Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, J. I., R. K., T. K., J. I., O. B., N. P., S. I. dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Žirmūnų būstas“, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo UAB „Žirmūnų būstas“, dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,

Teisėjų kolegija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus m. savivaldybės administracijos 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo už sveikatos sužalojimą ir patirtus emocinius išgyvenimus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino ieškinį ir minėtą 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą prašė priteisti solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, J. I., R. K., T. K., J. I., O. B., N. P. ir S. I.. Žalos atsiradimą ieškovė sieja su tuo, kad 2005 m. rugsėjo 11 d. nukrito pastato, esančio adresu Kalvarijų g. 70-9, Vilniuje, bendro naudojimo 2-o aukšto balkonas ir ją sužalojo, balkonas buvo netvarkingas (avarinės būklės) ir neremontuojamas, o pastato bendraturčiai turėdami pareigą jį prižiūrėti, remontuoti, tokios pareigos nevykdė. Taip pat byloje pareikštas trečiojo asmens Valstybinės ligonių kasos savarankiškas ieškinys, kuriuo tretysis asmuo prašo atlyginti 2275,29 EUR žalą tik iš atsakovės Vilniaus m. savivaldybės už suteiktas medicinines paslaugas ieškovei 2005-2006 metais (tomas Nr. 1, b.l. 77-83).Atsakovai Vilniaus m. savivaldybės administracija (bylos nagrinėjimo metu pakeista į atsakovą Vilniaus m. savivaldybės tarybą) ir Vilniaus m. savivaldybės taryba pateikė teismui atsiliepimus į ieškinį, nesutiko su pareikštu ieškiniu. Atsiliepimuose nurodė, kad atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi nelaimingo atsitikimo metu nevaldė ne vienos patalpos pastate, adresu Kalvarijų g. 70, Vilniuje. Dalis pastato butų nelaimingo atsitikimo metų priklausė Vilniaus m. savivaldybei ir jos atstovaujamajai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tačiau savivaldybės administracija negali būti tapatinama su kitu juridiniu asmeniu, todėl ieškinys jai negalėjo būti pareikštas. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovė žymiai praleido ieškinio senaties terminą (3 metų) numatytą CK 1.125 str. 1 d. 8 p. Suėjusį ieškinio senaties terminą motyvuoja tuo, kad ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą 2005 m. rugsėjo 11 d., tačiau ieškinys teismui pateiktas tik 2015 m. rugsėjo 9 d., nors vėliausiai apie konkrečius patirtus sužalojimus ieškovė galėjo sužinoti 2005 m. rugsėjo 23 d., kai ikiteisminio tyrimo byloje buvo atlikta ekspertizė ir pateikta išvada dėl konkrečių ieškovės patirtų sužalojimų. Atsakovai N. P. J. I., R. K., T. K., J. I., S. I. ir N. P. pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, kuriuo nesutiko su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad ženkliai buvo praleistas ieškinio senaties terminas, kurį atsakovai prašo taikyti. Atsakovų manymu, šiuo atveju atsakovė nepateikė teismui pakankamų įrodymų ir argumentų, kad dėl 2005 metais patirtos traumos ar dėl ligos negalėjo laiku ginti savo pažeistas teises net 10 metų. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ieškovei po žalos padarymo buvo sudarytos visos sąlygos ginti savo teises ir ji jas aktyviai gynė – 2005-09-14 buvo pripažinta nukentėjusiąja, 2005-09-26 pateikė prašymą pripažinti civiline ieškove, 2005-10-05 raštu jai prokuroras išaiškino teisę pareikšti civilinį ieškinį, nutraukus ikiteisminį tyrimą teikė skundą. Taip pat atsakovai nesutinka su ieškovės nurodyta solidaria atsakovų atsakomybe, kadangi šiuo atveju butai ir bendro naudojimo patalpos atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl bendraturčiai galėtų atsakyti tik proporcingai savo turimo turto daliai. Taip pat mano, kad šiuo atveju nėra įrodytas žalos dydis ir priežastinis ryšis, nėra pačių atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, kadangi atsakovų manymu, balkono remontas priskiriamas prie privalomųjų remonto darbų, jo atlikimui nebuvo reikalingas ir nebūtinas butų savininkų sutikimas, todėl už padarytą ieškovei žalą turėjo atlyginti UAB „Šnipiškių ūkis“, dabar UAB „Žirmūnų būstas“. Taip pat atsakovai mano, kad šiuo atveju atsakovai J. I., S. I. ir N. P. nėra tinkami atsakovai, kadangi šie atsakovai priėmė V. S. palikimą, o palikimo atsiradimo momentu V. S. neturėjo jokių turtinių prievolių ieškovei, todėl jokių turtinių prievolių įpėdiniai