Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-08 · Civilinė byla Nr. 2S-740-656/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-04-08Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-08
Bylos Nr.
2S-740-656/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43598-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
Nordea Bank AB
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2S-740-656/2016Teisminio proceso Nr.2-68-3-43598-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1., 3.2.7.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, dėl dalies kreditavimo sutartyje numatytų sąlygų pakeitimo (modifikavimo) bei atleidimo nuo dalies prievolės vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, dėl dalies kreditavimo sutartyje numatytų sąlygų pakeitimo (modifikavimo) bei atleidimo nuo dalies prievolės vykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus antstolio J. P. vykdomosiose bylose Nr. 0172/14/02235, Nr. 0172/14/02236, Nr. 0172/14/02237, Nr. 0172/14/02238 iki įsiteisės šioje byloje teismo galutinis sprendimas/nutartis.

Atsakovas pateikė prašymą iki teismo sprendimo byloje priėmimo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog pagal sudarytą Kreditavimo sutartį ieškovas įsipareigojo sugrąžinti visas sumas iki 2016 m. balandžio 7 d. dėl to, kad pažeidė kreditavimo sutartį, nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų, sustabdė prievolių vykdymą ir nemažina skolos, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsidūrė palankesnėje padėtyje nei būtų atsidūręs tinkamai vykdydamas kredito sutartį. Ieškovas sukūrė tokį mechanizmą, jog neteisėtai nuomodamas banko naudai įkeistą turtą, iš nuomos pajamų gauna net 5213 Eur (18 000 Lt) sumą per mėnesį, kurią atiduoda susijusioms įmonėms UAB „Dainuoma“ ir UAB „Aukso obuolys“, tačiau bankui nieko nemoka. Susidariusi situacija iškreipia interesų pusiausvyrą, yra neekonomiška bei neatitinkanti laikinųjų apsaugos priemonių tikslų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Teismas nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas yra konservacinio tipo ir skirtos tam, kad nebūtų vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto vis dar vykstant teisminiam ginčui dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo. Teismas sprendė, kad neišnagrinėjus ginčo dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo, o atsakovui teisminio proceso metu pasinaudojus savo kaip įkaito turėtojo teise kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, ieškovui galimai palankus teismo sprendimas netektų prasmės. Aptariamu atveju aplinkybės, susijusios su tuo, ar ieškovas tinkamai ir laiku vykdo mokėjimus pagal ginčo kredito sutartį ginčo sprendimo metu, nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

1. Teismas nemotyvuotai, nevertindamas atsakovo argumentų atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

2. Teismas nevertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nevertino šalių interesų pusiausvyros.

3. Ieškovas ir toliau nevykdo mokėjimo prievolių, jis nėra padengęs net 2014 m. birželio 27 d. buvusios skolos, kas leidžia spręsti apie ieškinio preliminarų nepagrįstumą.

4. Kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas nepažeis šalių interesų pusiausvyros ir nesukels grėsmės sprendimo įvykdymui patvirtina tai, kad pagal Kreditavimo sutartį ieškovas įsipareigojo sugrąžinti visas sumas iki 2016 m. balandžio 7 d. Taigi, jeigu įkeistas turtas bus parduotas, prievolė bus įvykdyta, kaip ir priklausytų pagal sutartį.

5. Teismas nevertino atsakovo pateiktų duomenų apie ieškovo kreditorių skaičių ir išieškomų sumų didėjimą.

6. Teismas nevertino aplinkybės, kad pagal CK 4.192 straipsnio 4 dalį ieškovas be banko sutikimo neturi teisės disponuoti įkeistu turtu, tačiau ieškovas šį imperatyvą pažeidė ir prisidengdamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis be banko sutikimo nuomoja įkeistą turtą.

7. Bankas yra finansų įstaiga, turinti veikti saugiai. Jo veikla paremta pinigų skolinimu ir paskolintų pinigų susigrąžinimu bei palūkanų gavimu, tačiau šiuo metu negali atgauti paskolintų sumų, kuriais ieškovas šiuo metu naudojasi, bei palūkanų. Be to, ieškovas neįrodė, kad jis gali padengti tokias sumas.

