIVA - A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 530 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt eurų).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus automobilį OPEL MERIVA - A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti J. K., laikyti grąžintu savininkui.

2022 m. lapkričio 18 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės į automobilį OPEL MERIVA - A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apribojimą, panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Du vokus su CD laikmenomis palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Patvirtinti kaltinamojo J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) (skolininko) 2023 m. sausio 8 d. sudarytą taikos sutartį su viešąja įstaiga (duomenys neskelbtini) (kreditoriumi) dėl žalos atlyginimo šiomis sąlygomis:

2023 m. sausio 8 d.

Viešoji įstaiga (toliau – VŠĮ) (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktorės D. L. S., veikiančios pagal darbo sutartį ir J. K. (J. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), toliau kartu vadinami „Šalimis“, o kiekvienas atskirai - „Šalimi“, sudarė šią taikos sutartį (toliau - „Taikos sutartis“), kuria atsižvelgdamos į tai, kad:

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43679-22 (toliau - „ikiteisminis tyrimas“), kur tiriama nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį (Turto sunaikinimas ar sugadinimas);

- VŠĮ (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui J. K., kurio duomenimis padalyta turtinė žala lygi 2 970,43 Eur,

vadovau jantis BK 38 straipsnio bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 235 straipsnio normomis, Šalys susitaria ir pasirašo šią Taikos sutartį (toliau - Sutartis) žemiau nurodytomis sąlygomis:

1. J. K. įsipareigoja atlyginti VŠĮ (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika padalytą žalą t. y. 2 970,43 Eur sumą.

2. J. K. įsipareigoja žalą atlyginti per septynių mėnesių terminą nuo Taikos sutarties pasirašymo, t. y. paskutinis mokėjimas turėtų būti atliktas 2023 m. lapkričio mėnesį.

3. J. K. įsipareigoja nurodytą sumą sumokėti į VŠĮ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS.

4. Šalys susitaria, kad esant galimybei Sutarties 2 punkte nustatytos piniginės prievolės gali būti įvykdytos anksčiau nustatytų terminų.

5. Šalys pareiškia ir garantuoją kad Sutarties 1-2 punktai yra laikomi esminėmis šios Sutarties sąlygomis.

6. Šalys susitaria, kad Sutarties 2 punkte nurodytų terminų nesilaikymas VŠĮ (duomenys neskelbtini) suteikia teisę bendra tvarka kreiptis į antstolį dėl likusios nesumokėtos sumos išieškojimo priverstine tvarka.

7. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad ši Sutartis yra Šalių susitaikymo rezultatas. VŠĮ (duomenys neskelbtini) pareiškia ir patvirtina, kad J. K. įvykdžius visas šios sutarties sąlygas, daugiau jokių pretenzijų J. K. neturės.

8. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir suprantamos visos taikos sutarties baudžiamajame procese sudarymo pasekmės.

9. Pasirašydamos šią Sutartį Šalys patvirtina, jog yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir reikalavimais, pilnai supranta šios Sutarties turinį bei įsipareigoja Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sąžiningai vykdyti.

10. Ši sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos.

11. Ši sutartis yra sudaryta dviem egzemplioriais: po vieną egzempliorių lieka šios Sutarties Šalims“.

Baudžiamosios bylos dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal civilinės ieškovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 8 d. civilinį ieškinį nutraukti.

Išaiškinti, kad teismo patvirtintas šalių taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Jis, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmę (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 24 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai raštu arba elektroniniu paštu (info@kaunoti.lt) pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (BVK 24 straipsnio 4 dalis).

7.Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (BVK 24 straipsnio 5 dalis).

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.