nepaveldėjo, per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos jokie reikalavimai palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti nebuvo. Tretysis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė teismui savarankišką ieškinį su savo savarankiškais reikalavimais, kuriuo prašė priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos PSDF biudžetui padarytą 2275,29 EUR žalą dėl nukentėjusiosios L. B. gydymo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Trečiojo asmens ieškinyje nurodyta, kad dėl 2005-09-11 atsitikusio nelaimingo atsitikimo buvo sužalota ieškovė L. B., kuri buvo gydyta medicinos įstaigose, jai taip pat buvo teiktos reabilitacijos paslaugos, teikiamos radiologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, ortopedo traumatologo paslaugos, bendros gydymo išlaidos sudarė 2275,29 EUR, kurias apmokėjo Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija neužtikrino pastato, esančio adresu Kalvarijų g. 70, Vilniuje, saugumo įvykio metu, ko atsitiko įvykio pasekmių priežastis – nukritęs pastato balkonas ir padaryta žala ieškovei, todėl atsakovė LR CK 6.266 str. pagrindu privalo atlyginti 2275,29 EUR žalą PSDF biudžetui. Patikslinto ieškinio tretysis asmuo Valstybinė ligonių kasa teismui neteikė. Tretysis asmuo UAB „Žirmūnų būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad dėl įvykio policijoje ir prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta, nes nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2009-11-19 nutarime konstatavo, jog šio namo administratorius vykdė namo kasmetines apžiūras bei 2003-09-10, 2004-12-27 aktais buvo nustatyta namo bendro naudojimo objektų būklė, defektai bei priemonės defektams pašalinti. Apie namo būklę buvo informuoti patalpų savininkai, buvo organizuoti susirinkimai, tačiau patalpų savininkai sprendimo nepriėmė, nors būtent jie atsakingi už minėto namo priežiūrą, remonto darbų vykdymą bei jų finansavimą. Taip pat trečiojo asmens nuomone, ieškovė reikšdama tokį ieškinį dėl žalos atlyginimo, neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl jų net visiškai nepasisakė, o be to ieškovės reikalavimas dėl 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo yra neproporcingai didelis. Taip pat tretysis asmuo įsitikinęs, kad vadovaujantis LR CK 1.125 str. ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog teisė į ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos, o šiuo atveju ieškovė šį 3 metų ieškinio senaties terminą, pateikdama teismui ieškinį nuo įvykio praėjus 10 metų, ženkliai praleido, todėl tretysis asmuo prašo ieškinį atmesti, taikyti pareikštam ieškiniui senaties terminą. Atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija (bylos nagrinėjimo metu pakeistas į atsakovą Vilniaus m. savivaldybės tarybą) pateikė teismui atsiliepimą į trečiojo asmens Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį, kuriuo nesutiko su pareikštu ieškiniu. Atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį, iš esmės nurodė beveik analogiškas aplinkybes kaip atsiliepime į ieškovės ieškinį. Papildomai teismui nurodė, kad trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikdama byloje savo savarankišką ieškinį taip pat praleido ieškinio senaties terminą, kurio neprašo atnaujinti, o atsakovė prašo jį taikyti. Atsižvelgiant į visas atsiliepime nurodytas aplinkybes, atsakovė prašo teismo trečiojo asmens ieškinį atmesti dėl suėjusio ieškinio senaties termino, o netenkinus šio prašymo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Tretysis asmuo UAB „Žirmūnų būstas“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens ieškinį, kuriuo su pareikštu savarankišku ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad tretysis asmuo akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą, todėl tretysis asmuo prašo jį taikyti, kadangi po įvykusio nelaimingo atsitikimo, gydymo paslaugos ieškovei buvo teiktos 2005-2006 metais, todėl praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, akivaizdžiai yra suėjusi ieškinio pateikimo senatis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nusprendė ieškovės ieškinį ir trečiojo asmens Valstybinės ligonių kasos prie SAM savarankišką ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, ieškovei po žalos padarymo buvo sudarytos visos sąlygos ginti savo teises ir ji šias teises aktyviai gynė – 2005-09-14 buvo pripažinta nukentėjusiąja, 2005-09-26 pateikė