8. Finansinių lėšų neturėjimas negali būti priežastis nevykdyti prievolių ir naudojantis laikinosiomis apsaugos priemonėmis vilkinti išieškojimą iš įkeisto turto. Susidariusi situacija iškreipia interesų pusiausvyrą.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsiliepimo argumentai:

1. Atsakovas neapgrįstai teigia, kad ieškinys prima facie nepagrįstas. Ieškinio pagrįstumo klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi, tačiau atsakovas šios nutarties neskundė. Nors ieškovas patikslintu ieškiniu papildė ieškinio dalyką, tačiau ieškinio pagrindo nepakeitė, todėl nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi konstatuotas ieškinio preliminarus pagrįstumas išnyko.

2. Atsakovas neįrodė, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui išnyko. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atveju po įkeisto turto išvaržymo galimai patenkinus ieškinį Kreditavimo sutartis būtų atnaujinta, tačiau ieškovas negrįžtamai būtų praradęs atsakovui įkeistą turtą, kadangi jo išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo būtų negalimas (CK 4.96 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jie tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2012; 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nepanaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiamas proporcingumo principas, ginčo šalys atsiduria nelygiavertėje padėtyje. Tokią išvadą suponuoja toliau išdėstomi argumentai. Ginčo sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki ginčo sutarties nutraukimo ieškovas nebuvo padengęs atsakovui susidariusios skolos 104.347,73 Eur sumoje: 24.730,41 Eur negrąžinta kredito dalis, 78.720,91 Eur nesumokėtos palūkanos už kredito naudojimą ir 896,41 Eur nesumokėtos palūkanos už įsipareigojimų nevykdymą. Po 2014 m. birželio 27 d. kredito sutarties nutraukimo ieškovas atsakovui padengė tik 2000 Eur įsiskolinimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovui nebus panaikinta prievolė grąžinti pagal ginčo kredito sutartį atsakovo suteiktą kreditą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas šiuos įsipareigojimus šiuo metu realiai vykdo ar turi galimybę juos vykdyti ateityje. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Būtina įvertinti ir tai, jog kredito sutartis buvo nutraukta 2014 metų birželio mėnesį, o ieškovas į teismą su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu kreipėsi tik 2014 metų gruodžio mėnesį, tai yra praėjus pusei metų po sutarties nutraukimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje turimi duomenys neleidžia teismui daryti išvados, jog ieškovo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti (CPK 144 str. 1 d.) ir dėl to egzistuoja reali grėsmė įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

Pastebėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, dėl dalies kreditavimo sutartyje numatytų sąlygų pakeitimo iškelta 2014 m. gruodžio mėnesį. Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas. Bylos nagrinėjimas tęsiasi daugiau kaip metus laiko (15 mėnesių). Atsakovo teiktais duomenis, visą bylos nagrinėjimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laiką atsakovas nuomoja tretiesiems asmenims bankui įkeistą turtą, gauna nuomos pajamų, tačiau bankui įsiskolinimo nemažina. Susidariusi situacija iškreipia interesų pusiausvyrą, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali tapti savarankišku civilinių teisių gynimo būdu.

Taigi ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių palikimas galioti nagrinėjamu atveju neatitiktų CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nepagrįstai vilkintų vykdymo procesą, o taip pat neatitiktų proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų.

Dėl nurodyto konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas formalų laikinųjų apsaugos priemonių atitiktį ieškovo siekiamam galutiniam rezultatui, tinkamai neįvertino ginamos teisės pagrindų, šalių interesų pusiausvyros, šioje byloje neproporcingai suvaržydamas apelianto teises (CPK 12, 178, 179, 185 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 337 str. 1 d. 2 p., CPK 339 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apelianto atskirąjį skundą, procesinis sprendimas priimtas jo naudai. Pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantas sumokėjo advokatei 273,34 Eur už teisinę pagalbą bei 21 Eur žyminio mokesčio, viso 294,34 Eur. Apelianto prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo suma (273,34 Eur) neviršija LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo maksimalaus dydžio 8.15 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Todėl apelianto prašymas dėl 294,34 Eur (273,34 + 21) bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Priteisti atsakovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, iš ieškovo D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 294,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Andrius Ignotas