prašymą pripažinti civiline ieškove, 2005-10-05 raštu Nr. B.2.1509 prokuroras A. M. išaiškino jai teisę pareikšti civilinį ieškinį, nutraukus ikiteisminį tyrimą, teikė skundą (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 12-1-03130-05), o svarbiausia kaip matyti iš civilinėje byloje esančio pinigų priėmimo kvito (bylos tomas Nr. 2, b.l. 17), ieškovė dar 2008-10-02 buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo T. B., kuris tuo metu teikė ieškovei teisinius patarimus. Tai kad ją atstovavo šis teisininkas, patvirtino teismo posėdžio metu pati ieškovė. Visos šios išvardintos aplinkybės labiau tikėtinai patvirtina, kad ieškovė per ieškinio senaties terminą turėjo galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad turėjo tokias traumas ar ligas, jog 10 metų negalėjo ginti savo pažeistas teises, jog kardinaliai pasikeitė jos sveikata, jog ikiteisminio tyrimo metu, 2005 metais tuoj po įvykio galėjo ginti savo teises, samdyti advokato padėjėją, jam mokėti atlyginimą, o vėliau po ikiteisminio tyrimo jau nebegalėjo to padaryti. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių išrašų visumos, ieškovė nesirgo tokia ligos forma, dėl kurios pati ar per atstovą nebūtų galėjusi kreiptis į teismą su ieškiniu, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė 10 metų būtų nuolatos gydoma ligoninėse. Ieškovė nurodė turimą depresiją, tačiau iš atsakovės R. K. teisme duotų paaiškinimų, matyti, jog depresijos požymius ieškovė jau turėjo iki įvykio. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė praėjus 10 metų po įvykio, teikdama ieškinį nesilaikė teisinių santykių pusiausvyros. Kai kurie asmenys 2005 metais buvę namo bendraturčiais per šį delsimo laikotarpį mirė, nebegali teismui duoti savo paaiškinimų dėl ieškovės nurodomų aplinkybių bei apsiginti ir atsikirsti į ieškovės reikalavimus šiuo atveju turi paveldėtojai. Todėl remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinus visas bylos aplinkybes dėl praleisto ieškinio senaties termino, siekiant išlaikyti šalių lygiateisiškumą, teisinių santykių stabilumą ir pusiausvyrą, šiuo atveju nėra pagrindo ieškovei atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl patikslintas ieškinys atmestinas dėl ženkliai suėjusio ieškinio senaties termino, kurio atnaujinti nėra jokio pagrindo, nes šis terminas praleistas ne dėl objektyvių priežasčių. Atitinkamai teismas atmetė trečiojo asmens ieškinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantė ieškovė L. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti visiškai.Apeliantė nurodė, kad ji tuojau pat po traumos, kuomet komplikacijos dėl sužalojimų buvo tik prasidėjusios ir sveikatos būklė dar buvo ne tokia bloga, ji gynė savo pažeistas teises ir laiku kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau nutrauktas. Tuomet ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės Vyriausiąjį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir Vyriausiasis prokuroras 2009 - 11-19 nutarimu jos skundą atmetė. Tai rodo, kad ieškovė iš pradžių galėjo ginti savo pažeistas teises, ko vėliau dėl pablogėjusios sveikatos negalėjo padaryti. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė savo teisėmis piktnaudžiavo. Todėl jos nuomone ieškinio senaties terminas šioje byloje turi būti atnaujinamas. Taip pat apeliantė nurodė, jog prašoma žala jai turi būti atlyginama iš atsakingų asmenų. Atsakovai, kaip butų savininkai, privalo ieškovei atlyginti žalą solidariai, o ne pastato administratorius. Atsakovai N. P. J. I., R. K., T. K., J. I., S. I. ir N. P. pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai iš esmės laikėsi ankstesnės pozicijos nurodytos atsiliepimuose į ieškinį. Jų nuomone apeliantė reikšmingai, be pateisinamos priežasties praleido ieškinio senaties terminą. Jie taip pat nurodė, kad apeliantė neįrodė, jog neturtinė žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Apeliantė ieškinį pareiškė dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis).Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog apeliantė (ieškovė) 2015-09-10 (praėjus 10 metų po įvykio) pateikė teismui ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama jog dėl ginčo 2005-09-11 įvykio ieškovė buvo suluošinta, pablogėjo jos gyvenimo kokybė, ji turėjo ilgą laiką gydytis, kentėti didelius dvasinius išgyvenimus, ilgalaikį stresą, jos sveikata kasmet tik blogėja, įvykiu patirtą neturtinę žalą įvertino 15 000 EUR suma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės teisė į neturtinės žalos atlyginimą atsirado jos sužalojimo dieną – 2005 m. rugsėjo 11 d., vėliausiai 2005 m. rugsėjo 23 d., kai buvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu medicinos specialisto išvada apie ieškovės sužalojimus, o trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2008 m. rugsėjo 11 d., jei net ir laikant, jog ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą nuo 2005-09-23, tai ieškinio senaties terminas suėjo 2008 m. rugsėjo 23 d. (CK 1.125 str. 8 d., CK 1.121 str. 2 d.). Ieškovė į teismą kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 10 d., t.y. praleidus ieškinio senaties terminą ženkliai, beveik 7 metus. Taigi teismas pagrįstai nusprendė, jog apeliantė yra praleidusi ieškinio senaties terminą.Apeliantė taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pagrindiniai ieškovės ir jos atstovo motyvai dėl ko jai turi būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas buvo tai, kad po patirtos traumos nuolatos sirgo, gulėjo ligoninėse, gydėsi namuose, nuolatos turėjo vykti į reabilitacijos įstaigas, jos sveikata nuolatos blogėjo, ją kankino emocinė depresija, todėl ieškovė objektyviai negalėjo laiku ginti savo pažeistas teises, atsižvelgiant į tai ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, prašo šį terminą atnaujinti. Tačiau, kaip nustatyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovei po žalos padarymo buvo sudarytos visos sąlygos ginti savo teises ir ji šias teises aktyviai gynė – 2005-09-14 buvo pripažinta nukentėjusiąja, 2005-09-26 pateikė prašymą pripažinti civiline ieškove, 2005-10-05 raštu Nr. B.2.1509 prokuroras A. M. išaiškino jai teisę pareikšti civilinį ieškinį, nutraukus ikiteisminį tyrimą, teikė skundą (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 12-1-03130-05), o svarbiausia kaip matyti iš civilinėje byloje esančio pinigų priėmimo kvito (bylos tomas Nr. 2, b.l. 17), ieškovė dar 2008-10-02 buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo T. B., kuris tuo metu teikė ieškovei teisinius patarimus. Tai kad ją atstovavo šis teisininkas, patvirtino teismo posėdžio metu pati ieškovė. Visos šios išvardintos aplinkybės labiau tikėtinai patvirtina, kad ieškovė per ieškinio senaties terminą turėjo galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad turėjo tokias traumas ar ligas, jog 10 metų negalėjo ginti savo pažeistas teises, jog kardinaliai pasikeitė jos sveikata.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė J. I., pateikė teismui duomenis apie patirtas 100 eurų bylinėjimosi išlaidas kurias sudaro advokato pagalba rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovė R. K., pateikė teismui duomenis apie patirtas 200 eurų bylinėjimosi išlaidas kurias sudaro advokato pagalba rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovė T. K., pateikė teismui duomenis apie patirtas 100 eurų bylinėjimosi išlaidas kurias sudaro advokato pagalba rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovas J. I., pateikė teismui duomenis apie patirtas 66 eurų bylinėjimosi išlaidas kurias sudaro advokato pagalba rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovė N. P., pateikė teismui duomenis apie patirtas 34 eurų bylinėjimosi išlaidas kurias sudaro advokato pagalba rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tai gi, atsakovai iš viso patyrė 500 eurų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl yra priteistinos iš ieškovės L. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės L. B. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovės J. I., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 100 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės L. B. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovės R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 200 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės L. B. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovės T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 100 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės L. B. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovo J. I., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 66 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės L. B. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovės N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 34 eurų bylinėjimosi išlaidų.